Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis mažiau mišrių komunalinių atliekų. Po 259 kg per metus arba 710 gramų per dieną – tiek atliekų išmetė kiekvienas Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojas pernai. Tai 3% mažiau, lyginant su ankstesniais metais, kai vienam gyventojui – nuo vaiko iki senolės – teko po 267 kg mišrių atliekų per metus arba 730 gramų per dieną.
Bendrai gyventojų ir šiukšlių – daugiau
Vis dėlto bendras mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione auga. Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais juos pasiekė 219,9 tūkst. tonų mišrių atliekų. Tai 1325 tonomis, arba beveik 1%, daugiau nei ankstesniais metais, kai į gamyklą iš viso buvo pristatyta 218,6 tūkst. tonų mišrių atliekų.
Bendras atliekų kiekis auga todėl, kad Vilniaus apskrityje daugėja gyventojų. Prasidedant metams Vilniuje ir jo regione gyveno 849 tūkst. žmonių, arba beveik 4% daugiau nei prieš metus (818 tūkst. gyventojų).
„Vilniaus miestas ir apskritis yra stabiliai augantis regionas, todėl bendras mišrių atliekų srautas didėja, nors kiekvienas žmogus ir išmeta šiek tiek mažiau šiukšlių nei anksčiau. Mes visas gyventojų mišrias atliekas dar kartą išrūšiuojame ir paruošiame tolimesniam naudojimui, nes tik nedidelė dalis atliekų – apie dešimtadalis – niekam daugiau nebetinka, jas sudaro žemės, akmenukai, jos yra vežamos į sąvartyną. Visos kitos atliekos yra panaudojamos ir šią dalį kasmet didiname“, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Randa padangų ir telefonų
Ko gyventojai primeta į mišrių atliekų konteinerius? Gamykloje reguliariai atliekami morfologiniai tyrimai, todėl gana tiksliai žinoma, ko ir kiek gyventojai išmeta prie mišrių komunalinių atliekų. Tai padeda įmonei stebėti ir analizuoti gyventojų įpročius bei planuoti savo veiklą.
„Didžiausią pas mus atvežamų atliekų svorio dalį sudaro paprasčiausias vanduo – apie 15 procentų. Jį išdžioviname ir atliekos gerokai palengvėja. Tai kiek apsunkina ir apskaitos procesą, nes atliekose esantis vanduo – nėra atliekos“, – pasakoja A. Blazgys.
Praėjusiais metais komunalinių atliekų sraute plastikas ir jo pakuotės sudarė 14%, popierius ir kartonas – 8%, tekstilė – 6%, o stiklas ir jo pakuotės – apie 5% visų atliekų.
Maisto ir virtuvės atliekos sudarė 3,7%, o žaliosios atliekos – dar 3,8% visų į gamyklą atvežtų atliekų. Beveik 5% atliekų sudarė inertinės atliekos, tokios, kaip keramika, betonas ir akmenys.
Į gamyklą kasmet atvežama ir nemažai tokių atliekų, kurių nereikėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tai statybinės medžiagos, automobilių dalys, padangos, baldai, elektroninė įranga, telefonai ir kiti panašūs daiktai.
Iš perdirbimui nebetinkamų atliekų „Energesman“ pradėjo gaminti SRF produktą. Praėjusiais metais įmonė tapo pirmąja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai „Bureau Veritas“ suteikė sertifikatą, leidžiantį gaminti specialų SRF mišinį pramonei.
Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jį tiekia AB „Akmenės cementas“. Taip atliekos gamybos proceso metu tampa klinkerio sudėtine dalimi, iš kurio vėliau gaminamas cementas.
Pradėjus gaminti SRF mišinį pramonei, „Energesman“ panaudoja daugiau tolimesniam perdirbimui netinkamų atliekų. Tai, o taip pat ir naujoji stiklo atrinkimo technologija, padės mažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį.