Category: Uncategorized @lt

Kartu su atstovais iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), Vilniaus miesto, rajono ir Elektrėnų savivaldybių bei Ukmergės autobuso parko svečiavomės Švedijoje, Lidšiopingo mieste. Čia maisto atliekos atskiruose maišeliuose rūšiuojamos nuo 2012 m. Per ilgiau nei dešimtmetį švedams pavyko pasiekti, kad gyventojai į atskirus maišelius jau išrūšiuoja apie 60% visų susidarančių maisto ir žaliųjų atliekų. 

„Skandinavijoje jau yra susiformavusi gili maisto ir kitų atliekų rūšiavimo kultūra. Vis dėlto svarbu suprasti, kad švedai tokį rezultatą pasiekė ne per kelis mėnesius, o per daug nuoseklaus darbo ir naujų įpročių kūrimo metų. Tam jie pasitelkė ne vieną reklaminę kampaniją kasmet, žurnalistus, politikus ir visuomenės veikėjus, kurie skatino žmones atskirti maisto atliekas specialiuose žaliuose maišeliuose – ir tik po dešimtmečio pasiekė teigiamą rezultatą. Lietuvoje vis dar susiduriame su lūkesčiais, kad norimus rezultatus turime pasiekti greitai ir neįdėdami daug pastangų“, – pastebi Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas. 

Lidšiopingo mieste, kuriame lankėmės, maisto atliekos atskiruose maišeliuose rūšiuojamos jau 12 metų ir taip bus dar dvejus metus – kadangi gyventojai išmoko teisingai atskirti atliekas ir jose lieka nedidelis priemaišų kiekis, nuo 2026 m. miestas pradės naudoti atskirų konteinerių sistemą. Į juos maisto ir virtuvės atliekos ir toliau bus metamos kartu su specialiai maišeliais. 

Vilniaus apskrities gyventojai jau pusę metų rūšiuoja maisto atliekas, kaip reikalauja nuo metų pradžios įsigaliojusi ES direktyva. O mes nuolat tobuliname savo procesus ir ieškome inovatyvių sprendimų, kurie padeda tvarkyti šias atliekas.

Švedijos pavyzdys mums rodo, kad naujų įpročių formavimo procesas yra ilgas ir nelengvas, vis dėlto, nuosekliai einant tikslo link galime pasiekti tokį pat, o gal net ir geresnį rezultatą ateityje ir pas mus. 

Nuo šių metų pradžios „Energesman“ gamykla priima ir atskirai apdoroja maisto atliekas, kurios atvežamos iš visos Vilniaus apskrities: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių savivaldybių.

Tapome TOP įmone Lietuvoje pagal verslo stabilumą ir patikimumą. Tokį įvertinimą mums skyrė didžiausias Lietuvoje įmonių duomenų tvarkytojas Rekvizitai.lt.   

Kiekvienais metais „Verslo žinių“ grupei priklausantys Rekvizitai.lt sudaro TOP įmonių sąrašą. Į šį sąrašą patenka įmonės, kurios plėtoja skaidrų verslą, puoselėja finansinę reputaciją, konkurencingumą, atsakomybę ir pagarbą savo verslo aplinkai. Šiemet mūsų įmonė sulaukė šio įvertinimo.

„Džiaugiamės, kad pirmą kartą per įmonės veiklos laikotarpį buvome įvertinti kaip TOP įmonė. Savo veiklą grindžiame atsakingumu. Siekiame tvarių ir ilgalaikių santykių su mūsų partneriais, klientais, darbuotojais. Ir suprantame, kad darome poveikį aplinkai, todėl nuolat investuojame į naujas technologijas, kad būtume dar inovatyvesni ir užtikrintume verslo sėkmę“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų gamyklos vadovas.  

Investavome 10 mln. Eur pagal įmonės investicijų programą. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: įranga SRF produkto gamybai, stiklo atrinkimo įrenginiai, kurie leis padidinti stiklo atrinkimą iki 11 tūkst. tonų per metus, ir inovatyvi maisto apdorojimo technologija vabzdžių lervomis. Iš pastarųjų vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos.

Reikalavimus atitinka ne visi

Kaip teigia Marijus Morkevičius, UAB „Rekvizitai“, valdančios rekvizitai.lt portalą, direktorius, Lietuvoje šiuos aukštus reikalavimus atitinka tik 6% įmonių.

„Tikėtina, kad šios įmonės ateityje išlikti stabilios ir gebėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, – teigiama apdovanojimo diplome. 

Rekvizitai.lt puslapyje pateikiama, kad TOP įmonės yra pelningos verslo įmonės, kuriančios ilgalaikę vertę ir klojančios tvirtą ekonomikos pamatą Lietuvos valstybei. Jos rekomenduojamos kaip perspektyvios ir ekonomiškai stabilios, su kuriomis galima tikėtis sėkmingo ir tvaraus bendradarbiavimo.

Atrankos kriterijai

Įvertinimui pasiekti įmonės turi atitikti griežtus reikalavimus. Atrankos kriterijai yra pelningos įmonės, įkurtos nemažiau kaip prieš dvejus metus, laiku teikiančios finansines ataskaitas, kurių apyvarta (pajamos) per paskutiniuosius dvejus metus augo, buvo stabilios arba pastebimai nesumažėjo.

Taip pat atsižvelgiama, kad darbuotojų skaičius būtų ne mažesnis nei 3 ir jų vidurkis būtų stabilus arba augantis. Svarbu, kad įmonės nebūtų įtrauktos į įvairių skolininkų ir įsipareigojimų vykdymo registrų sąrašus, per paskutiniuosius metus nebūtų turėjusios reikšmingų ar ilgalaikių skolų Sodrai. Taip pat vertinamas vidutinis mokamas atlyginimas darbuotojams – per pirmąjį 2023 m. pusmetį šis turėjo būti didesnis nei 950 Eur.

Mūsų gamykla jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko mišrias komunalines atliekas, atvežamas iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas, taip pat Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Nuo šių metų taip pat pradėjome atskirti ir apdoroti maisto atliekas iš Vilniaus regiono. Per metus išrūšiuojame apie 220 tūkst. tonų atliekų.

Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ direktorius

Gyventojai jau ketvirtą mėnesį rūšiuoja maisto atliekas. Vilniaus regione jas atskiria į oranžinius maišelius, kuriuos meta į mišrių atliekų konteinerius. Per šį laiką išsakyta daug idėjų ir pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti maisto atliekų rūšiavimą – kompostuoti maisto atliekas specialiose gyventojams prieinamose aikštelėse, plastikinius oranžinius maišelius keisti popieriniais arba naudoti atskirus požeminius specialiai maisto atliekoms skirtus konteinerius.

Panagrinėkime, kokia būtų šių alternatyvų nauda ir kokie trūkumai. Ir gal vis tik paaiškės, kad dabartinė sistema yra patogus, efektyvus ir aplinkai draugiškas pasirinkimas?

Kompostavimas pas gyventojus

Maisto atliekų kompostavimas pas gyventojus yra tikrai geras sprendimas. Turime pavyzdžių kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios tai daro. Ir tai nebūtų problema Lietuvoje, jei Vilniuje ir kituose regiono miestuose vyrautų individualūs namai bei kotedžai, todėl kiekvienas maisto ir žaliąsias atliekas galėtume kompostuoti savo kieme pasistatę kompostinę. Beje, didelė dalis individualių namų bei kotedžų gyventojų tą ir daro.

Vis dėlto esame daugiabučių miestai ir neturime pakankamai vietos bendroms aikštelėms kompostui rinkti. Ar tikrai gyventojai džiaugtųsi, jei ir taip ankštuose daugiabučių kiemuose įrengtume dar ir kompostines? Ir jos skleistų ne tokius malonius kvapus? Kas jas prižiūrėtų – patys gyventojai ar savivaldybės?

Labai abejoju, kad tokiam sprendimui pritartų gyventojai ir tokiais patobulinimais miestuose džiaugtųsi turistai bei pačios savivaldybės.

Popieriniai maišeliai

Kita siūloma alternatyva – popieriai maišeliai. Skamba labai gražiai – jie susikompostuotų kartu su atliekomis ir būtų tvarus pasirinkimas.

Tik iš kokio storumo popieriaus jie turėtų būti pagaminti, kad nesuirtų nuo drėgnų lupenų ar skystesnių vakarienės likučių ir dėl to išrūšiuotos maisto atliekos vėl atsidurtų bendrame atliekų sraute? Kam tuomet jas rūšiuoti?

Ir deja, bet popieriniai maišeliai kol kas nėra tvaresnis pasirinkimas nei plastikiniai. Tyrimai rodo, kad vieno popierinio maišelio pagaminimas iš neperdirbto popieriaus palieka 40-100 g CO2 pėdsaką. Polietileninio maišelio pagaminimo CO2 pėdsakas yra 4-5 kartus mažesnis ir siekia 10-20 g.

Taip, popierinis maišelis atrodo gražiau, tačiau jo gamyba sukuria didesnę taršą ir naikina medžius. Ar tikrai gražiai atrodančiam maisto atliekų rūšiavimui turėtume naikinti gamtos resursus? Manau, kad tai tikrai nėra mūsų planetos prioritetas.

Atskiri konteineriai

Galiausiai, nemažai kas įsitikinę, kad geriausias sprendimas – atskiri konteineriai maisto atliekoms. Juk Vilnius jau yra įrengęs dalį atskirų požeminių konteinerių. Kodėl negalėtume jų naudoti ir tinklo plėsti? Tai būtų pats brangiausias, gyventojams nepatogiausias ir gamtos netausojantis pasirinkimas.

Pirmiausia todėl, kad atskiriems konteineriams aptarnauti būtų reikalingos atskiros šiukšliavežės. Gyventojams įpratus rūšiuoti maisto atliekas, per metus Vilniaus regione susidarys apie 70 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų. Iš jų tik apie trečdalis, arba 20-30 tūkst. tonų, bus tik virtuvės atliekos, kurias į konteinerius išmestų gyventojai.

Viena šiukšliavežė, kuri gali vežti apie vieną toną tokių atliekų, išskiria 9,5 kg CO2. Norint išvežti visas biologiškai skaidžias atliekas, į aplinką būtų išskirta apie 665 tūkst. kg CO2 per metus. Ir net jei šiukšliavežės būtų elektrinės, jos nepagerintų situacijos kitu aspektu – šiukšliavežės reguliariai kursuotų po miestą, o Vilnius ir taip jau kenčia nuo didelių eismo spūsčių.

Kiekviena papildoma transporto priemonė reiškia dar didesnius kamščius gatvėse ir gyventojų papildomai praleidžiamą laiką spūstyse bei dar didesnę oro taršą. Esu tikras, kad nė vienas gyventojas ar už ES žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingas politikas to nenori.

Taip pat ne visur pavyktų įrengti ir papildomus konteinerius maisto rūšiavimui dėl vietos trūkumo, tarkime, senamiestyje tikrai kiltų problemų. Tai būtų ir pats brangiausias sprendimas, nes reiktų milijoninių investicijų konteinerių įrengimui, dar daugiau šiukšliavežių, dar daugiau darbuotojų jų aptarnavimui. Ir, žinoma, už visa tai galiausiai turėtų susimokėti gyventojai – surinkimas kainuotų  papildomus 12 mln. Eur per metus, o tai yra apie 15 Eur kiekvienam gyventojui.

Gyventojai bėgiotų su kibirėliais

Vis dėlto pats didžiausias šio rūšiavimo modelio minusas – tai nepatogumas gyventojams. Įsivaizduokite, atliekas į tokį konteinerį reiktų išmesti be jokio maišelio. Nes kokia prasmė tuomet jas rūšiuoti atskirame konteineryje, jei vis tiek jas metame su maišeliais?!

O tai reiškia, kad gyventojai turėtų prisiminti sovietinius laikus, kai atliekas nešdavome kibire ir jas išpildavome į šiukšliavežę be jokių maišelių – nes tuomet jų paprasčiausiai nebuvo. Ar tikrai tai būtų patogu? Kur gyventojams reiktų išsiplauti nuo atliekų susitepusį kibirėlį – savo duše? Abejoju, kad daug kam tai patiktų.

Greičiausiai, rezultatas būtų toks, kad gyventojus tai atbaidytų nuo maisto atliekų rūšiavimo. Nes toks atliekų išmetimas visiškai nedera su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu, kuris šiukšles dažniausiai neša kur nors eidamas pakeliui – prieš išvažiuodamas į darbą, vedžiodamas šunį ar eidamas į parduotuvę. Kiek iš mūsų norėtų dar sugrįžti į butą padėti kibirėlį ir ypač – nešvarų?

Esu tikras, kad tokiu atveju maisto atliekas rūšiuotų tik didžiausi entuziastai, o didžioji dalis jų vėl atsidurtų bendrame mišrių atliekų sraute, kaip ir būdavo iki oranžinių maišelių atsiradimo. 

Oranžiniai maišeliai  

Teko girdėti nuogąstavimų dėl plastikinių maišelių atsidūrimo sąvartynuose arba jų sudeginimo. Svarbu pabrėžti, kad atrinkti maišelius ir juos grąžinti į perdirbimą nėra sudėtinga ir tai yra daroma.

Panaudoti ir atrinkti oranžiniai maišeliai yra visiškai perdirbami, o tam technologinių sprendimų yra ne vienas. Visai neseniai atlikome realius bandymus su mūsų oranžiniais maišeliais, kurie buvo pripildyti gyventojų atliekomis iki 4,5 kg. Pasiekėme puikų rezultatą – automatiniai įrenginiai teisingai atrinko 100 proc. maišelių su maisto atliekomis. Vadinasi, nė vienas oranžinis maišelis neatsidurs sąvartyne ar tarp deginamų atliekų.

Ir galiausiai, klausimų kelia oranžinių maišelių patvarumas. Transportavimo metu pratrūksta vidutiniškai 2% maišelių, o jų kiekis niekada neviršija 10%. Maišeliai atlaiko kelionę iki atliekų rūšiavimo gamyklos, kai į juos metamos tik maisto atliekos. Jei gyventai į oranžinį maišelį išmeta stiklinį aliejaus butelį, nes mano, kad tai – maisto atlieka, mat butelio sienelės išteptos aliejumi ir butelyje buvo maisto produktas, tuomet taip – didelė tikimybė, kad stiklas vežant suduš, o maišelis pratrūks. Taigi, viskas mūsų pačių rankose.

Šiuo metu Vilniaus regione veikianti oranžinių maišelių sistema yra sukurta žmonėms, jų patogumui, bet taip pat ir racionaliai galvojant, kaip efektyviai pasiekti rezultatą bei nedidinti neigiamo poveikio aplinkai. Sakoma, kad velnias slypi detalėse, o šioje dėlionėje jų tikrai daug. Tad kviečiu į jas pasigilinti, kad šeimininkiškai žiūrėtume į atliekų tvarkymą ir priimtume geriausius sprendimus. 

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.