Neseniai tapome viena pirmųjų gamyklų pasaulyje, pritaikiusia musių lervas žaliųjų virtuvės atliekų apdorojimui. Tam, kad Vilniaus regiono gyventojai būtų dar labiau paskatinti atskirti tokio tipo atliekas, mūsų aptarnaujamoje gamykloje apsilankė nuomonės formuotojos Brigita Uyar ir Vaida Kurpienė.
Jos iš arti susipažino su 8 Vilniaus regiono savivaldybių virtuvės atliekų perdirbimo procesu, pamatė modernią įrangą, skirtą maisto atliekų ir oranžinių maišelių apdorojimui bei sužinojo, iš ko galime pagaminti naujus produktus pramonei, žemės ūkiui, žvejybai.
„Praleidau gamykloje net 2 valandas – buvo taip įdomu! Pastatyti naujausi įrengimai – nuo atliekų tvarkymo iki lervų auginimo – musių maitinimo kiaušinėlių dėjimo cecho. Viskam papasakoti reikėtų ne vieno įrašo, o viso podcasto ar laidos. Man įdomu viskas, kas nauja ir ypač tai, kas prisideda prie antrinio panaudojimo bei aplinkosaugos. Dabar tikrai žinau, kad rūšiuoti maisto atliekas – verta“, – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė Vaida Kurpienė, mitybos specialistė ir nuomonės formuotoja.
Nuomonės formuotojoms aprodėme, kaip veikia visas procesas – nuo maišelių atvykimo į gamyklą, virtuvės atliekų atskyrimo nuo bendro srauto iki lervų auginimo ir naujų produktų panaudojimo galimybių. Nuomonės formuotojų pažintį su technologija pradėjome nuo 27 kv. m konteinerio, kuriame gyvena 6 mln. musių.
Prie šio konteinerio yra prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, į kurį musės atskrenda padėti kiaušinėlius – viena musė gali padėti iki 30. Vėliau kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo sistemą. Į šią cisterną tiekiama iš vilniečių virtuvės atliekų pagaminta organinė masė, kurią valgo musių lervos. Planuojame, kad perdirbę 1 toną žaliųjų virtuvės atliekų užaugs iki 90 kg lervų.
Į lervų auginimo įrangą, kuri buvo pagaminta pagal vilniečių poreikius, investavome 1 mln. Eur.
Toliau nuomonės formuotojoms aprodėme oranžinių maišelių išpakuotuvą ir nusodintuvą, kurie automatiškai paruošia maistą musių lervoms ir atskiria priemaišas. Įrenginys sutrina oranžinius maišelius su jų turiniu ir vandeniu, efektyviai atskiria priemaišas nuo 99% švarumo organinės masės.
Taip pat papasakojome, kokius produktus planuojame gaminti iš lervų. Gyventojų išmetamose virtuvės atliekose lieka apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų, kuriuos siekiame išnaudoti augindami lervas. Turime preliminarius susitarimus gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei, kurie galėtų būti panaudoti dažų, skiediklių, baldų gamyboje. Iš musių lervų auginimo atliekų galime gauti organines trąšas žemės ūkiui, o iš organinės masės galima išgauti biometaną.
Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja apie 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų, tačiau tik apie 2,7 tūkst. tonų jų išrūšiuojama į oranžinius maišelius. Tad kartu su nuomonės formuotojomis kviečiame atsakingai rūšiuoti žaliąsias virtuvės atliekas, jas dėti į specialius oranžinius maišelius, o juos išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mes pasirūpinsime visu kitu!
Nuomonės formuotojos įrašus galite peržiūrėti Facebook ir Instagram.
Sostinėje UAB „Energesman“ oficialiai pristatė inovatyvią musių lervų auginimo ir oranžinių maišelių apdorojimo įrangą. Vilniaus regionas tapo vienu pirmųjų pasaulyje, kur gyventojų išmestas virtuvės atliekas apdoroja musių lervos, iš kurių vėliau gaminami progresyvūs produktai pramonei, žemės ūkiui, o pačios lervos naudojamos ir kaip masalas žvejybai.
Veiklą – pradeda, tobulinimą – tęs
„Sėkmingai užbaigėme bandymus ir galime oficialiai pristatyti mūsų diegiamą inovaciją bei pasveikinti Vilniaus regiono gyventojus, kad jie yra tarp lyderių pasaulyje, kaip tvarkomos jų išmestos virtuvės atliekos. Lyderiai todėl, kad tai dar labai naujas sprendimas, kai musių lervų auginimo technologija pritaikoma būtent gyventojų maisto ir žaliųjų atliekų tvarkymui. Iki šiol musių lervos buvo bandomos auginti su žemės ūkio ar maitinimo sektoriaus atliekomis“, – pristatyme kalbėjo Vaidotas Pečiukaitis, „Energesman“ technikos direktorius.
Pasak jo, oficialus musių ir jų lervų auginimo startas – tik pradžia. Technologija ir procesai dar bus tobulinami pritaikant juos prie Lietuvos klimato sąlygų ir to, kokias virtuvės atliekas į oranžinius maišelius išrūšiuos gyventojai.
„Šiuo metu pradeda veikti unikali ir sudėtinga sistema, kurios bandymai davė teigiamų rezultatų. Tokiu būdu ne tik didinamas atliekų perdirbimas, bet ir skatinama žiedinė ekonomika, kurioje atliekos grąžinamos į rinką kitais produktais ir neša tiek aplinkosauginę naudą, tiek iškelia Vilnių tarp inovatyviausių pasaulio miestų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas.
Vilniaus regiono buitinių ir virtuvės atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose.
Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.
„Džiugu dėl drąsių žingsnių modernizuoti gamyklą ir diegti naujus atliekų tvarkymo būdus. Optimalus virtuvės atliekų tvarkymas aktualus ne tik Lietuvai – apie tai galvoja visa Europa ir pažangios valstybės pasaulyje. Virtuvės atliekas svarbu atskirti, kad jos neužterštų kitų atliekų ir jas būtų lengviau perdirbti. Taip pat svarbu rasti būdą, kaip geriausiai jas panaudoti ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę, kad būtų stiprinama žiedinė ekonomika bei šalies konkurencingumas“, – sako Marius Banaitis, „VAATC“ Aplinkosaugos specialistas.
Panaudojimo galimybių daug
Skaičiuojama, kad Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja vidutiniškai 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų. Kol kas tik nedidelę dalį jų išrūšiuoja į oranžinius maišelius – praėjusiais metais gamyklą pasiekė apie 2,7 tūkst. tonų virtuvės ir žaliųjų atliekų.
Gyventojų išmetamose maisto atliekose yra apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų – tai vertingos maistinės medžiagos, kurias siekiama išnaudoti auginant lervas.
„Panaudodami virtuvės atliekas lervų auginimui, galime išsaugoti vertingus baltymus, – tokiu atveju nereikėtų importuoti sojos arba kitų baltyminių produktų iš užsienio. Tai puikus būdas maisto atliekas panaudoti inovatyviai“, – pasakoja Walter‘is Jansen‘as, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas, kartu su lietuviais kuriantis musių lervų auginimo technologiją.
Viena iš galimybių – gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei. Baltymai reikalingi dažų, skiediklių, klijų, baldų ir šviestuvų gamyboje. Aliejai gali būti naudojami biodegalams, lervų riebalų rūgštys tinka biodyzelino gamybai. Musių lervų auginimo atliekos tampa organinėmis trąšomis žemės ūkiui.
„Produktai iš lervų – itin paklausūs pasaulyje, jau turime preliminarius susitarimus, kam galėsime tiekti iš lervų gaminamus baltymus ir aliejus, trąšas. Taip pat tikimės, kad mūsų žvejai jau šiemet Lietuvos upėse ir ežeruose žvejos su lietuviškomis lervomis – aktyviai kalbamės dėl lervų tiekimo žvejybos masalo (dzikų) gamybai. Belieka pasiekti reikiamas gamybos apimtis, kad galėtume patenkinti visus šiuos poreikius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Iš virtuvės atliekų gaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biometano gamybai. Lervų tyrė tinkama ir mokslinėje veikloje – šiuo metu bandomi ir tokie panaudojimo būdai.
„Įstatymai numato galimybę iš musių lervų gaminamus produktus naudoti tik pramonėje, jie nebus naudojami žmonių maistui“, – sako įmonės vadovas.
Geriausias vabzdys – naminės musės
„Vilniuje esanti įranga – vienas pirmųjų projektų pasaulyje, kai musių lervos yra auginamos maitinant iš gyventojų surinktomis maisto atliekomis. Būtent ši įranga pirmą kartą yra skirta pramoniniam naudojimui, iki šiol ji veikė tik laboratorijoje Nyderlanduose“, – pasakoja mokslininkas.
Pasak jo, būtent naminės musės (Musca Domestica) yra geriausias vabzdys maisto atliekų apdorojimui – su jomis norimą rezultatą galima pasiekti greičiausiai, jos yra natūraliai paplitusios beveik visame pasaulyje, taip pat gyvena ir Lietuvoje.
„Viename konteineryje gyvens apie 6 mln. musių, kiekviena jų per dieną gali padėti apie 30 kiaušinėlių. Taip gausime apie 180 mln. kiaušinėlių, iš kurių vieno ciklo metu išsiris atitinkamas kiekis lervų. Ir taip automatiškai procesas tęsis, tad per metus planuojame užauginti milijardus lervų“, – pasakoja V. Pečiukaitis.
Musės vidutiniškai gyvena 21 dieną, tad jų populiacija taip pat reguliariai turės būti atnaujinama iš išsiritusių lervų.
Planuojama, kad perdirbus 1 toną gyventojų virtuvės atliekų bus užauginama iki 90 kg lervų.
„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.
Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykla priklauso „VAATC“. „VAATC“ rūpinasi vieningu Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimu ir infrastruktūra, skirta vykdyti tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą.
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman“ pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius.
Prasidėjo bandymai
„Įrenginiai sumontuoti, pradėjome jų testavimą. Pirmuosius bandymus atlikome su rutuliukais iš plastiko, o dabar įrangą testuojame jau su gyvomis musių lervomis. Tikriname visą ciklą – nuo musių auginimo konteineryje iki specialios cisternos musių kiaušinėliams, iš kurių išsirita lervos. Išbandome ir oranžinių maišelių išpakuotuvą, kuris iš maisto atliekų pagamina švarią organinę masę lervoms maitinti“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Musės gyvena specialiame 35 kv. m konteineryje, kuris įrengtas „Energesman“ operuojamoje Vilniaus mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamykloje, priklausančioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui „VAATC“.
Prie musių konteinerio prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, kuriame sudarytos palankios sąlygos musėms atskridus padėti kiaušinėlius.
„Konteineryje, kuriame gyvena musės, kas tris – keturias valandas automatiškai išjungiama šviesa, o kiaušinėlių dėjimo įrenginyje – įjungiama. Taip muses priviliojame padėti kiaušinėlius, o vėliau atvirkščiu efektu – grąžiname į gyvenamąjį konteinerį“, – pasakoja Walter‘is Jansen‘as, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas iš Nyderlandų, sukūręs bei ištobulinęs musių lervų auginimo technologiją.
Vėliau padėti kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo cisterną, kur vos per tris – keturias dienas iš 100 kg kiaušinėlių gali išaugti iki 3000 kg lervų. Būtent į šią cisterną tiekiamos išpakuotuve susmulkintos ir išvalytos vilniečių maisto atliekos, o lervos jomis maitinasi.
Užaugusios lervos iš cisternos automatiškai patenka į separatorių, kur per keletą sijojimo ciklų yra atskiriamos nuo augimo metu susidariusių išskyrų ir maisto likučių. „Energesman“ į šią musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur.
Pirmieji pasaulyje
Be musių ir lervų auginimo įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių išpakuotuvas (depakeris) ir nusodintuvas (seditankas), kurie automatiškai paruošia maistą lervoms bei atskiria priemaišas. Į šią įrangą „VAATC“ investavo 1,1 mln. Eur.
Įrenginys sutrina maisto atliekas su oranžiniais maišeliais, gautą masę sumaišo su vandeniu. Tolesniame procese į viršų iškyla plastikai, kurie yra pašalinami oro sūkuriu. Sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metaliukai – nusėda į dugną ir taip pat yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta 99% švarumo organinė masė, kuria maitinamos lervos.
„Tai vienintelis toks įrenginys Lietuvoje, galintis pagaminti tokio švarumo organinę masę iš gyventojų maisto atliekų, kuriose paprastai būna nemažai priemaišų – plastikinių maisto pakuočių, stiklinės ir metalinės taros, kempinėlių, šluosčių“, – sako Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius.
Moderniu išpakuotuvu ir nusodintuvu pagaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.
Pasak T. Vaitkevičiaus, gamykloje diegiama musių lervų auginimo technologija yra nauja ir inovatyvi, tad operatoriui dar reikės nueiti ilgą kelią, kad būtų suderinti gamybos procesai, rastos produktų realizacijos rinkos.
„Siekiame, kad galėtume oficialiai prisistatyti pirmuoju regionu pasaulyje, kur gyventojų maisto atliekas apdoroja musių lervos – visi tam reikalingi įrenginiai yra Vilniuje ir pirmieji bandymai duoda teigiamus rezultatus“, – pasakoja A. Blazgys.
Ragina rūšiuoti maistą ir prisidėti prie lervų auginimo
„Kartu su Vilniaus regiono gyventojais kuriame sėkmės istoriją, todėl kviečiu visus, kurie dar nerūšiuoja maisto atliekų, tai būtinai pradėti daryti ir prisidėti prie lervų auginimo“, – ragina A. Blazgys.
Pasak jo, tyrimai rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios praėjusiais metais Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas, nes vis daugiau jų maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius, o tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui.
Kaip pabrėžia T. Vaitkevičius šis modernus požiūris į maisto atliekų tvarkymą sukurs didelę pridėtinę vertę, padės sumažinti iškastinių medžiagų naudojimą, baltyminių augalų importą ir prisidės prie žaliosios ekonomikos plėtros Vilniuje ir visoje šalyje.
„Pritaikėme pažangią technologiją, kuri turės teigiamą poveikį žiedinės ekonomikos stiprinimui Lietuvoje, kadangi maisto atliekos į rinką galės būti grąžinamos naujais produktais, skirtais pramonei“, – sako A. Blazgys.
Pramoninio lervų auginimo projektas yra vystomas ir planuojama, kad didesnėmis apimtimis jis pradės veikti jau šį pavasarį.
„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.
Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo nauja tekstilės atliekų surinkimo tvarka – gyventojai jas turėtų išmesti į specialius tekstilės atliekų surinkimo konteinerius. Prie mišrių atliekų išmestą tekstilę mes taip pat atrenkame ir panaudojame SRF mišinio gamybai.
Kaip tvarkome tekstilės atliekas?
Apie 10% visų atliekų, kurios pasiekia mūsų operuojamą gamyklą, sudaro tekstilės gaminiai – tai drabužiai, avalynė, patalynė, užuolaidos ir kiti dirbiniai iš audinių. Visas jas atrenkame rankiniu būdu bei specialia automatizuota įranga ir užtikriname, kad tekstilės atliekos būtų toliau panaudojamos.
„Visa tekstilė, kuri patenka pas mus, yra tvarkoma tvariai. Ji nepatenka į sąvartyną, bet prisideda prie naujo produkto gamybos – SRF kaloringo kuro, kurį tiekiame cemento gamybai į Akmenę“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.
Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmesti tekstilės gaminiai mūsų operuojamoje gamykloje yra išdžiovinami, sumalami ir įmaišomi į specialų SRF mišinį, kuris keliauja į AB „Akmenės cemento“ gamyklą.
Joje SRF yra naudojamas cemento gamybos procesuose, kur iš tekstilės ir kitų perdirbimui nebetinkamų atliekų pagamintas specialus mišinys tampa klinkeriu, o vėliau ir cemento dalimi.
Laukia didesni pokyčiai
Nuo 2026 m. įsigalios Europos Sąjungos direktyvų pakeitimai, pagal kuriuos tekstilės atliekų, kurios bus išmetamos į specialiai tam skirtus konteinerius, tvarkymą Lietuvoje perims rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir pažeisti ar nebetinkami naudojimui tekstilės gaminiai būtų tinkamai sutvarkyti.
Planuojama gerokai išplėsti tekstilės atliekų surinkimo tinklą. Specialūs konteineriai bus statomi miestų seniūnijose, miesteliuose, kaimuose, prie prekybos vietų, degalinių ir kitų lankomų vietų.
Besikeičianti tekstilės atliekų tvarkymo sistema suteikia galimybę panaudoti šiuos išteklius. Vis dėlto, jei tekstilės gaminiai pateks į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, juos atrinksime ir efektyviai sutvarkysime, kad ir toliau prisidėtume prie žiedinės ekonomikos ciklo Lietuvoje užtikrinimo.
Daugiau apie pokyčius tekstilės tvarkyme galite išgirsti „TV3“ reportaže nuo 37:11.
Šventės jau visai čia pat – metas, kai visi stabtelime, pasidžiaugiame tuo, ką pasiekėme, ir semiamės naujų idėjų ateinantiems metams. Tad norime pasveikinti ir padėkoti tiems, kurie buvo ir yra su mumis – mūsų partneriams, klientams, darbuotojams.
2024-ieji mums buvo prasmingų projektų metai. Didžiuojamės galėdami dirbti su partneriais, kurie dalijasi mūsų vizija – atsakingu požiūriu į veiklą, inovacijų paieška ir noru kurti pokyčius.
Ačiū Jums už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Už tai, kad kartu įgyvendinome idėjas, kurios kuria vertę. Taip pat už tai, kad savo įsipareigojimuose esate nuoseklūs ir atsakingi. Mes žinome – tai, ką sukūrėme kartu, yra tvirtas pagrindas dar didesniems pasiekimams ateityje.
Tegul šios šventės įneša į Jūsų namus jaukumą, šilumą ir ramybę, o naujieji metai atveria dar daugiau galimybių ir džiaugsmo. Linkime, kad 2025-ieji būtų sėkmingi, kupini prasmingų akimirkų ir nuoširdžių partnerysčių.
Visos mūsų komandos vardu nuoširdžiai dėkojame visiems prisidedantiems prie mūsų bendrų tikslų įgyvendinimo.
Šviesių, įkvepiančių ir prasmingų švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!
Įdiegėme naują būdą lengvai ir paprastai rezervuoti ekskursijas po mūsų gamyklą. Jose visi norintys galės sužinoti daugiau apie mūsų veiklą ir inovatyvius atliekų tvarkymo sprendimus. Esame viena moderniausių ir didžiausia atliekų rūšiavimo gamykla Lietuvoje.
„Į svečius mielai priimame organizacijas, kurioms įdomi mūsų veikla. Joms pravedame ekskursijas po gamyklą, papasakojame, kaip veikia įvairūs įrenginiai, kiek ir kokių atliekų atrenkame per metus, per dieną. Kviečiame visus norinčius registruotis ir gyvai pamatyti, apie ką yra „Energesman“ įmonė“, – kviečia Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas, vedantis ekskursijas po gamyklą.
Ekskursijose pamatysite, kaip atrodo atliekų ciklas nuo jų patekimo į gamyklą iki tapimo naujais produktais. Iš atliekų gaminame SRF produktą, jį tiekiame AB „Akmenės cementui“, kur jis tampa klinkeriu, o vėliau ir sudėtine cemento dalimi, iš kurio statomi namai. Taip pat gaminame maistą musių lervoms, iš kurių vėliau gaminami baltyminiai produktai pramonei.
Po registracijos gausite patvirtinimą elektroniniu paštu su visa reikalinga informacija apie vizitą „Energesman“ gamykloje.
Atvykstant rekomenduojame turėti respiratorių, jei esate jautrus kvapams. Dėvėkite patogius drabužius ir avalynę, jei norėsite užlipti gamybiniais laiptais ir iš aukštai apžiūrėti rūšiavimo linijas.
Ekskursijas galime fotografuoti ir filmuoti, o nuotraukas ir filmuotą medžiagą naudoti mūsų veiklos viešinimui.
Priimame grupes iki 10 žmonių. Ekskursijos trunka iki 2 val., jos gali vykti lietuvių ir anglų kalbomis.
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir net dar mažesnes stiklo duženas. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13 tūkst. tonų stiklo – tiek stiklo reikia pagaminti daugiau nei 55 milijonams puslitrinių stiklainių.
Dalis šio stiklo iki šiol patekdavo į sąvartynus, o nuo šiol bus perdirbama ir toliau naudojama. Į Ispanijoje pagamintą įrangą buvo investuoti 2 mln. eurų.
Musės sparno dydžio stiklo gabalėliai
„Naujųjų įrengimų optika tokia jautri, kad įrangą derinę technologai pastebėjo, jog net musės sparną naujoji įranga palaiko stiklo šuke ir ją atskiria“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Atlikti eksperimentai rodo, kad iš bendro gyventojų mišrių atliekų srauto bus galima atrinkti net 98,82 proc. jame esančių stiklo duženų – tai praktiškai visos stiklo atliekos, kurias gyventojai išmeta į mišrių atliekų konteinerius.
Naujoji stiklo linija atliekas pakelia į 8 m aukštį – lyg į trečią namo aukštą – ir per daugelį kratymo, sijojimo, optinio separavimo procesų stiklo duženas atskiria iki pačių mažiausių, kurios anksčiau nebūdavo išrūšiuojamos.
„Ilgai ieškojome tinkamiausio sprendimo Vilniaus regionui, domėjomės kitų šalių praktika, važinėjome į parodas, analizavome kitur taikomas inovacijas ir pasirinkome ispanų gamintojo stiklo atrinkimo technologiją. Galime pasidžiaugti, kad pirmosios savaitės viršijo mūsų lūkesčius – iš atliekų ištraukiame daugiau stiklo nei planavome. Jo mišriose gyventojų atliekose tikrai daug“, – sako A. Blazgys.
Pasak gamyklos vadovo, į naujuosius įrengimus tiekiamos biotuneliuose jau išdžiovintos ir iki 8 cm susmulkintos atliekos. Įranga labai tiksliai atskiria keramikos duženas, akmenis, plastiką, o pabaigoje gaunamas labai švarus techninis kompostas – prie atliekų įsimaišiusios žemės.
Mažiau atliekų į sąvartyną
Lietuva yra išsikėlusi tikslus mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.
„Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose panaudojama vis daugiau atliekų. Naujosios stiklo atrinkimo įrangos įdiegimas, specialaus SRF mišinio cemento pramonei gaminimas iš atliekų, nuo metų pradžios gyventojų oranžiniais maišeliais atskiriamos maisto atliekos leido perpus – nuo 19 iki 10 procentų – sumažinti iš gamyklos į sąvartyną išvežamų po rūšiavimo likusių atliekų kiekį“, – gamyklos pasiekimus įvardina gamyklos savininkės UAB „VAATC“, kuri viešajame pirkime gamyklos operatoriumi parinko UAB „Energesman“, direktorius Tomas Vaitkevičius.
„Tai didelė pažanga, kurią pasiekėme diegdami atliekų tvarkymo inovacijas ir taip Lietuvoje skatindami žiedinę ekonomiką. Tokių sprendimų labai reikia įgyvendinant Europos Sąjungos žaliąjį kursą ir siekiant tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu“, – sako A. Blazgys.
Atrinktas stiklas – perdirbamas
Naujoji įranga įsigyta bendradarbiaujant su pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Mainais už investiciją, „Žaliasis taškas“ gavo pirmumo teisę gauti perdirbimą įrodančius dokumentus už stiklo atliekas, atrinktas „Energesman“ gamykloje ir atiduotas perdirbti. Dokumentai bus proporcingai išduodami „Žaliojo taško“ nariams – gamintojams ir importuotojams, išleidžiantiems į Lietuvos rinką stiklines pakuotes.
Pasak Almonto Kybarto, „Žaliojo taško“ direktoriaus, stiklinės pakuotės sutvarkymo užduočių vykdymas iki šiol buvo tapęs nemenku iššūkiu.
„Paradoksalu, bet nors visos stiklinės pakuotės gali būti lengvai perdirbamos neribotą kiekį kartų, užtikrinti visos į rinką išleistos taros sutvarkymo negalėdavome. Priežastis – nepakankamas gyventojų sąmoningumas rūšiuojant buityje susidarančias atliekas. Taigi, stiklo pakuočių rūšiavimo konteineriuose nerandame šių atliekų tiek, kiek juose supakuotų produktų nusipirkta – dideli kiekiai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Be papildomos įrangos išrinkti stiklo duženas iš mišrių atliekų masės – sudėtinga arba dažnu atveju ir neįmanoma, todėl šiandien jau veikianti speciali linija, tikimės, taps sprendimu įgyvendinant stiklo pakuotės perdirbimo tikslus“, – aiškina jis.
Daugiausia atrenkamo stiklo – Vilniuje
Visoje Lietuvoje iš bendro mišraus komunalinio atliekų srauto per praėjusius metus buvo atrinkta beveik 5400 tonų stiklo atliekų. Didžioji dalis jų – 3765 tonos, arba 70 proc. – buvo atrinktos Vilniaus regione.
Pradėjus veikti naujai stiklo rūšiavimo įrangai, iš mišrių komunalinių atliekų visoje Lietuvoje bus atrenkama beveik 15 tūkst. tonų stiklo. Jeigu kitų regionų atliekų rūšiavimo gamyklos nekeis savo procesų, 13 tūkst. tonų, arba 95 proc., stiklo bus atrenkama Vilniaus regione.
„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje apdorojamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.
Europos standartizacijos komitetas „CEN and CENELEC“ oficialiai patvirtino SRF (angl. solid recovered fuels) perdirbimo dokumentą pagal ISO standartą. Komitetas nustatė vidutinę formulę, kaip apskaičiuoti SRF kiekį klinkeryje, o ateityje – ir kituose produktuose. Todėl turėsime daugiau aiškumo, kokia SRF dalis tampa cementu ir yra perdirbama.
„Tai yra puikios žinios mums, Lietuvai ir visai Europai – esame vienu žingsniu arčiau to, kad iš atliekų gaminamą SRF, ar bent dalį jo, galėtume laikyti žaliava. Komitetas patvirtino, kad gaminant klinkerį iš atliekų ne tik gaunama energija, kuri pakeičia iškastinį kurą, bet ir dalis jų pelenų pavidalu tampa klinkerio dalimi, sumažindamos gamtinių išteklių poreikį. Tad naudojant SRF, dalis atliekų yra perdirbamos ir galiausiai tampa nauju produktu – cementu“, – džiaugiasi Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas.
Pagal komiteto patvirtintą formulę, perdirbamumo indeksą skaičiuojame kiekvienai SRF partijai. Mūsų gamyklos duomenimis, šiuo metu vidutiniškai 10-15% SRF mišinio atitenka klinkerio gamybai, kuris AB „Akmenės cemento“ gamykloje tampa sudėtine cemento dalimi, o likusi dalis tenka energijai.
Dokumente komitetas patvirtino, kad SRF gamyboje galima naudoti skirtingas medžiagas, nuo to gali skirtis ir perdirbamumo indeksas. Todėl mes nuolat atliekame tyrimus ir matuojame, koks medžiagų rinkinys geriausiai tinka cemento gamybai ir pasiekia maksimalų atliekų perdirbamumą.
Taigi, inovatyviai, o kartu ir racionaliai, prisidedame prie tvaresnės ir žalesnės mūsų ateities.
Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmeta maždaug tiek pat plastiko, kiek jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius. Ne daug kas žino, kad tai nereiškia, kad jis patenka į sąvartynus.
Iš gyventojų atliekų Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ atrenka ir perduoda perdirbimui 11,4 tūkst. tonų antrinių žaliavų kasmet – plastikų, stiklo, metalų, popieriaus ir kartono.
Įdomu, kad Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje atrenkama tiek antrinių žaliavų, kiek ir visoje likusioje Lietuvoje (11,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų).
„Mišriose atliekose dar yra labai daug pakuočių ir perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų – vien mūsų gamykla atrenka tiek plastiko, kiek gyventojai jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Pagal svorį, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje daugiausia atrenkama stiklo – 3765 tonos. Antroje vietoje – popierius ir kartonas (2962 tonos), trečioje – plastikinės pakuotės (2348 tonos).
„Ne visam atrinktam plastikui pavyksta rasti perdirbėjus, kuriems jo reikėtų. Plastiko pakuočių galėtume atrinkti ir daugiau, jei būtų, kas jį perdirba“, – pasakoja Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos vadovas.
„Energesman“ jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas. Per dieną į gamyklą atliekas atveža apie 150 šiukšliavežių iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Atliekos priimamos ir apdorojamos kiekvieną dieną.
Vilniausregiono gyventojai išmeta vis mažiau mišrių komunalinių atliekų. Po 259 kg per metus arba 710 gramų per dieną– tiek atliekų išmetė kiekvienas Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojas pernai. Tai 3% mažiau, lyginant su ankstesniais metais, kai vienam gyventojui – nuo vaiko iki senolės – teko po 267 kg mišrių atliekų per metus arba 730 gramų per dieną.
Bendrai gyventojų ir šiukšlių – daugiau
Vis dėlto bendras mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione auga. Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais juos pasiekė 219,9 tūkst. tonų mišrių atliekų. Tai 1325 tonomis, arba beveik 1%, daugiau nei ankstesniais metais, kai į gamyklą iš viso buvo pristatyta 218,6 tūkst. tonų mišrių atliekų.
Bendras atliekų kiekis auga todėl, kad Vilniaus apskrityje daugėja gyventojų. Prasidedant metams Vilniuje ir jo regione gyveno 849 tūkst. žmonių, arba beveik 4% daugiau nei prieš metus (818 tūkst. gyventojų).
„Vilniaus miestas ir apskritis yra stabiliai augantis regionas, todėl bendras mišrių atliekų srautas didėja, nors kiekvienas žmogus ir išmeta šiek tiek mažiau šiukšlių nei anksčiau. Mes visas gyventojų mišrias atliekas dar kartą išrūšiuojame ir paruošiame tolimesniam naudojimui, nes tik nedidelė dalis atliekų – apie dešimtadalis – niekam daugiau nebetinka, jas sudaro žemės, akmenukai, jos yra vežamos į sąvartyną. Visos kitos atliekos yra panaudojamos ir šią dalį kasmet didiname“, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Randa padangų ir telefonų
Ko gyventojai primeta į mišrių atliekų konteinerius? Gamykloje reguliariai atliekami morfologiniai tyrimai, todėl gana tiksliai žinoma, ko ir kiek gyventojai išmeta prie mišrių komunalinių atliekų. Tai padeda įmonei stebėti ir analizuoti gyventojų įpročius bei planuoti savo veiklą.
„Didžiausią pas mus atvežamų atliekų svorio dalį sudaro paprasčiausias vanduo – apie 15 procentų. Jį išdžioviname ir atliekos gerokai palengvėja. Tai kiek apsunkina ir apskaitos procesą, nes atliekose esantis vanduo – nėra atliekos“, – pasakoja A. Blazgys.
Praėjusiais metais komunalinių atliekų sraute plastikas ir jo pakuotės sudarė 14%, popierius ir kartonas – 8%, tekstilė – 6%, o stiklas ir jo pakuotės – apie 5% visų atliekų.
Maisto ir virtuvės atliekos sudarė 3,7%, o žaliosios atliekos – dar 3,8% visų į gamyklą atvežtų atliekų. Beveik 5% atliekų sudarė inertinės atliekos, tokios, kaip keramika, betonas ir akmenys.
Į gamyklą kasmet atvežama ir nemažai tokių atliekų, kurių nereikėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tai statybinės medžiagos, automobilių dalys, padangos, baldai, elektroninė įranga, telefonai ir kiti panašūs daiktai.
Iš perdirbimui nebetinkamų atliekų „Energesman“ pradėjo gaminti SRF produktą. Praėjusiais metais įmonė tapo pirmąja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai „Bureau Veritas“ suteikė sertifikatą, leidžiantį gaminti specialų SRF mišinį pramonei.
Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jį tiekia AB „Akmenės cementas“. Taip atliekos gamybos proceso metu tampa klinkerio sudėtine dalimi, iš kurio vėliau gaminamas cementas.
Pradėjus gaminti SRF mišinį pramonei, „Energesman“ panaudoja daugiau tolimesniam perdirbimui netinkamų atliekų. Tai, o taip pat ir naujoji stiklo atrinkimo technologija, padės mažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį.
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate, kad slapukai būtų naudojami, paspauskite „Sutinku“. Mūsų slapukų politiką galite rasti čia.SutinkuNesutinku
