Neseniai tapome viena pirmųjų gamyklų pasaulyje, pritaikiusia musių lervas žaliųjų virtuvės atliekų apdorojimui. Tam, kad Vilniaus regiono gyventojai būtų dar labiau paskatinti atskirti tokio tipo atliekas, mūsų aptarnaujamoje gamykloje apsilankė nuomonės formuotojos Brigita Uyar ir Vaida Kurpienė.
Jos iš arti susipažino su 8 Vilniaus regiono savivaldybių virtuvės atliekų perdirbimo procesu, pamatė modernią įrangą, skirtą maisto atliekų ir oranžinių maišelių apdorojimui bei sužinojo, iš ko galime pagaminti naujus produktus pramonei, žemės ūkiui, žvejybai.
„Praleidau gamykloje net 2 valandas – buvo taip įdomu! Pastatyti naujausi įrengimai – nuo atliekų tvarkymo iki lervų auginimo – musių maitinimo kiaušinėlių dėjimo cecho. Viskam papasakoti reikėtų ne vieno įrašo, o viso podcasto ar laidos. Man įdomu viskas, kas nauja ir ypač tai, kas prisideda prie antrinio panaudojimo bei aplinkosaugos. Dabar tikrai žinau, kad rūšiuoti maisto atliekas – verta“, – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė Vaida Kurpienė, mitybos specialistė ir nuomonės formuotoja.
Nuomonės formuotojoms aprodėme, kaip veikia visas procesas – nuo maišelių atvykimo į gamyklą, virtuvės atliekų atskyrimo nuo bendro srauto iki lervų auginimo ir naujų produktų panaudojimo galimybių. Nuomonės formuotojų pažintį su technologija pradėjome nuo 27 kv. m konteinerio, kuriame gyvena 6 mln. musių.
Prie šio konteinerio yra prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, į kurį musės atskrenda padėti kiaušinėlius – viena musė gali padėti iki 30. Vėliau kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo sistemą. Į šią cisterną tiekiama iš vilniečių virtuvės atliekų pagaminta organinė masė, kurią valgo musių lervos. Planuojame, kad perdirbę 1 toną žaliųjų virtuvės atliekų užaugs iki 90 kg lervų.
Į lervų auginimo įrangą, kuri buvo pagaminta pagal vilniečių poreikius, investavome 1 mln. Eur.
Toliau nuomonės formuotojoms aprodėme oranžinių maišelių išpakuotuvą ir nusodintuvą, kurie automatiškai paruošia maistą musių lervoms ir atskiria priemaišas. Įrenginys sutrina oranžinius maišelius su jų turiniu ir vandeniu, efektyviai atskiria priemaišas nuo 99% švarumo organinės masės.
Taip pat papasakojome, kokius produktus planuojame gaminti iš lervų. Gyventojų išmetamose virtuvės atliekose lieka apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų, kuriuos siekiame išnaudoti augindami lervas. Turime preliminarius susitarimus gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei, kurie galėtų būti panaudoti dažų, skiediklių, baldų gamyboje. Iš musių lervų auginimo atliekų galime gauti organines trąšas žemės ūkiui, o iš organinės masės galima išgauti biometaną.
Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja apie 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų, tačiau tik apie 2,7 tūkst. tonų jų išrūšiuojama į oranžinius maišelius. Tad kartu su nuomonės formuotojomis kviečiame atsakingai rūšiuoti žaliąsias virtuvės atliekas, jas dėti į specialius oranžinius maišelius, o juos išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mes pasirūpinsime visu kitu!
Nuomonės formuotojos įrašus galite peržiūrėti Facebook ir Instagram.