Palyginome mūsų operuojamos gamyklos ir kitų regionų mišrių atliekų rūšiavimo centrų (MBA) veiklos sąnaudas. Mes dirbame efektyviai, todėl Vilniaus regionui kasmet sutaupome 23,6 mln. Eur – arba po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui.

Kaip gauname šiuos skaičius?

1

Vartų mokestis

Už priimamą mišrių komunalinių atliekų toną mums mokama mažiausia kaina visoje Lietuvoje: 51,56 Eur (plius PVM), kai Kaune mokama 106 Eur, o Klaipėdoje 104 Eur.

Sutaupome 10,6 mln. Eur

2

Taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne

Mes atliekas panaudojame maksimaliai, todėl mažai jų išvežame į sąvartyną. Praėjusiais metais tik 19,4% atliekų (netinkamų ir techninio komposto) išvežėme į sąvartyną, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje šis rodiklis viršija 50%.

Sutaupome 5,5 mln. Eur

3

Deginimo įkainis

Už deginimui patiekiamų atliekų toną mes su Vilniaus kogeneracine elektrine esame suderėję mažesnį įkainį nei nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Mokame 32,5 Eur vietoje 48,8 Eur už toną atliekų.    

Sutaupome 2,0 mln. Eur

4

Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas

Nemokamai tvarkome gyventojų maisto ir virtuvės atliekas – savo lėšomis įdiegėme inovatyvią lervų auginimo technologiją. Kituose regionuose šių atliekų tvarkymas kainuoja 80 Eur už toną.

Sutaupome 1,0 mln. Eur

5

Maisto ir virtuvės atliekų transportavimas

Kadangi maisto ir virtuvės atliekos atvežamos oranžiniuose maišeliuose kartu su mišriomis atliekomis – nebereikia jų atskirai surinkti ir atvežti.

Sutaupome 4,5 mln. Eur

 

 

Iš viso per metus sutaupome:

23,6 mln. Eur

Sutaupomą sumą padaliname iš 322 118 butų ir namų, kiek yra Vilniaus regione, ir gauname po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui per metus.

Tokia suma išaugtų gyventojų sąskaitos už atliekų išvežimą ir tvarkymą, jei neieškotume efektyvių sprendimų.

Mes dirbame tam, kad iš atliekų kurtume vertę, ir siekiame, kad šią naudą pajustų visi regiono gyventojai!

Ar žinote, kur reikia išmesti elektronines cigaretes? Tik ne į mišrių atliekų konteinerį! 

„Veipų išmetama tikrai daug. Žala šiuo metu gali būti padaroma didelė, nes bet kokia elektroninė cigaretė – tai ličio baterija viduje, tai potencialus gaisro židinys“, – LNK žinioms pasakojo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Akumuliatorių, elektorinių cigarečių, baterijų ir įvairių elektronikos prietaisų tarp atliekų randame nuolat, o pastaruoju metu – jų dar padaugėjo.  

Tikriausiai, gyventojai jų skuba atsikratyti, kai vienas po kito kilo keli gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse, kuriuos galėjo sukelti būtent netinkamai išmestos elektroninės cigaretės ar akumuliatoriai arba piktavalių sabotažui panaudoti įrenginiai.

Taigi, kur reikėtų išmesti elektronines cigaretes, akumuliatorius ir elektroniką?

  • Nuneškite į parduotuvę, kur įrangą pirkote.
  • Meskite į specialius elektronikai skirtus konteinerius.
  • Priduokite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Pasidomėkite, kur yra artimiausia vieta, jos dažnai būna prie didesnių prekybos centrų ar savivaldybių pastatų. Dar daugiau sužinosite perskaitę straipsnį ar pasižiūrėję reportažą.

Ačiū, kad su atliekomis elgiatės atsakingai!  

„Atlascompany“ nuotrauka iš „Freepik“.

Kreipsimės į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, su kuriuo nesutinkame. Sieksime įrodyti, kad nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, kai atkreipėme Aplinkos ministerijos dėmesį į diskriminacinį ir ydingą teisinį reglamentavimą dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo.  

Į ministeriją kreipėmės finansavimo skyrimo apraše pastebėję punktą, prieštaraujantį ES nustatytiems projektų atrankos ir finansavimo kriterijams, bendriesiems teisės principams ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.

„Keista, kad esame nubausti už kreipimąsi į mūsų sektorių prižiūrinčią ministeriją dėl pastebėto neatitikimo apraše. Jis diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus ir sudarė išskirtines sąlygas įmonėms, tvarkančioms plastiko atliekas iš rūšiavimo konteinerių, nors tai, mūsų nuomone, prieštarauja įstatymams, lygiateisiškumo principui, neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

„Energesman“ į Aplinkos ministeriją kreipėsi dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“. Pagal šį aprašą, ES finansavimas galėjo būti skiriamas tik atliekų tvarkymo įmonėms, kurios tvarko rūšiuojamuoju būdu surenkamas plastiko atliekas – iš geltonųjų plastiko konteinerių.  

Vis dėlto, kol kas gyventojai į geltonuosius plastiko konteinerius išrūšiuoja tik apie pusę plastiko pakuočių. Kita pusė išmetama į mišrias komunalines atliekas – tokie plastikai atrenkami mišrių atliekų rūšiavimo gamyklose, kurios veikia visuose Lietuvos regionuose.

Pasak „Energesman“ vadovo, jei skiriamas ES finansavimas siekiant skatinti plastikų perdirbimą, tokiu atveju visos įmonės, tvarkančios tokias atliekas, turėtų turėti teisę kreiptis dėl finansavimo.

Pagal galiojusią aprašo redakciją, Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą operuojanti UAB „Energesman“ bei kitų regionų MBA operatoriai nebūtų galėję pretenduoti į ES paramą.   

„Pamatę diskriminacinį apribojimą, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Centrinę projektų valdymo agentūrą, siūlydami įvertinti ydingą teisinį reglamentavimą, kuris diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus“, – pasakoja A. Blazgys.

Ministerija atsakė, kad šiuo finansavimu siekiama spręsti sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimą.

Pasak „Energesman“ vadovo, iš mišraus atliekų srauto išimtos plastiko atliekos yra žymiai sunkiau perdirbamos nei tos, kurias gyventojai išrūšiuoja į specialius konteinerius, todėl ir mišrių atliekų tvarkytojai turėtų galėti dalyvauti konkurse dėl paramos skyrimo.

„Žinome, kad ne viena atliekų tvarkymo įmonė taip pat kreipėsi į ministeriją dėl to paties aprašo ir negirdėjome, kad jie būtų nubausti už lobistinę veiklą, nors taip pat nėra registravęsi lobistų sąraše“, – atkreipia dėmesį A. Blazgys.

Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistine veikla nelaikoma, kai juridinis asmuo pareiškia nuomonę dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą.

„Mes konkretaus teisės akto projekto nerengėme ir nesiūlėme inicijuoti jo svarstymo, tik išreiškėme savo nuomonę dėl pastebėtos diskriminacinės nuostatos ir prašėme atsakingų institucijų vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir užtikrinti visiems lygias teises. Esame įsitikinę, kad nieko nepažeidėme, todėl skųsime komisijos sprendimą teismui“, – sako A. Blazgys. 

Finansavimo aprašas, įmonės nuomone, prieštaravo Konkurencijos, Atliekų tvarkymo įstatymų, Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 metų plano normoms bei Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, kurie turi aukštesnę teisinę galią nei ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas aprašas.

„VTEK sprendimo ir protokolo su išsamiais motyvais ir argumentais dar nesame gavę, nors viešumoje jau esame paskelbti pažeidėjais. Nemanau, kad tai kuria bendradarbiaujančią atmosferą tarp priežiūros institucijų ir verslo“, – pastebi A. Blazgys. 

Gavus pilną VTEK sprendimą, bus baigtas rengti kreipimasis į teismą. Tai įmonė gali padaryti per 30 dienų nuo komisijos sprendimo gavimo.

Aplinkos ministerija šiuo metu pati yra sustabdžiusi minimo Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtros projektų finansavimo sąlygų aprašo galiojimą ir jį tikslina.

Praėjusiais metais „Energesman“ iš mišraus srauto atrinko ir perdirbimui perdavė 2481 toną plastiko.