Tag: Energesman; Algirdas Blazgys; atliekų gaisrai

Kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skubotų ir drastiškų UAB VAATC veiksmų. Taip pat kartu su ugniagesiais, budinčiais prie gamyklos, profesionaliu ugniagesių termovizoriumi išmatavome atliekų krūvų temperatūrą – ji tesiekia 27 laipsnius. Gaisro tokia temperatūra sukelti negali. 

Temperatūros nėra aukštos

„Norime nuraminti Vilniaus gyventojus ir merą – temperatūra atliekų krūvose nėra pakilusi. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekia tik 27 laipsnius. Neužfiksavome jokių kaitimo ar karštojo židinio požymių. Situaciją ir toliau atsakingai stebime, be to, atliekos jau rūšiuojamos ir tiekiamos deginti“, –  sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Kartu su prie gamyklos budinčiais ugniagesiais bendrovės darbuotojai vakar ir šiandien apėjo teritoriją ir termovizoriumi patikrino atliekų krūvų paviršius. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė apie 27 laipsnius, o daugeliu atvejų ji buvo dar žemesnė.

Šie matavimai neatitinka viešojoje erdvėje formuojamo įspūdžio apie tiesioginę gaisro grėsmę. Laikoma, kad temperatūra turi pasiekti apie 70 laipsnių, kad vyktų kaitimas.

„Kviečiame Vilniaus miesto savivaldybę, kuri pasidalino termovizoriaus vaizdais iš drono, pasidalinti ir temperatūra, kuri jais buvo užfiksuota – žmonėms ir teismui svarbu tiksliai žinoti esamą situaciją. Neatmestina, kad merui teikiama neišsami informacija, sudaranti klaidingą įspūdį, jog gaisro rizika tiesiogiai susijusi su atliekų krūvų kaitimu, nors atlikti matavimai to nepatvirtina“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

VAATC dar žiemą rūšiavimo gamyklos teritorijoje, kaip gamyklos savininkas, ketino įrengti 5 stacionarius termovizorius. Buvo parengtas ir su gamyklos operatoriumi suderintas jų įrengimo projektas.

„Deja, termovizorių VAATC  taip ir neįrengė. Jie tikrai dabar visiems būtų pravartūs – nuolat ir objektyviai matytume atliekose esančią temperatūrą ir galėtume jaustis saugiau“, – pabrėžia A. Blazgys.

Laukiama teismo sprendimo

Realiu laiku gaunami termovizorių duomenys būtų aktualūs ir teismui, kuriam teks spręsti šią situaciją.

Vilniaus apygardos teisme jau yra užregistruotas „Energesman“ kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant sustabdyti skubotus VAATC veiksmus vienašališkai nutraukti visas su bendrove sudarytas sutartis.

„Kitą savaitę tikimės sulaukti teismo vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – sako advokatas. 

Sąskaitos neapmokėtos

„Praėjo savaitė, visi kalbame apie krizę ir greitų sprendimų būtinybę, o sąskaitos sistemoje „Sabis“ vis dar tikrinamos ir laukia VAATC patvirtinimo – pridedame ekrano nuotrauką. Bet stengiamės išlikti kantrūs ir vis dar tikimės sulaukti bendradarbiavimo iš VAATC“, – priduria A. Blazgys.    

Atliekos toliau tvarkomos

Šiandien atliekų tvarkymas toliau tęsiamas, taip pat veikia konvejeris, kuriuo išrūšiuotos atliekos tiekiamos tiesiais į kaimynystėje esančią Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui.

„Dėkojame kaimynams už operatyvią reakciją ir geranoriškumą padedant suvaldyti esamą situaciją. Dvi grandys jau veikia – dar reikia trečiosios VAATC ir problemos bus išspręstos“, – sako A. Blazgys.

Pagal tolesnį „Energesman“ situacijos sprendimo planą, bus atlaisvinta dalis gamyklos teritorijos iš jos išvežant statybines medžiagas – stogo ir sienų dangą.

Atsilaisvinusioje vietoje bus galima sudėti išrūšiuotas ir supresuotas atliekas, kurios užims mažiau vietos. Jos ten bus laikomos, kol bus sudegintos susikaupusios atliekos.

Atliekų kiekis rūšiavimo gamykloje išaugo, nes beveik visą gegužę – nuo gegužės 9 d. iki 28 d. – profilaktiniam remontui buvo uždaryta Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Vasarą ji apskritai sumažina gaminamas energijos kiekį ir priima mažiau atliekų deginimui. 

„Atliekas pradėjus rūšiuoti VAATC pasamdytoms bendrovėms „Ecoservice“ bei „Ekonovus“, tikimės, kad deginimo kvotos bus paskirstytos sąžiningai – nebus prioretizuojama nė viena atliekas tvarkanti įmonė. Vilniaus regiono gyventojams taip pat svarbi ir atliekų tvarkymo kaina, ji neturėtų būti didesnė nei „Energesman“, nes galiausiai už visus institucijų sprendimus sumokės gyventojai. Kol kas „Ecoservice“ bei „Ekonovus“ įkainiai oficialiai nėra atskleisti – tikimės, kad tai bus padaryta artimiausiu metu“, – pabrėžia P. Miliauskas.

Kviečiame pasižiūrėti naujausią Skirmanto Malinausko vlogo epizodą – apie praėjusiais metais kilusius dešimtis gaisrų atliekų perdirbimo gamyklose ir galimus padegimus.

„Esu žmogus, kuris tokiais sutapimais – kai jų labai daug vienu metu – nesu linkęs tikėti“, – epizodo pabaigoje sako S. Malinauskas.  

Kartu su Algirdu Blazgiu, mūsų įmonės vadovu, gamykloje apsilankęs vlogeris pripažįsta, kad šiuo metu itin sudėtinga rasti šimtaprocentinių įrodymų, kad tai galimai buvo tiksliniai sabotažo veiksmai.

Strateginių objektų padegimai – vienas iš hibridinio karo būdų, kurį priešiškos jėgos naudoja Lietuvoje. Galime prisiminti jau atskleistą prekybos centro IKEA padegimą Vilniuje, užsiliepsnojusias DHL siuntas ir bandymus padegti Ukrainai skirtą įrangą gaminančią „TVC Solutions“ gamyklą Šiauliuose.

Klausimų dėl gaisro priežasčių ir eigos kyla daug:

❓Kodėl gaisras prasidėjo tada, kai atliekos buvo nejudinamos apie 20 val.? Jei gaisras kilo dėl pažeistos ličio jonų baterijos – ji būtų užsiliepsnojusi iškart po pažeidimo.

❓Kodėl gaisras kilo tą vienintelę dieną savaitėje ir dar paryčiais, kai gamykloje nebuvo darbuotojų?

❓Kodėl per du mėnesius kilo mažiausiai 17 atliekų gaisrų, ko nebuvo nei prieš tai, nei po to?

❓Dėl aukštos oro temperatūros gaisrai taip pat negalėjo kilti, nes atliekų viduje temperatūra išlieka pastovi žiemą ir vasarą, o praėjusi vasara nebuvo karšta – priešingai, buvo vėsu ir lietinga.

Tad kviečiame patiems pasižiūrėti – ar ir jums kils klausimų. Apie gaisrus kalbama nuo 30:50, nuorodą rasite čia.

Kaip staiga prasidėjo – taip ir baigėsi. Atliekų tvarkymo įmonėse jau kelis mėnesius gaisrų nebėra. Nors pavasarį ir vasarą atliekos liepsnodavo po kelis kartus per savaitę. Gyventojai nustojo mesti ličio baterijas? Ne, ir toliau kasdien jų randame tarp atliekų.

„Manau, kad tuomet išgyvenome dar vieną hibridinę ataką, tik ar išdrįsime tai sau pripažinti“, – portale „Delfi“ sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Šiemet atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklose kilo mažiausiai dvidešimt trys gaisrai. Beveik visi – vos per kelis mėnesius tarp balandžio pabaigos ir birželio. To niekada iki šiol nebūdavo.

Nuolat girdime, kad tai ličio jonų baterijų sukelti gaisrai. Taip, dalis gaisrų tikrai kyla dėl perkaitusių ar pažeistų baterijų.

Tačiau tikrai ne visi. Nes baterijų ir toliau kasdien randame tarp atliekų, bet gaisrų nebėra. Butų gaisrų dėl paspirtukų baterijų šiemet taip pat nepadaugėjo – jei degtų, jos degtų visur, ne tik atliekų surinkimo vietose.

Išmesti sprogstamą mišinį ar užtaisą į konteinerį – itin lengva užduotis priešiškoms jėgoms. Gal kiek sudėtingiau apskaičiuoti, kada tiksliai jis turėtų užsidegti ar sprogti. Būtent todėl ir matėme degančias ne tik gamyklas, bet ir šiukšliavežes bei konteinerius.

O identifikuoti tokį užtaisą išmetusį asmenį praktiškai neįmanoma.

Labai svarbu išdrįsti sau pripažinti, kad pavasarį ir vasarą išgyvenome dar vieną hibridinę ataką. Neįvardindami savo priešų ir realių grėsmių, tampame dar labiau pažeidžiami. Nes tik laiko klausimas, kada ir kur įvyks kita ataka.

Kviečiame skaityti visą nuomonę portale.