Tag: Energesman; Algirdas Blazgys; VAATC; Valdas Benkunskas; korupcija

Iki kitų metų kovo mėnesio Vilniuje turėjo būti įrengta nauja, moderni Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykla – kur atliekas rūšiuotų 12 robotų bei kiti patys moderniausi automatiniai įrenginiai. Tai būtų buvusi pažangiausia atliekų rūšiavimo gamykla Baltijos šalyse ir viena moderniausių Europoje. Iki dabar jau suprojektuota 90% įrangos, kurią įsipareigojo pagaminti 10 tarptautinių tiekėjų Europoje ir JAV.

Dešimčių milijonų vertės gamykla

Iš viso į naują gamyklos įrangą turėjo būti investuota 11,75 mln. Eur, dar 2 mln. Eur – į pastatą. Naujajai gamyklos įrangai buvo galima pasinaudoti paskirta 4 mln. Eur Europos Sąjungos parama.

Bendra nauja rūšiavimo gamyklos vertė siektų beveik 15 mln. Eur ir ji būtų VAATC nuosavybė, kai pati VAATC į ją investuotų tik apie 0,5 mln. Eur.    

„Energesman“ pirminiams įrangos užsakymams jau yra išleidusi 0,5 mln. Eur. Dar 1 mln. Eur įmonė jau sumokėjo už gamyklos pastato atstatymą ir medžiagas.   

Partneriai – nesupranta, kas vyksta

„Tai, kokius procesus šiuo metu stebime Lietuvoje – itin neramina ir tai nesuteikia pasitikėjimo. Negaliu suprasti, kaip su įmone, kuri laimėjo tarptautinį viešąjį pirkimą, gali būti viskas taip paprastai sustabdoma“, – sako Morten Christensen, Danijos įmonės „MM Recycling ApS“ vadovas.

Ši Danijos įmonė projektavo naujosios gamyklos įrangos komplektaciją ir išdėstymą, kad atliekos būtų rūšiuojamos automatizuotai – tik su žmogaus priežiūra, bet be rankinio darbo, kaip būdavo iki šiol.

„Esame maždaug 90% baigę parengti 3D planą, kuriame aiškiai nustatyta kiekvieno įrenginio vieta ir parametrai. Dar yra likę nedidelių korekcijų, kurias reikia patikslinti, bet pagrindinis darbas jau yra padarytas“, – sako M. Christensen.

Prie gamyklos planavimo buvo pradėta dirbti dar praėjusių metų rudenį rengiantis dalyvauti viešajame pirkime – kad būtų galima tiksliai įvertinti reikalingos įrangos apimtis teikiant pasiūlymą.

Jau išbandyta įranga ir apmokytas DI

Įrangos gamyba jau yra užsakyta pas 10 tarptautinių partnerių JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Latvijoje.

„Daugeliui įrangos gamintojų jau esame sumokėję avansus, jau atlikome realius bandymus su pasirinkta įranga ir į gamyklą atvežamomis realiomis atliekomis, kad įsitikintume, jog sprendimas veiks“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Naujoji linija suprojektuota taip, kad iš pradžių robotinės rankos atrinktų sunkiausias atliekas, o pabaigoje – lengviausias. Robotai išrūšiuotų skirtingų rūšių plastikus, atskirtų popierių, kartoną, stiklą, skirtingus metalus.

„Dar iki gaisro su Lietuvos įmone „Softeta“ sukūrėme dirbtiniu intelektu paremtą programą, kuri buvo mokoma atpažinti skirtingų rūšių atliekas ir jas skaičiuodavo – mūsų svetainėje galima pamatyti, kaip tai atrodė. Šį jau apmokytą dirbtinį intelektą buvome suplanavę pritaikyti naujojoje modernioje linijoje“, – sako A. Blazgys.

Turėjo būti tarp moderniausių

„Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla turėjo būti pavyzdiniu projektu Europoje – kai galiausiai visi dokumentai buvo pasirašyti, mes nekantriai laukėme, kada įranga bus pagaminta ir pradėta montuoti“, – sako M. Christensen.

Linija buvo suprojektuota išrūšiuoti 230 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų per metus. Vilniaus regione per metus susidaro maždaug 220 tūkst. tonų tokių atliekų.

Naujoji linija būtų leidusi atrinkti daug daugiau perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, nei iki tol buvo atrenkama rūšiuojant rankomis. Jos būtų daug švaresnės ir lengviau perdirbamos.

„Iki minimumo būtų sumažinti į sąvartyną vežamų atliekų kiekiai, taip pat mažiau atliekų reiktų deginti, nes daugiau jų būtų galima perdirbti. Ir visos šios naujos įrangos savininkais būtų tapę Vilniaus regiono gyventojai per VAATC, kuri yra ir būtų išlikusi gamyklos savininke“, – pastebi A. Blazgys.  

Taip būtų taupomos gyventojų lėšos, nes, pavyzdžiui, sumažinus į sąvartyną keliaujančių atliekų kiekį 5% (11 tūkst. tonų), būtų sutaupyta 1,6 mln. Eur, kadangi už vienos tonos atliekų šalinimą sąvartyne reikia mokėti 147,85 Eur.

Sutartis pasirašyta, tačiau užsakovas persigalvojo

Vis dėlto visus atliekų rūšiavimo gamyklos atnaujinimo procesus teko stabdyti, kai VAATC iki birželio 26 d. nepervedė 4,4 mln. Eur pradinio mokėjimo, kaip numatė pasirašyta viešojo pirkimo sutartis.

VAATC mokėjimus galėjo atlikti tiesiai tiekėjams, tačiau to taip pat nepadarė. 

VAATC reikalavimu, „Energesman“ su visais tiekėjais pasirašė trišalius susitarimus ir juos perdavė VAATC, tačiau VAATC iš savo pusės jų niekada nepasirašė.

Tarptautinį viešąjį pirkimą atliekų rūšiavimo gamyklos įrangos atnaujinimui VAATC paskelbė praėjusių metų gruodį (pirkimo ID: 5728395).

Jame pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Mažiausią kainą pasiūlė „Energesman“ – 11,75 mln. Eur. Antroje vietoje liko UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“, pasiūlę 15,55 mln. Eur, trečioje – UAB „Azortum“ su 15,74 mln. Eur.

Pradėjus įrangos viešąjį pirkimą iš naujo, bus prarasti mažiausiai metai laiko, taip pat nebus galima pasinaudoti jau paskirta Europos Sąjungos parama bei išaugs gamyklos įrengimo kaina.

„Turime didžiausią mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo patirtį Lietuvoje, ilgiau nei metus sugebėjome tvarkyti atliekas net ir sudegusioje gamykloje, investavome milijonus ir daugybę laiko į naujos, pažangios gamyklos atstatymą – tiesiog nesuvokiama, kaip vienas žmogus, į atliekų sektorių atėjęs prieš mėnesį, gali viską lengva ranka sugriauti. Taip neturėtų būti – tai nėra normalu“, – įsitikinęs A. Blazgys.  

Antradienį, liepos 14 d., į mūsų operuojamą Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą neteisėtai bandė patekti apie 20 žmonių grupė, kurią lydėjo UAB VAATC atstovai, advokatė ir antstolis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Gamyklos darbas buvo sutrikdytas beveik trims valandoms.

„Į gamyklą įleidome tik VAATC atstovą, jų advokatę ir antstolį, kurie apžiūrėjo gamyklą, įvertino įrenginius – tokią teisę jie turi. Tačiau nieko daugiau – nes operavimo sutartis vis dar galioja visa apimtimi ir VAATC turi pareigą jos laikytis“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius. 

Pagal VAATC ir „Energesman“ pasirašytą operavimo sutartį, vienašališkai ją nutraukti galima tik už esminius sutarties pažeidimus ir tik įspėjus raštu prieš 20 darbo dienų. Tai nebuvo padaryta, o nurodytos priežastys negali būti laikomos esminiais sutarties pažeidimais.

VAATC atstovaujanti advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė taip pat nurodė, kad gamyklą VAATC nori perimti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymu, nors negalėjo nurodyti konkretaus įsakymo punkto.

„Tokio punkto įsakyme paprasčiausiai nėra – skaityti visi mokame, o įsakymas – viešas dokumentas. Todėl toks VAATC elgesys yra neteisėtas“, – pabrėžia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Beje, Eugenijus Filonovas, VAATC advokatės D. Ušinskaitės-Filonovienės sutuoktinis, VAATC svetainėje pristatomas kaip nepriklausomas valdybos narys. Ar tikrai jis neturi interesų konflikto?

Nepavykus patekti į gamyklos teritoriją, VAATC atstovai į įvykio vietą iškvietė policiją.

Atvykusi policija į konfliktą nesikišo, nurodžiusi, kad tai yra civiliniai santykiai, o ekstremalioji situacija Vilniaus mieste galioja jau daugiau nei metus – nuo 2025 m. balandžio 27 d. Tą dieną gamykloje kilo gaisras, kurį sukėlė užsiliepsnojęs prie atliekų išmestas daiktas.  

„Ši situacija parodo VATTC nekompetenciją ir teisinį nihilizmą. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje visi – taip pat ir institucijos, kurios turėtų veikti valstybės ir gyventojų labui – privalo laikytis įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų“, – pabrėžia advokatas P. Miliauskas.

Žmonių grupė prie gamyklos atvyko 9 val. ryto ir išvyko prieš 12 val. Trims valandoms buvo sutrikdytas atliekų rūšiavimo gamyklos darbas.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Penktadienį, liepos 10 d., gavome Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymą, kuriame nurodoma, kad atliekų tvarkymas perduodamas „Ecoservice“.

Tačiau ant institucijos dokumento aiškiai matomi „Ecoservice“ darbuotojo komentarai. 

„Įdomu, kas gi iš tiesų ruošė šį įsakymą ir kas paskatino mūsų institucijas viską daryti taip operatyviai?

Mes tai laikome nesąžininga konkurencija ir Vilniaus politikams palankių įmonių protegavimu“, – pabrėžia Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.

Atliekos į Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą toliau vežamos, jas priima mūsų įmonės darbuotojai. Apie sutarties nutraukimą UAB „VAATC“ turėjo įspėti prieš 20 darbo dienų, tačiau to nepadarė. Preliminariais skaičiavimais, ši sumaištis atliekų sektoriuje kainuos virš 50 mln. Eur, kuriuos galiausiai sumokės gyventojai.  

Atliekos toliau vežamos

„Visą savaitgalį ir šiandien atliekos toliau vežamos į gamyklą, čia toliau dirba mūsų darbuotojai“, – pasakoja Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.

Savaitgalį gamyklos teritorijoje lankėsi antstoliai, kurie fiksavo vykstantį atliekų priėmimą ir esamą situaciją – juos kvietėme tiek mes, tiek „VAATC“.

Šiuo metu gamykloje vyksta atliekų priėmimas ir tvarkymas. Dirba įprasta mūsų darbuotojų sudėtis, kurią vienoje pamainoje sudaro apie 30 darbuotojų. Dirbame dviem pamainomis, atliekos priimamos nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro kiekvieną dieną.

Nesilaikė įspėjimo terminų

Pagal gamyklos eksploatavimo sutartį, norint vienašališkai nutraukti sutartį, „VAATC“ turėjo apie tai mus įspėti prieš 20 darbo dienų. Per šį laiką operatoriui turėjo būti suteikta galimybė ištaisyti menamus trūkumus.

„Jokio įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą nebuvome gavę“, – pabrėžia A. Blazgys.

Priešingai – „VAATC“ priėmė tiek gegužės, tiek birželio mėnesiais mūsų suteiktas paslaugas kaip tinkamas, pagal suderintus priėmimo-perdavimo aktus už šias paslaugas buvo išrašytos sąskaitos.

„Tačiau už mūsų birželį suteiktas paslaugas „VAATC“ nėra visiškai atsiskaitęs, o už gegužės mėnesio paslaugas atsiskaityta tik dalinai, nors Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas atsiskaityti per ne ilgesnį nei 30 dienų terminą“, – sako A. Blazgys.

Už gegužės mėnesio paslaugas iki šiandien (liepos 13 d.) „VAATC“ yra nesumokėjęs 0,22 mln. Eur, nors tai turėjo būti padaryta iki birželio 30 dienos. 

„VAATC“ taip pat nevykdė pasirašytos gamyklos modernizavimo sutarties ir iki birželio 26 d. nesumokėjo 4,4 mln. Eur, skirtų avansiniams mokėjimams įrangos gamintojams. 

Žala – tiek regionui, tiek visai Lietuvai

Preliminariais skaičiavimais, „VAATC“ sukelta sumaištis Vilniaus regiono gyventojams kainuos virš 50 mln. Eur.

Šiuo metu mes mišrias komunalines atliekas tvarkome po 53,81 Eur (be PVM) už toną, tuo tarpu kitų tvarkytojų kaina siekia 120 Eur (be PVM) už toną. Vertinant 220 000 tonų atliekų kiekį per metus, kokį sutvarkydavome, Vilniaus regionui atliekų tvarkymas pabrangs 14,56 mln. Eur.

Taip pat išaugs atliekų deginimo kaina, nes šiuo metu mes už atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei mokame po 32,5 Eur už toną, o sutartį perėmus „VAATC“, galiotų VERT nustatyta kaina, kuri siekia 48,8 Eur už toną. Įvertinus vidutinį 125 000 tonų atliekų deginimą per metus, tai kainuos papildomai 2,04 mln. Eur.

Gamyklos renovacija pabrangs 15 mln. Eur, nes nebeliks jau suderintos Europos Sąjungos paramos ir mūsų prisiimto įsipareigojimo per likusį operavimo laikotarpį padengti investicijas į gamyklos modernizavimą.  

Pabrangs ir maisto atliekų tvarkymas, nes šiuo metu jas tvarkome po 15 Eur už toną, tuo tarpu Kauno regiono gyventojai moka po 138,62 Eur toną. 12 000 tonų maisto atliekų sutvarkymas per metus papildomai kainuos 1,48 mln. Eur per metus.    

Mūsų įmonė yra vienintelis sertifikuoto SRF gamintojas Lietuvoje, kuris tiekia iš atliekų pagamintą SRF produktą AB „Akmenės cementas“.

„Tiek sertifikatą, tiek tiekimo sutartį turime mes, ne VAATC“, – pastebi A. Blazgys.

SRF produkto gamybai reikalingo atliekų kiekio šalinimas sąvartyne kainuos dar po 2,1 mln. Eur per metus ir blogins Kazokiškių gyventojų oro kokybę bei Lietuvos rodiklius, dėl kurių iš Europos Komisijos Lietuvai grės baudos.

Taip pat sumažės tekstilės ir plastiko perdirbimas, nes mes vystome naują technologiją šių atliekų perdirbimui.

Užtruko mažiau nei valandą 

„Pagal susirašinėjimą su „VAATC“ matome, kad penktadienį „VAATC“ valdybos posėdis truko trumpiau nei valandą, mums atsiųsti nutraukimo kriterijai – formalūs ir nekonkretūs, mes prašėme leisti ateiti į posėdį ir pateikti informaciją, tačiau buvo atsisakyta. Ar tikrai tokį didžiulį poveikį visos Lietuvos atliekų sistemai turintis sprendimas gali būti priimamas be diskusijų ir įsigilinimo?“ – stebisi A. Blazgys.

Iki tol derinant bet kokį dokumentą, prašymą ar pasiūlymą, sprendimų priėmimas „VAATC“ užtrukdavo labai ilgai.

76,51% „VAATC“ akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (UAB „VAATC“) šiandien priimtas sprendimas nutraukti Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operavimo sutartį su mūsų bendrove yra neteisėtas, neskaidrus ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Sprendimas bus skundžiamas teismui.  

„Visiškai negalvojama apie gyventojus. Jau dabar galima pasakyti, kad atliekų tvarkymas gyventojams pabrangs, o atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymas bus atidėtas dar keleriems metams“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.  

Apie „VAATC“ valdybos penktadienį, liepos 10 d., popiet priimtą sprendimą sužinojome iš žiniasklaidos.

Gavę dokumentus, sprendimą neabejotinai skųsime teismui.

„Eksploatavimo sutartį vykdėme tinkamai – Vilniaus regiono gyventojų mišrias komunalines atliekas tvarkome jau beveik 10 metų. Šį sutarties nutraukimą laikome nesąžininga konkurencija ir politikams palankesnių įmonių protegavimu“, – pabrėžia A. Blazgys.

Vėliau iš „VAATC“ gavome pranešimą, kad atliekų tvarkymas perduodamas UAB „Ecoservice“.

„Mūsų skaičiavimu, atliekų tvarkymas gyventojams brangs mažiausiai po 33,5 Eur vienam namų ūkiui per metus. Taip bus todėl, kad mes atliekas tvarkėme po 53 Eur už toną, tuo tarpu kiti atliekų tvarkytojai, kurie nori perimti šios paslaugos teikimą, šiuo metu prašo apie 120 Eur už toną“, – pastebi A. Blazgys.

Jei teismas pripažins sprendimą neteisėtu – už nuostolių atlyginimą taip pat turės sumokėti gyventojai.

76,51% „VAATC“ akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.