Tag: Energesman; Algirdas Blazgys; VAATC;

Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje atliekos tvarkomos, jos taip pat jau tiekiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui. Bendras atliekų kiekis neviršija leistinos normos – 24 tūkst. tonų atliekų. Vis dar tikimasi VAATC ir kitų institucijų bendradarbiavimo sprendžiant Vilniaus regiono atliekų krizę.

Atliekos tvarkomos ir deginamos

„Mes tvarkome atliekas ir jas priimame, kaip ir privalome pagal operavimo sutartį. Taip pat nuo šiandien atliekos tiekiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui – dedame visas pastangas, kad susidariusi krizė būtų sprendžiama“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Taip pat vis dar laukiama ir tikimasi partneriško bendradarbiavimo iš VAATC.

Bendras kiekis neviršija normų

Šiuo metu gamyklos teritorijoje saugoma apie 21 tūkst. tonų atliekų. Šis kiekis yra leistinas ir neviršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime numatyto bendro atliekų kiekio (24 tūkst. tonų atliekų).

„Aplinkos apsaugos departamentas yra fiksavęs viršijimą tik atskiroje kategorijoje – kad teritorijoje turime daugiau vienos rūšies atliekų. Bet bendras atliekų kiekis atitinka leidime numatytą kiekį“, – pabrėžia A. Blazgys. 

Ten, kur atliekos, ten ir gaisro rizika

Viešumoje skelbiama informacija dėl gaisro rizikos yra netiksli.

„Visur, kur yra atliekos, – ten yra ir gaisro rizika, nes atliekos yra degios. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) išduotų pažymą, kad gamykloje yra gaisro rizika, net jei teritorijoje turėtume tik vieną toną atliekų“, – pabrėžia A. Blazgys. 

Gaisrinių tyrimų centras yra nustatęs, kad praėjusį pavasarį gaisras gamykloje kilo ne dėl per didelio atliekų kiekio, o dėl išorinio daikto, kuris buvo išmestas prie atliekų ir užsiliepsnojo.

PAGD liepos 8 dieną atliko neplaninį gamyklos patikrinimą ir nustatė, kad gamykloje nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija ir per arti sukrautos atliekų krūvos. Įmonei buvo suteiktas laikas tai sutvarkyti iki rugpjūčio 13 dienos.  

„Kaip visi suprantame – dirbame sudegusioje gamykloje, pastato atstatymas vis dar vyksta. Kai tik bus baigtas atstatyti pastatas, iškart bus įrengta ir signalizacija. Atliekas sutvarkysime ir išvešime sudeginti, o daugiau jokių pažeidimų nėra nustatyta“, – pabrėžia A. Blazgys.   

Dar žiemą gamyklos teritorijoje VAATC, kaip gamyklos savininkas, ketino įrengti 5 termovizorius, buvo parengti ir suderinti projektai.

„Deja, termovizoriai iki šiol nėra įrengti ir tai yra VAATC sprendimas ir atsakomybė“, – pabrėžia A. Blazgys.

Atliekų kiekis priekyje susidarė per liepą 

Šiuo metu gamykloje sukauptas atliekas galima sutvarkyti per kelias savaites – sukaupta tik maždaug dešimties dienų nerūšiuotų atliekų.

Visos kitos gamykloje laikomos atliekos jau yra išrūšiuotos ir supakuotos, jos yra paruoštos deginimui.

Kiekvieną vasarą susidaro didesnis teritorijoje laikomų atliekų kiekis, nes profilaktiniam remontui uždaroma Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir bendrai sumažėja jos gaminamas energijos kiekis. Šiemet jėgainė neveikė beveik visą gegužę – nuo gegužės 9 d. iki 28 d.   

„Atliekų kiekis nėra toks didelis – jis tik atrodo gąsdinančiai. Daugelis nesupranta, kiek daug mišrių komunalinių atliekų susidaro Vilniaus regione. Ir taip – atliekos smirdi, ir jos smirdės visur ir visada, nepriklausomai nuo to, kas jas tvarkys. Tai yra mišrios atliekos, kur žmonės išmeta viską, tai nėra jau atrūšiuotas plastikas ar popierius – tokios atliekos visada yra daug švaresnės“, – pabrėžia A. Blazgys. 

Per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4200 tonų atliekų – supylus jas į vieną vietą, gautųsi 20 metrų pločio, 140 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio atliekų krūva. Ir tokia krūva susidaro kiekvieną savaitę nepertraukiamai.   

„Mes vis dar tikimės, kad mums pavyks susikalbėti su VAATC ir jis ras galimybių partneriškai spręsti susidariusią situaciją“, – pabrėžia A. Blazgys.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4200 tonų atliekų – supylus jas į vieną vietą, gautųsi 20 metrų pločio, 140 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio atliekų krūva. Tad Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos priekyje supiltos atliekos tėra dešimties dienų Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojų išmestos šiukšlės – jas sutvarkyti galima per kelias savaites, jei sistema veiktų be dirbtinių trikdžių.

Matomos atliekos susidarė per kelias dienas

„Suprantame, kaip visus gąsdina didelės atliekų krūvos, ypač tuos, kurie niekada nėra susidūrę su atliekų sektoriumi ir nežino, kiek atliekų išmeta gyventojai. Iš tiesų tai tėra kelių dienų Vilniaus regiono gyventojų į mišrių atliekų konteinerius išmestos šiukšlės, kurias galime sutvarkyti labai greitai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Iš viso per metus Vilniaus regiono gyventojai išmeta 220 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, tad per savaitę vidutiniškai susidaro 4200 tonų mišrių atliekų. Tai apie 500 šiukšliavežių per savaitę.

„Po gaisro mes jau sutvarkėme šimtus tokių krūvų – atliekos nuolat juda, tai nuolatinis procesas, kuris veikė sklandžiai, kiek galima sklandžiai veikti sudegusioje gamykloje. Sistema pradėjo strigti maždaug prieš mėnesį, kai pasikeitė VAATC vadovas“, – pastebi A. Blazgys. 

Laiku neatsiskaito už paslaugas

Gamyklos priekyje susikaupusias atliekas galima sutvarkyti per kelias savaites – tereikia, kad VAATC sumokėtų už suteiktas paslaugas ir būtų atnaujintas atliekų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Nuo birželio 19 dienos „Energesman“ iš VAATC nėra gavusi jokių mokėjimų, nors anksčiau būdavo apsiskaitoma per vidutiniškai 13,8 dienos.

Už gegužės mėnesio paslaugas VAATC dar yra nesumokėjęs 0,23 mln. Eur, o už birželį suteiktas paslaugas nesumokėta virš 1 mln. Eur.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės institucijos mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

„Eksploatavimo sutartyje, kurią su VAATC sudarėme prieš 12 metų, buvo numatytas 60 dienų atsiskaitymo terminas. Tačiau per šį laiką pasikeitė įstatymas, kuris įpareigojo valstybės sektorių atsiskaityti greičiau. Įstatymas yra aukščiau sutarties, tad šiuo metu VAATC paprasčiausiai pažeidinėja įstatymą“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Ilgesnis 60 dienų atsiskaitymo terminas galimas tik jei perkančioji organizacija pagrindžia tokį poreikį. „Energesman“ prašė VAATC pagrįsti ilgesnį atsiskaitymo terminą, tačiau jokio paaiškinimo negavo.

Dar anksčiau „Energesman“ prašė VAATC sutartyje pakeisti atsiskaitymo terminą į 30 dienų, kaip numato įstatymas, tačiau VAATC atsisakė tai padaryti.

VAATC taip pat atsisako „Energesman“ patvirtinti galimybę už išrašytas sąskaitas pasinaudoti faktoringo paslaugomis.

Nesumokėjo už įrangą

VAATC laiku neatsiskaitė ir už užsakytą naują gamyklos įrangą. Iki birželio 26 d. turėjo būti padarytas pirmasis 4,4 mln. Eur mokėjimas.

Pagal gamyklos modernizavimo sutartį, VAATC galėjo per tris dienas inicijuoti, kad pirmąjį mokėjimą nori atlikti tiesiai tiekėjams, o ne „Energesman“. Tačiau VAATC to nepadarė.

„Pamatę, kad praleido terminą, VAATC pradėjo mūsų reikalauti, kad pateiktume banko garantiją, nors to nebuvo viešojo pirkimo sąlygose ir nėra pasirašytoje sutartyje – tokia garantija preliminariai kainuoja apie 0,5 mln. Eur ir tokios išlaidos nebuvo įtrauktos į pasiūlymą“, – sako A. Blazgys. 

„Energesman“ nesutikus pateikti nenumatytą garantiją, VAATC pradėjo reikalauti, kad tarp VAATC, „Energesman“ ir įrangos gamintojų būtų pasirašyti trišaliai susitarimai.

„Energesman“ sutiko ir surinko parašus iš visų 10 tarptautinių tiekėjų, pateikė susitarimus VAATC. Vis dėlto VAATC susitarimų iš savo pusės niekada nepasirašė.

Beje, trišalių susitarimų tekstą VAATC keitė kelis kartus, tad parašus reikėjo rinkti vis iš naujo. Beveik visi įrangos gamintojai yra užsienyje – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Suomijoje.

„Tiekėjams buvo sunku suprasti, ko mes iš jų norime, kodėl tą patį susitarimą reikia pasirašyti kelis kartus – Lietuva šiuo atveju dideliems tarptautiniams gamintojams paliko ne patį geriausią įspūdį“, – prisimena A. Blazgys. 

Bet kuria forma – ar tiesiai tiekėjams, ar pasirašius trišalius susitarimus, ar „Energesman“ – VAATC pirmąjį mokėjimą turėjo atlikti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Terminas suėjo birželio 26 d. Jokie mokėjimai nebuvo padaryti niekam.

Valdyba – suklaidinta

„Mes manome, kad praėjusį penktadienį priimdama drastišką sprendimą nutraukti visas sutartis, VAATC valdyba rėmėsi nepilna ir klaidinga informacija, todėl kviečiame tiek VAATC vadovą, tiek valdybą susitikti ir aptarti susidariusią situaciją – ieškoti sprendimų, kurie yra geriausi gyventojams. Tikiu, kad juos dar galime rasti“, – siūlo A. Blazgys.

Kaip pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas, teisėje egzistuoja sutarties išsaugojimo principas, kuris numato, kad sutarties šalys pirmiausia turi siekti išspręsti iškilusius nesutarimus, o ne iškart nutraukinėti susitarimus.

„Versle įprasta geranoriškai bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, palaikyti partneriškus santykius, kartu spręsti iškylančias problemas, nes abi pusės supranta, kad tik tokiu būdu galima pasiekti geriausią rezultatą. Šiuo atveju matome kategorišką, formalų, reikalaujantį požiūrį, kuris ir privedė prie situacijos, kurią turime šiandien“, – pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.