Category: Uncategorized @lt

Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir net dar mažesnes stiklo duženas. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13 tūkst. tonų stiklo – tiek stiklo reikia pagaminti daugiau nei 55 milijonams puslitrinių stiklainių. 

Dalis šio stiklo iki šiol patekdavo į sąvartynus, o nuo šiol bus perdirbama ir toliau naudojama. Į Ispanijoje pagamintą įrangą buvo investuoti 2 mln. eurų.

Musės sparno dydžio stiklo gabalėliai 

„Naujųjų įrengimų optika tokia jautri, kad įrangą derinę technologai pastebėjo, jog net musės sparną naujoji įranga palaiko stiklo šuke ir ją atskiria“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Atlikti eksperimentai rodo, kad iš bendro gyventojų mišrių atliekų srauto bus galima atrinkti net 98,82 proc. jame esančių stiklo duženų – tai praktiškai visos stiklo atliekos, kurias gyventojai išmeta į mišrių atliekų konteinerius. 

Naujoji stiklo linija atliekas pakelia į 8 m aukštį – lyg į trečią namo aukštą – ir per daugelį kratymo, sijojimo, optinio separavimo procesų stiklo duženas atskiria iki pačių mažiausių, kurios anksčiau nebūdavo išrūšiuojamos.

„Ilgai ieškojome tinkamiausio sprendimo Vilniaus regionui, domėjomės kitų šalių praktika, važinėjome į parodas, analizavome kitur taikomas inovacijas ir pasirinkome ispanų gamintojo stiklo atrinkimo technologiją. Galime pasidžiaugti, kad pirmosios savaitės viršijo mūsų lūkesčius – iš atliekų ištraukiame daugiau stiklo nei planavome. Jo mišriose gyventojų atliekose tikrai daug“, – sako A. Blazgys.

Pasak gamyklos vadovo, į naujuosius įrengimus tiekiamos biotuneliuose jau išdžiovintos ir iki 8 cm susmulkintos atliekos. Įranga labai tiksliai atskiria keramikos duženas, akmenis, plastiką, o pabaigoje gaunamas labai švarus techninis kompostas – prie atliekų įsimaišiusios žemės.  

Mažiau atliekų į sąvartyną

Lietuva yra išsikėlusi tikslus mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. 

„Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose panaudojama vis daugiau atliekų.  Naujosios stiklo atrinkimo įrangos įdiegimas, specialaus SRF mišinio cemento pramonei gaminimas iš atliekų, nuo metų pradžios gyventojų oranžiniais maišeliais atskiriamos maisto atliekos leido perpus – nuo 19 iki 10 procentų – sumažinti iš gamyklos į sąvartyną išvežamų po rūšiavimo likusių atliekų kiekį“, – gamyklos pasiekimus įvardina gamyklos savininkės UAB „VAATC“, kuri viešajame pirkime gamyklos operatoriumi parinko UAB „Energesman“, direktorius Tomas Vaitkevičius. 

„Tai didelė pažanga, kurią pasiekėme diegdami atliekų tvarkymo inovacijas ir taip Lietuvoje skatindami žiedinę ekonomiką. Tokių sprendimų labai reikia įgyvendinant Europos Sąjungos žaliąjį kursą ir siekiant tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu“, – sako A. Blazgys.   

Atrinktas stiklas – perdirbamas

Naujoji įranga įsigyta bendradarbiaujant su pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Mainais už investiciją, „Žaliasis taškas“ gavo pirmumo teisę gauti perdirbimą įrodančius dokumentus už stiklo atliekas, atrinktas „Energesman“ gamykloje ir atiduotas perdirbti. Dokumentai bus proporcingai išduodami „Žaliojo taško“ nariams – gamintojams ir importuotojams, išleidžiantiems į Lietuvos rinką stiklines pakuotes.

Pasak Almonto Kybarto, „Žaliojo taško“ direktoriaus, stiklinės pakuotės sutvarkymo užduočių vykdymas iki šiol buvo tapęs nemenku iššūkiu.

„Paradoksalu, bet nors visos stiklinės pakuotės gali būti lengvai perdirbamos neribotą kiekį kartų, užtikrinti visos į rinką išleistos taros sutvarkymo negalėdavome. Priežastis – nepakankamas gyventojų sąmoningumas rūšiuojant buityje susidarančias atliekas. Taigi, stiklo pakuočių rūšiavimo konteineriuose nerandame šių atliekų tiek, kiek juose supakuotų produktų nusipirkta – dideli kiekiai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Be papildomos įrangos išrinkti stiklo duženas iš mišrių atliekų masės – sudėtinga arba dažnu atveju ir neįmanoma, todėl šiandien jau veikianti speciali linija, tikimės, taps sprendimu įgyvendinant stiklo pakuotės perdirbimo tikslus“, – aiškina jis.

Daugiausia atrenkamo stiklo – Vilniuje  

Visoje Lietuvoje iš bendro mišraus komunalinio atliekų srauto per praėjusius metus buvo atrinkta beveik 5400 tonų stiklo atliekų. Didžioji dalis jų – 3765 tonos, arba 70 proc. – buvo atrinktos Vilniaus regione. 

Pradėjus veikti naujai stiklo rūšiavimo įrangai, iš mišrių komunalinių atliekų visoje Lietuvoje bus atrenkama beveik 15 tūkst. tonų stiklo. Jeigu kitų regionų atliekų rūšiavimo gamyklos nekeis savo procesų, 13 tūkst. tonų, arba 95 proc., stiklo bus atrenkama Vilniaus regione.

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje apdorojamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų. 

Europos standartizacijos komitetas „CEN and CENELEC“ oficialiai patvirtino SRF (angl. solid recovered fuels)  perdirbimo dokumentą pagal ISO standartą. Komitetas nustatė vidutinę formulę, kaip apskaičiuoti SRF kiekį klinkeryje, o ateityje – ir kituose produktuose. Todėl turėsime daugiau aiškumo, kokia SRF dalis tampa cementu ir yra perdirbama.

„Tai yra puikios žinios mums, Lietuvai ir visai Europai – esame vienu žingsniu arčiau to, kad iš atliekų gaminamą SRF, ar bent dalį jo, galėtume laikyti žaliava. Komitetas patvirtino, kad gaminant klinkerį iš atliekų ne tik gaunama energija, kuri pakeičia iškastinį kurą, bet ir dalis jų pelenų pavidalu tampa klinkerio dalimi, sumažindamos gamtinių išteklių poreikį. Tad naudojant SRF, dalis atliekų yra perdirbamos ir galiausiai tampa nauju produktu – cementu“, – džiaugiasi Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas. 

Pagal komiteto patvirtintą formulę, perdirbamumo indeksą skaičiuojame kiekvienai SRF partijai. Mūsų gamyklos duomenimis, šiuo metu vidutiniškai 10-15% SRF mišinio atitenka klinkerio gamybai, kuris AB „Akmenės cemento“ gamykloje tampa sudėtine cemento dalimi, o likusi dalis tenka energijai. 

Dokumente komitetas patvirtino, kad SRF gamyboje galima naudoti skirtingas medžiagas, nuo to gali skirtis ir perdirbamumo indeksas. Todėl mes nuolat atliekame tyrimus ir matuojame, koks medžiagų rinkinys geriausiai tinka cemento gamybai ir pasiekia maksimalų atliekų perdirbamumą. 

Taigi, inovatyviai, o kartu ir racionaliai, prisidedame prie tvaresnės ir žalesnės mūsų ateities.

Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmeta maždaug tiek pat plastiko, kiek jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius. Ne daug kas žino, kad tai nereiškia, kad jis patenka į sąvartynus. 

Iš gyventojų atliekų Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ atrenka ir perduoda perdirbimui 11,4 tūkst. tonų antrinių žaliavų kasmet – plastikų, stiklo, metalų, popieriaus ir kartono. 

Įdomu, kad Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje atrenkama tiek antrinių žaliavų, kiek ir visoje likusioje Lietuvoje (11,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų).   

„Mišriose atliekose dar yra labai daug pakuočių ir perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų – vien mūsų gamykla atrenka tiek plastiko, kiek gyventojai jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Pagal svorį, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje daugiausia atrenkama stiklo – 3765 tonos. Antroje vietoje – popierius ir kartonas (2962 tonos), trečioje – plastikinės pakuotės (2348 tonos). 

„Ne visam atrinktam plastikui pavyksta rasti perdirbėjus, kuriems jo reikėtų. Plastiko pakuočių galėtume atrinkti ir daugiau, jei būtų, kas jį perdirba“, – pasakoja Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos vadovas.    

„Energesman“ jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas. Per dieną į gamyklą atliekas atveža apie 150 šiukšliavežių iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Atliekos priimamos ir apdorojamos kiekvieną dieną.

Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis mažiau mišrių komunalinių atliekų. Po 259 kg per metus arba 710 gramų per dieną – tiek atliekų išmetė kiekvienas Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojas pernai. Tai 3% mažiau, lyginant su ankstesniais metais, kai vienam gyventojui – nuo vaiko iki senolės – teko po 267 kg mišrių atliekų per metus arba 730 gramų per dieną. 

Bendrai gyventojų ir šiukšlių – daugiau  

Vis dėlto bendras mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione auga. Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais juos pasiekė 219,9 tūkst. tonų mišrių atliekų. Tai 1325 tonomis, arba beveik 1%, daugiau nei ankstesniais metais, kai į gamyklą iš viso buvo pristatyta 218,6 tūkst. tonų mišrių atliekų. 

Bendras atliekų kiekis auga todėl, kad Vilniaus apskrityje daugėja gyventojų. Prasidedant metams Vilniuje ir jo regione gyveno 849 tūkst. žmonių, arba beveik 4% daugiau nei prieš metus (818 tūkst. gyventojų). 

„Vilniaus miestas ir apskritis yra stabiliai augantis regionas, todėl bendras mišrių atliekų srautas didėja, nors kiekvienas žmogus ir išmeta šiek tiek mažiau šiukšlių nei anksčiau. Mes visas gyventojų mišrias atliekas dar kartą išrūšiuojame ir paruošiame tolimesniam naudojimui, nes tik nedidelė dalis atliekų – apie dešimtadalis – niekam daugiau nebetinka, jas sudaro žemės, akmenukai, jos yra vežamos į sąvartyną. Visos kitos atliekos yra panaudojamos ir šią dalį kasmet didiname“, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. 

Randa padangų ir telefonų  

Ko gyventojai primeta į mišrių atliekų konteinerius? Gamykloje reguliariai atliekami morfologiniai tyrimai, todėl gana tiksliai žinoma, ko ir kiek gyventojai išmeta prie mišrių komunalinių atliekų. Tai padeda įmonei stebėti ir analizuoti gyventojų įpročius bei planuoti savo veiklą. 

„Didžiausią pas mus atvežamų atliekų svorio dalį sudaro paprasčiausias vanduo – apie 15 procentų.  Jį išdžioviname ir atliekos gerokai palengvėja. Tai kiek apsunkina ir apskaitos procesą, nes atliekose esantis vanduo – nėra atliekos“, – pasakoja A. Blazgys. 

Praėjusiais metais komunalinių atliekų sraute plastikas ir jo pakuotės sudarė 14%, popierius ir kartonas – 8%, tekstilė – 6%, o stiklas ir jo pakuotės – apie 5% visų atliekų. 

Maisto ir virtuvės atliekos sudarė 3,7%, o žaliosios atliekos – dar 3,8% visų į gamyklą atvežtų atliekų. Beveik 5% atliekų sudarė inertinės atliekos, tokios, kaip keramika, betonas ir akmenys.  

Į gamyklą kasmet atvežama ir nemažai tokių atliekų, kurių nereikėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tai statybinės medžiagos, automobilių dalys, padangos, baldai, elektroninė įranga, telefonai ir kiti panašūs daiktai. 

Iš perdirbimui nebetinkamų atliekų „Energesman“ pradėjo gaminti SRF produktą. Praėjusiais metais įmonė tapo pirmąja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai „Bureau Veritas“ suteikė sertifikatą, leidžiantį gaminti specialų SRF mišinį pramonei. 

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jį tiekia AB „Akmenės cementas“. Taip atliekos gamybos proceso metu tampa klinkerio sudėtine dalimi, iš kurio vėliau gaminamas cementas.

Pradėjus gaminti SRF mišinį pramonei, „Energesman“ panaudoja daugiau tolimesniam perdirbimui netinkamų atliekų. Tai, o taip pat ir naujoji stiklo atrinkimo technologija, padės mažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį.

Kartu su atstovais iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), Vilniaus miesto, rajono ir Elektrėnų savivaldybių bei Ukmergės autobuso parko svečiavomės Švedijoje, Lidšiopingo mieste. Čia maisto atliekos atskiruose maišeliuose rūšiuojamos nuo 2012 m. Per ilgiau nei dešimtmetį švedams pavyko pasiekti, kad gyventojai į atskirus maišelius jau išrūšiuoja apie 60% visų susidarančių maisto ir žaliųjų atliekų. 

„Skandinavijoje jau yra susiformavusi gili maisto ir kitų atliekų rūšiavimo kultūra. Vis dėlto svarbu suprasti, kad švedai tokį rezultatą pasiekė ne per kelis mėnesius, o per daug nuoseklaus darbo ir naujų įpročių kūrimo metų. Tam jie pasitelkė ne vieną reklaminę kampaniją kasmet, žurnalistus, politikus ir visuomenės veikėjus, kurie skatino žmones atskirti maisto atliekas specialiuose žaliuose maišeliuose – ir tik po dešimtmečio pasiekė teigiamą rezultatą. Lietuvoje vis dar susiduriame su lūkesčiais, kad norimus rezultatus turime pasiekti greitai ir neįdėdami daug pastangų“, – pastebi Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas. 

Lidšiopingo mieste, kuriame lankėmės, maisto atliekos atskiruose maišeliuose rūšiuojamos jau 12 metų ir taip bus dar dvejus metus – kadangi gyventojai išmoko teisingai atskirti atliekas ir jose lieka nedidelis priemaišų kiekis, nuo 2026 m. miestas pradės naudoti atskirų konteinerių sistemą. Į juos maisto ir virtuvės atliekos ir toliau bus metamos kartu su specialiai maišeliais. 

Vilniaus apskrities gyventojai jau pusę metų rūšiuoja maisto atliekas, kaip reikalauja nuo metų pradžios įsigaliojusi ES direktyva. O mes nuolat tobuliname savo procesus ir ieškome inovatyvių sprendimų, kurie padeda tvarkyti šias atliekas.

Švedijos pavyzdys mums rodo, kad naujų įpročių formavimo procesas yra ilgas ir nelengvas, vis dėlto, nuosekliai einant tikslo link galime pasiekti tokį pat, o gal net ir geresnį rezultatą ateityje ir pas mus. 

Nuo šių metų pradžios „Energesman“ gamykla priima ir atskirai apdoroja maisto atliekas, kurios atvežamos iš visos Vilniaus apskrities: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių savivaldybių.

Tapome TOP įmone Lietuvoje pagal verslo stabilumą ir patikimumą. Tokį įvertinimą mums skyrė didžiausias Lietuvoje įmonių duomenų tvarkytojas Rekvizitai.lt.   

Kiekvienais metais „Verslo žinių“ grupei priklausantys Rekvizitai.lt sudaro TOP įmonių sąrašą. Į šį sąrašą patenka įmonės, kurios plėtoja skaidrų verslą, puoselėja finansinę reputaciją, konkurencingumą, atsakomybę ir pagarbą savo verslo aplinkai. Šiemet mūsų įmonė sulaukė šio įvertinimo.

„Džiaugiamės, kad pirmą kartą per įmonės veiklos laikotarpį buvome įvertinti kaip TOP įmonė. Savo veiklą grindžiame atsakingumu. Siekiame tvarių ir ilgalaikių santykių su mūsų partneriais, klientais, darbuotojais. Ir suprantame, kad darome poveikį aplinkai, todėl nuolat investuojame į naujas technologijas, kad būtume dar inovatyvesni ir užtikrintume verslo sėkmę“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų gamyklos vadovas.  

Investavome 10 mln. Eur pagal įmonės investicijų programą. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: įranga SRF produkto gamybai, stiklo atrinkimo įrenginiai, kurie leis padidinti stiklo atrinkimą iki 11 tūkst. tonų per metus, ir inovatyvi maisto apdorojimo technologija vabzdžių lervomis. Iš pastarųjų vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos.

Reikalavimus atitinka ne visi

Kaip teigia Marijus Morkevičius, UAB „Rekvizitai“, valdančios rekvizitai.lt portalą, direktorius, Lietuvoje šiuos aukštus reikalavimus atitinka tik 6% įmonių.

„Tikėtina, kad šios įmonės ateityje išlikti stabilios ir gebėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, – teigiama apdovanojimo diplome. 

Rekvizitai.lt puslapyje pateikiama, kad TOP įmonės yra pelningos verslo įmonės, kuriančios ilgalaikę vertę ir klojančios tvirtą ekonomikos pamatą Lietuvos valstybei. Jos rekomenduojamos kaip perspektyvios ir ekonomiškai stabilios, su kuriomis galima tikėtis sėkmingo ir tvaraus bendradarbiavimo.

Atrankos kriterijai

Įvertinimui pasiekti įmonės turi atitikti griežtus reikalavimus. Atrankos kriterijai yra pelningos įmonės, įkurtos nemažiau kaip prieš dvejus metus, laiku teikiančios finansines ataskaitas, kurių apyvarta (pajamos) per paskutiniuosius dvejus metus augo, buvo stabilios arba pastebimai nesumažėjo.

Taip pat atsižvelgiama, kad darbuotojų skaičius būtų ne mažesnis nei 3 ir jų vidurkis būtų stabilus arba augantis. Svarbu, kad įmonės nebūtų įtrauktos į įvairių skolininkų ir įsipareigojimų vykdymo registrų sąrašus, per paskutiniuosius metus nebūtų turėjusios reikšmingų ar ilgalaikių skolų Sodrai. Taip pat vertinamas vidutinis mokamas atlyginimas darbuotojams – per pirmąjį 2023 m. pusmetį šis turėjo būti didesnis nei 950 Eur.

Mūsų gamykla jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko mišrias komunalines atliekas, atvežamas iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas, taip pat Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Nuo šių metų taip pat pradėjome atskirti ir apdoroti maisto atliekas iš Vilniaus regiono. Per metus išrūšiuojame apie 220 tūkst. tonų atliekų.

Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ direktorius

Gyventojai jau ketvirtą mėnesį rūšiuoja maisto atliekas. Vilniaus regione jas atskiria į oranžinius maišelius, kuriuos meta į mišrių atliekų konteinerius. Per šį laiką išsakyta daug idėjų ir pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti maisto atliekų rūšiavimą – kompostuoti maisto atliekas specialiose gyventojams prieinamose aikštelėse, plastikinius oranžinius maišelius keisti popieriniais arba naudoti atskirus požeminius specialiai maisto atliekoms skirtus konteinerius.

Panagrinėkime, kokia būtų šių alternatyvų nauda ir kokie trūkumai. Ir gal vis tik paaiškės, kad dabartinė sistema yra patogus, efektyvus ir aplinkai draugiškas pasirinkimas?

Kompostavimas pas gyventojus

Maisto atliekų kompostavimas pas gyventojus yra tikrai geras sprendimas. Turime pavyzdžių kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios tai daro. Ir tai nebūtų problema Lietuvoje, jei Vilniuje ir kituose regiono miestuose vyrautų individualūs namai bei kotedžai, todėl kiekvienas maisto ir žaliąsias atliekas galėtume kompostuoti savo kieme pasistatę kompostinę. Beje, didelė dalis individualių namų bei kotedžų gyventojų tą ir daro.

Vis dėlto esame daugiabučių miestai ir neturime pakankamai vietos bendroms aikštelėms kompostui rinkti. Ar tikrai gyventojai džiaugtųsi, jei ir taip ankštuose daugiabučių kiemuose įrengtume dar ir kompostines? Ir jos skleistų ne tokius malonius kvapus? Kas jas prižiūrėtų – patys gyventojai ar savivaldybės?

Labai abejoju, kad tokiam sprendimui pritartų gyventojai ir tokiais patobulinimais miestuose džiaugtųsi turistai bei pačios savivaldybės.

Popieriniai maišeliai

Kita siūloma alternatyva – popieriai maišeliai. Skamba labai gražiai – jie susikompostuotų kartu su atliekomis ir būtų tvarus pasirinkimas.

Tik iš kokio storumo popieriaus jie turėtų būti pagaminti, kad nesuirtų nuo drėgnų lupenų ar skystesnių vakarienės likučių ir dėl to išrūšiuotos maisto atliekos vėl atsidurtų bendrame atliekų sraute? Kam tuomet jas rūšiuoti?

Ir deja, bet popieriniai maišeliai kol kas nėra tvaresnis pasirinkimas nei plastikiniai. Tyrimai rodo, kad vieno popierinio maišelio pagaminimas iš neperdirbto popieriaus palieka 40-100 g CO2 pėdsaką. Polietileninio maišelio pagaminimo CO2 pėdsakas yra 4-5 kartus mažesnis ir siekia 10-20 g.

Taip, popierinis maišelis atrodo gražiau, tačiau jo gamyba sukuria didesnę taršą ir naikina medžius. Ar tikrai gražiai atrodančiam maisto atliekų rūšiavimui turėtume naikinti gamtos resursus? Manau, kad tai tikrai nėra mūsų planetos prioritetas.

Atskiri konteineriai

Galiausiai, nemažai kas įsitikinę, kad geriausias sprendimas – atskiri konteineriai maisto atliekoms. Juk Vilnius jau yra įrengęs dalį atskirų požeminių konteinerių. Kodėl negalėtume jų naudoti ir tinklo plėsti? Tai būtų pats brangiausias, gyventojams nepatogiausias ir gamtos netausojantis pasirinkimas.

Pirmiausia todėl, kad atskiriems konteineriams aptarnauti būtų reikalingos atskiros šiukšliavežės. Gyventojams įpratus rūšiuoti maisto atliekas, per metus Vilniaus regione susidarys apie 70 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų. Iš jų tik apie trečdalis, arba 20-30 tūkst. tonų, bus tik virtuvės atliekos, kurias į konteinerius išmestų gyventojai.

Viena šiukšliavežė, kuri gali vežti apie vieną toną tokių atliekų, išskiria 9,5 kg CO2. Norint išvežti visas biologiškai skaidžias atliekas, į aplinką būtų išskirta apie 665 tūkst. kg CO2 per metus. Ir net jei šiukšliavežės būtų elektrinės, jos nepagerintų situacijos kitu aspektu – šiukšliavežės reguliariai kursuotų po miestą, o Vilnius ir taip jau kenčia nuo didelių eismo spūsčių.

Kiekviena papildoma transporto priemonė reiškia dar didesnius kamščius gatvėse ir gyventojų papildomai praleidžiamą laiką spūstyse bei dar didesnę oro taršą. Esu tikras, kad nė vienas gyventojas ar už ES žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingas politikas to nenori.

Taip pat ne visur pavyktų įrengti ir papildomus konteinerius maisto rūšiavimui dėl vietos trūkumo, tarkime, senamiestyje tikrai kiltų problemų. Tai būtų ir pats brangiausias sprendimas, nes reiktų milijoninių investicijų konteinerių įrengimui, dar daugiau šiukšliavežių, dar daugiau darbuotojų jų aptarnavimui. Ir, žinoma, už visa tai galiausiai turėtų susimokėti gyventojai – surinkimas kainuotų  papildomus 12 mln. Eur per metus, o tai yra apie 15 Eur kiekvienam gyventojui.

Gyventojai bėgiotų su kibirėliais

Vis dėlto pats didžiausias šio rūšiavimo modelio minusas – tai nepatogumas gyventojams. Įsivaizduokite, atliekas į tokį konteinerį reiktų išmesti be jokio maišelio. Nes kokia prasmė tuomet jas rūšiuoti atskirame konteineryje, jei vis tiek jas metame su maišeliais?!

O tai reiškia, kad gyventojai turėtų prisiminti sovietinius laikus, kai atliekas nešdavome kibire ir jas išpildavome į šiukšliavežę be jokių maišelių – nes tuomet jų paprasčiausiai nebuvo. Ar tikrai tai būtų patogu? Kur gyventojams reiktų išsiplauti nuo atliekų susitepusį kibirėlį – savo duše? Abejoju, kad daug kam tai patiktų.

Greičiausiai, rezultatas būtų toks, kad gyventojus tai atbaidytų nuo maisto atliekų rūšiavimo. Nes toks atliekų išmetimas visiškai nedera su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu, kuris šiukšles dažniausiai neša kur nors eidamas pakeliui – prieš išvažiuodamas į darbą, vedžiodamas šunį ar eidamas į parduotuvę. Kiek iš mūsų norėtų dar sugrįžti į butą padėti kibirėlį ir ypač – nešvarų?

Esu tikras, kad tokiu atveju maisto atliekas rūšiuotų tik didžiausi entuziastai, o didžioji dalis jų vėl atsidurtų bendrame mišrių atliekų sraute, kaip ir būdavo iki oranžinių maišelių atsiradimo. 

Oranžiniai maišeliai  

Teko girdėti nuogąstavimų dėl plastikinių maišelių atsidūrimo sąvartynuose arba jų sudeginimo. Svarbu pabrėžti, kad atrinkti maišelius ir juos grąžinti į perdirbimą nėra sudėtinga ir tai yra daroma.

Panaudoti ir atrinkti oranžiniai maišeliai yra visiškai perdirbami, o tam technologinių sprendimų yra ne vienas. Visai neseniai atlikome realius bandymus su mūsų oranžiniais maišeliais, kurie buvo pripildyti gyventojų atliekomis iki 4,5 kg. Pasiekėme puikų rezultatą – automatiniai įrenginiai teisingai atrinko 100 proc. maišelių su maisto atliekomis. Vadinasi, nė vienas oranžinis maišelis neatsidurs sąvartyne ar tarp deginamų atliekų.

Ir galiausiai, klausimų kelia oranžinių maišelių patvarumas. Transportavimo metu pratrūksta vidutiniškai 2% maišelių, o jų kiekis niekada neviršija 10%. Maišeliai atlaiko kelionę iki atliekų rūšiavimo gamyklos, kai į juos metamos tik maisto atliekos. Jei gyventai į oranžinį maišelį išmeta stiklinį aliejaus butelį, nes mano, kad tai – maisto atlieka, mat butelio sienelės išteptos aliejumi ir butelyje buvo maisto produktas, tuomet taip – didelė tikimybė, kad stiklas vežant suduš, o maišelis pratrūks. Taigi, viskas mūsų pačių rankose.

Šiuo metu Vilniaus regione veikianti oranžinių maišelių sistema yra sukurta žmonėms, jų patogumui, bet taip pat ir racionaliai galvojant, kaip efektyviai pasiekti rezultatą bei nedidinti neigiamo poveikio aplinkai. Sakoma, kad velnias slypi detalėse, o šioje dėlionėje jų tikrai daug. Tad kviečiu į jas pasigilinti, kad šeimininkiškai žiūrėtume į atliekų tvarkymą ir priimtume geriausius sprendimus. 

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.

Duis mollis, est non commodo luctus, nisi erat porttitor ligula, eget lacinia odio sem nec elit. Morbi leo risus, porta ac consectetur ac, vestibu lum at eros. Nulla vitae elit libero, a pharetra augue.