Įveikę iššūkius atrandame naujas galimybes ir tikrąją vertę.
Dėkojame, kad šiemet buvote kartu. Tik veikdami drauge galime kurti tvaresnį, atsparesnį ir pažangesnį pasaulį.
Šių metų iššūkiai mus augino ir stiprino – jau kyla naujos modernios gamyklos sienos. Atsparumą pademonstravo ir mūsų auginamos musės, todėl būtent Musca domestica šiemet simboliškai puošia mūsų šventinį atviruką.
Linkime džiaugsmingų šv. Kalėdų, o 2026-ieji tegul atneša naujų idėjų, drąsių sprendimų ir dar daugiau prasmingų inovacijų.
Kaip staiga prasidėjo – taip ir baigėsi. Atliekų tvarkymo įmonėse jau kelis mėnesius gaisrų nebėra. Nors pavasarį ir vasarą atliekos liepsnodavo po kelis kartus per savaitę. Gyventojai nustojo mesti ličio baterijas? Ne, ir toliau kasdien jų randame tarp atliekų.
„Manau, kad tuomet išgyvenome dar vieną hibridinę ataką, tik ar išdrįsime tai sau pripažinti“, – portale „Delfi“ sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.
Šiemet atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklose kilo mažiausiai dvidešimt trys gaisrai. Beveik visi – vos per kelis mėnesius tarp balandžio pabaigos ir birželio. To niekada iki šiol nebūdavo.
Nuolat girdime, kad tai ličio jonų baterijų sukelti gaisrai. Taip, dalis gaisrų tikrai kyla dėl perkaitusių ar pažeistų baterijų.
Tačiau tikrai ne visi. Nes baterijų ir toliau kasdien randame tarp atliekų, bet gaisrų nebėra. Butų gaisrų dėl paspirtukų baterijų šiemet taip pat nepadaugėjo – jei degtų, jos degtų visur, ne tik atliekų surinkimo vietose.
Išmesti sprogstamą mišinį ar užtaisą į konteinerį – itin lengva užduotis priešiškoms jėgoms. Gal kiek sudėtingiau apskaičiuoti, kada tiksliai jis turėtų užsidegti ar sprogti. Būtent todėl ir matėme degančias ne tik gamyklas, bet ir šiukšliavežes bei konteinerius.
O identifikuoti tokį užtaisą išmetusį asmenį praktiškai neįmanoma.
Labai svarbu išdrįsti sau pripažinti, kad pavasarį ir vasarą išgyvenome dar vieną hibridinę ataką. Neįvardindami savo priešų ir realių grėsmių, tampame dar labiau pažeidžiami. Nes tik laiko klausimas, kada ir kur įvyks kita ataka.
Džiaugiamės užmezgę produktyvią partnerystę su Kauno kolegija. Nuo rugsėjo pradžios trys studentų grupės analizavo, vykdė apklausas, pasitelkę įvairius metodus suko galvą, kaip padėti stiprinti mūsų įmonės įvaizdį.
„Veikiame skaidriai ir į atliekų tvarkymą žvelgiame inovatyviai – nuolat ieškome naujų galimybių, kaip perdirbti atliekas sukuriant kuo daugiau pridėtinės vertės. Esame atviri naujovėms ir komunikacijoje bei rinkodaroje – tai bendras mūsų požiūris į veiklą“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.
Ačiū studentams už pristatytas idėjas ir kolegijos dėstytojoms Ligitai Zailskaitei, Ievai Kniukštienei ir Jūratei Maščinskienei bei Verslo fakultetas vadovams už galimybę pateikti iššūkį studentų tyrimams.
Maloniai nustebino, kad dauguma tirtų Vilniaus regiono gyventojų žino mūsų prekės ženklą ir nemaža dalis jau sieja su atliekų tvarkymo inovacijomis.
Sulaukėme rekomendacijos dažniau komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ar norėtumėte dažniau matyti mūsų naujienas? Apie ką jums būtų įdomu sužinoti?
Šį pavasarį pristabdžius mūsų operuojamos gamyklos veiklą – atliekų srautai persiskirstė. Realiomis sąlygomis patikrinome visos sistemos atsparumą krizėms ir pamatėme, ką reikėtų sustiprinti.
„Akivaizdu, kad šiuo metu turime išskirtinę galimybę sukurti naujesnius, modernesnius MBA įrenginius, kurie užtikrintų efektyvesnį rūšiavimą – būtų nuodėmė tokia galimybe nepasinaudoti. Ir tam svarbus valstybės palaikymas, nes tai sukurs vertę visai atliekų tvarkymo sistemai“, – XXII-ajame Druskininkų forume „Atliekų tvarkymas 2025“ kalbėjo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.
Taip pat svarbu pasiruošti ateities krizėms, nes tik laiko klausimas, kada jos įvyks. Tam reikia:
Nacionalinio MBA avarinių pajėgumų rezervo su modulinėmis linijomis, sijotuvais, presais ir kitais mobiliais įrenginiais.
Iš anksto suderintų tarpregioninių susitarimų dėl „aplinkkelio“ maršrutų ir vartų kainų streso atveju.
Šio pavasario ir vasaros duomenys rodo, kad nepasiruošę, vėl susidursime su situacija, kai:
Deginimui bus vežamos tik dalinai rūšiuotos atliekos – iš 10 310 tonų priimtų atliekų, 9310 tonų buvo sudeginta.
Negalėsime patenkinti pramonės SRF poreikio – šią vasarą gamyba buvo sumažėjusi 10 kartų.
Liks nesutvarkytų atliekų – preliminariai 18 500 t atliekų buvo nuvežta į sąvartynus, liko pas atliekų tvarkytojus kieme ar kitaip nebuvo sutvarkytos.
Ačiū už diskusijas – buvo malonu pasimatyti ir aptarti rinkos aktualijas. Tik kalbėdamiesi galime rasti sprendimus, kurių šiuo metu atliekų sistemai reikia.
Suremontavome ir pradėjome naudoti vieną iš trijų stacionarių rūšiavimo linijų gamyklos viduje – tai leidžia sparčiau apdoroti mišrias gyventojų atliekas. Atnaujinome SRF produkto gamybą – jis vėl vežamas cemento gamyklai Akmenėje.
Taip pat padvigubinome į Vilniaus kogeneracinę jėgainę tiekiamų atliekų kiekį nuo vidutiniškai 300 iki 700 tonų per dieną.
Linija – gamyklos viduje
„Žengėme didelį žingsnį į priekį – suremontavome ir paleidome mūsų turimą plėšytuvą ir stacionarią rūšiavimo liniją. Ja jau rūšiuojame apie trečdalį mišrių atliekų kiekio, atrenkame plastikus, metalą, stiklą, elektroniką, padangas ir kitas atliekas. Tai paspartino mūsų darbą ir normalizavo atliekų srautus gamykloje“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Iki šiol atliekos buvo tvarkomos dviem mobiliomis rūšiavimo linijomis ir tai buvo daroma gamyklos kieme. Jame nėra daug vietos, nes čia taip pat turėdavo būti ir išpilamos atvežamos atliekos bei laikomos išrūšiuotos.
„Didelis stacionarios linijos privalumas tas, kad ji yra gamyklos viduje – tai išplečia teritoriją, kurioje galime dirbti“, – džiaugiasi A. Blazgys.
Suremontuota stacionari rūšiavimo linija ir plėšytuvas buvo nukentėję sąlyginai nedaug. Įmonės specialistai pakeitė variklius, rotacinio būgno dalis, konvejerių juostas, reduktorius. Taip pat pastatyta stoginė darbuotojams, įrengtas apšvietimas, atlikti testavimo darbai ir linija paleista nuolatiniam darbui.
Iš šioje linijoje išrūšiuotų ir susmulkintų atliekų įmonė daugiausia gamina SRF produktą, kurį veža „Akmenės cemento“ gamyklai, kur po technologinio proceso atliekos tampa cemento dalimi ir toliau yra naudojamos statybose. Praėjusiais metais „Energesman“ šio produkto pagamino daugiau nei 18 tūkst. tonų – daugiausia tarp atliekų rūšiavimo įmonių.
Daugiau tiekia deginimui
Atliekų gamyklos operatoriui, UAB VAATC bei regiono savivaldybėms pavyko pasiekti susitarimą su Vilniaus kogeneracine jėgaine padidinti deginimui tiekiamų atliekų apimtis nuo vidutiniškai 300 iki 700 tonų per dieną.
„Energesman“ su Vilniaus kogeneracine jėgaine turi sutartį per metus patiekti 125 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų deginimui. Vis dėlto didžiąją dalį srauto jėgainė nori gauti žiemą šildymo sezono metu, o vasarą priimamų atliekų kiekis smarkiai sumažinamas.
„Iš gyventojų surenkamų atliekų kiekiai vasarą nesumažėja – gyventojai neša šiukšles visus metus. Mūsų teritorija, kurioje galėtume laikyti atliekas iki kol jas priims jėgainė, šiuo metu yra mažesnė, todėl mums svarbu, kad kogeneracinė elektrinė nemažintų iš mūsų priimamų atliekų srauto“, – sako A. Blazgys.
Ruošiamasi gamyklos atstatymui
Stacionarią atliekų rūšiavimo liniją buvo galima suremontuoti tik po to, kai buvo baigtos visos ekspertizės ir toje gamyklos vietoje buvo nuardytos pažeistos pastato konstrukcijos.
Jau atliktas ir gamyklai padarytos žalos vertinimas. Įmonės specialistai kartu su statybų, įrangos ir kitų sričių ekspertais apskaičiavo, kad padaryta žala rūšiavimo įrenginiams siekia apie 2 mln. Eur ir apie 1 mln. Eur – pastato konstrukcijoms.
Šiuo metu dar vyksta demontavimo darbai nenaudojamose gamyklose dalyse, juos baigus – bus pereita prie atstatymo. Pirmiausia bus renovuotas gamyklos pastatas – pakeista dalis stogo, sienų dangos, atraminių konstrukcijų. Tuomet bus montuojama nauja rūšiavimo įranga.
„Keliame tikslą atstatyti modernesnę ir šiuolaikiškesnę įrangą ir dar pagerinti rūšiavimo efektyvumą, kad iš atliekų galėtume sukurti kuo daugiau vertės. Šiuo metu lankome įrangos gamintojus ir kitus atliekų tvarkytojus – perimame robotizuotų sprendimų naudojimo patirtį, norime ją pritaikyti mūsų gamykloje“, – pasakoja A. Blazgys.
Atrenka daugiau nei kiti regionai
Praėjusiais metais „Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus MBA gamykloje buvo išrūšiuota 219 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.
Iš jų buvo atrinkta ir perdirbimui perduota 2433 tonos plastiko, 3142 tonos stiklo, 2168 tonos metalų, 1568 tonos popieriaus.
„Esame lyderiai tarp kitų regionų pagal atrenkamą antrinių žaliavų kiekį – tikime, kad atstatę pažangesnę gamyklą šiuos rodiklius galėsime dar pagerinti“, – teigia A. Blazgys.
Pasak jo, įmonė jau buvo sukūrusi ir įdiegusi technologinį procesą, kaip iš atliekų atrinkti beveik visą stiklą, iš kurio paskui buvo gaminamos plytos ir blokeliai namų statybai.
Palyginome mūsų operuojamos gamyklos ir kitų regionų mišrių atliekų rūšiavimo centrų (MBA) veiklos sąnaudas. Mes dirbame efektyviai, todėl Vilniaus regionui kasmet sutaupome 23,6 mln. Eur – arba po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui.
Kaip gauname šiuos skaičius?
1
Vartų mokestis
Už priimamą mišrių komunalinių atliekų toną mums mokama mažiausia kaina visoje Lietuvoje: 51,56 Eur (plius PVM), kai Kaune mokama 106 Eur, o Klaipėdoje 104 Eur.
Sutaupome 10,6 mln. Eur
2
Taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne
Mes atliekas panaudojame maksimaliai, todėl mažai jų išvežame į sąvartyną. Praėjusiais metais tik 19,4% atliekų (netinkamų ir techninio komposto) išvežėme į sąvartyną, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje šis rodiklis viršija 50%.
Sutaupome 5,5 mln. Eur
3
Deginimo įkainis
Už deginimui patiekiamų atliekų toną mes su Vilniaus kogeneracine elektrine esame suderėję mažesnį įkainį nei nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Mokame 32,5 Eur vietoje 48,8 Eur už toną atliekų.
Sutaupome 2,0 mln. Eur
4
Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas
Nemokamai tvarkome gyventojų maisto ir virtuvės atliekas – savo lėšomis įdiegėme inovatyvią lervų auginimo technologiją. Kituose regionuose šių atliekų tvarkymas kainuoja 80 Eur už toną.
Sutaupome 1,0 mln. Eur
5
Maisto ir virtuvės atliekų transportavimas
Kadangi maisto ir virtuvės atliekos atvežamos oranžiniuose maišeliuose kartu su mišriomis atliekomis – nebereikia jų atskirai surinkti ir atvežti.
Sutaupome 4,5 mln. Eur
Iš viso per metus sutaupome:
23,6 mln. Eur
Sutaupomą sumą padaliname iš 322 118 butų ir namų, kiek yra Vilniaus regione, ir gauname po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui per metus.
Tokia suma išaugtų gyventojų sąskaitos už atliekų išvežimą ir tvarkymą, jei neieškotume efektyvių sprendimų.
Mes dirbame tam, kad iš atliekų kurtume vertę, ir siekiame, kad šią naudą pajustų visi regiono gyventojai!
Ar žinote, kur reikia išmesti elektronines cigaretes? Tik ne į mišrių atliekų konteinerį!
„Veipų išmetama tikrai daug. Žala šiuo metu gali būti padaroma didelė, nes bet kokia elektroninė cigaretė – tai ličio baterija viduje, tai potencialus gaisro židinys“, – LNK žinioms pasakojo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.
Akumuliatorių, elektorinių cigarečių, baterijų ir įvairių elektronikos prietaisų tarp atliekų randame nuolat, o pastaruoju metu – jų dar padaugėjo.
Tikriausiai, gyventojai jų skuba atsikratyti, kai vienas po kito kilo keli gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse, kuriuos galėjo sukelti būtent netinkamai išmestos elektroninės cigaretės ar akumuliatoriai arba piktavalių sabotažui panaudoti įrenginiai.
Taigi, kur reikėtų išmesti elektronines cigaretes, akumuliatorius ir elektroniką?
Nuneškite į parduotuvę, kur įrangą pirkote.
Meskite į specialius elektronikai skirtus konteinerius.
Priduokite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Pasidomėkite, kur yra artimiausia vieta, jos dažnai būna prie didesnių prekybos centrų ar savivaldybių pastatų. Dar daugiau sužinosite perskaitę straipsnį ar pasižiūrėję reportažą.
Kreipsimės į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, su kuriuo nesutinkame. Sieksime įrodyti, kad nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, kai atkreipėme Aplinkos ministerijos dėmesį į diskriminacinį ir ydingą teisinį reglamentavimą dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo.
Į ministeriją kreipėmės finansavimo skyrimo apraše pastebėję punktą, prieštaraujantį ES nustatytiems projektų atrankos ir finansavimo kriterijams, bendriesiems teisės principams ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.
„Keista, kad esame nubausti už kreipimąsi į mūsų sektorių prižiūrinčią ministeriją dėl pastebėto neatitikimo apraše. Jis diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus ir sudarė išskirtines sąlygas įmonėms, tvarkančioms plastiko atliekas iš rūšiavimo konteinerių, nors tai, mūsų nuomone, prieštarauja įstatymams, lygiateisiškumo principui, neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
„Energesman“ į Aplinkos ministeriją kreipėsi dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“. Pagal šį aprašą, ES finansavimas galėjo būti skiriamas tik atliekų tvarkymo įmonėms, kurios tvarko rūšiuojamuoju būdu surenkamas plastiko atliekas – iš geltonųjų plastiko konteinerių.
Vis dėlto, kol kas gyventojai į geltonuosius plastiko konteinerius išrūšiuoja tik apie pusę plastiko pakuočių. Kita pusė išmetama į mišrias komunalines atliekas – tokie plastikai atrenkami mišrių atliekų rūšiavimo gamyklose, kurios veikia visuose Lietuvos regionuose.
Pasak „Energesman“ vadovo, jei skiriamas ES finansavimas siekiant skatinti plastikų perdirbimą, tokiu atveju visos įmonės, tvarkančios tokias atliekas, turėtų turėti teisę kreiptis dėl finansavimo.
Pagal galiojusią aprašo redakciją, Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą operuojanti UAB „Energesman“ bei kitų regionų MBA operatoriai nebūtų galėję pretenduoti į ES paramą.
„Pamatę diskriminacinį apribojimą, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Centrinę projektų valdymo agentūrą, siūlydami įvertinti ydingą teisinį reglamentavimą, kuris diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus“, – pasakoja A. Blazgys.
Ministerija atsakė, kad šiuo finansavimu siekiama spręsti sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimą.
Pasak „Energesman“ vadovo, iš mišraus atliekų srauto išimtos plastiko atliekos yra žymiai sunkiau perdirbamos nei tos, kurias gyventojai išrūšiuoja į specialius konteinerius, todėl ir mišrių atliekų tvarkytojai turėtų galėti dalyvauti konkurse dėl paramos skyrimo.
„Žinome, kad ne viena atliekų tvarkymo įmonė taip pat kreipėsi į ministeriją dėl to paties aprašo ir negirdėjome, kad jie būtų nubausti už lobistinę veiklą, nors taip pat nėra registravęsi lobistų sąraše“, – atkreipia dėmesį A. Blazgys.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistine veikla nelaikoma, kai juridinis asmuo pareiškia nuomonę dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą.
„Mes konkretaus teisės akto projekto nerengėme ir nesiūlėme inicijuoti jo svarstymo, tik išreiškėme savo nuomonę dėl pastebėtos diskriminacinės nuostatos ir prašėme atsakingų institucijų vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir užtikrinti visiems lygias teises. Esame įsitikinę, kad nieko nepažeidėme, todėl skųsime komisijos sprendimą teismui“, – sako A. Blazgys.
Finansavimo aprašas, įmonės nuomone, prieštaravo Konkurencijos, Atliekų tvarkymo įstatymų, Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 metų plano normoms bei Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, kurie turi aukštesnę teisinę galią nei ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas aprašas.
„VTEK sprendimo ir protokolo su išsamiais motyvais ir argumentais dar nesame gavę, nors viešumoje jau esame paskelbti pažeidėjais. Nemanau, kad tai kuria bendradarbiaujančią atmosferą tarp priežiūros institucijų ir verslo“, – pastebi A. Blazgys.
Gavus pilną VTEK sprendimą, bus baigtas rengti kreipimasis į teismą. Tai įmonė gali padaryti per 30 dienų nuo komisijos sprendimo gavimo.
Aplinkos ministerija šiuo metu pati yra sustabdžiusi minimo Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtros projektų finansavimo sąlygų aprašo galiojimą ir jį tikslina.
Praėjusiais metais „Energesman“ iš mišraus srauto atrinko ir perdirbimui perdavė 2481 toną plastiko.
Musės šiuo metu gyvena sanatorijoje – taip apie mokslininkų priežiūroje esančias muses kalba bendrovės „Energesman“ darbuotojai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje augintos musių lervos po gaisro buvo perkeltos į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratoriją (CHEEL), kol bus atkurta gamyklos infrastruktūra. Džiaugiamasi, kad pavyko išsaugoti specialiai virtuvės atliekų apdorojimui iš Nyderlandų atvežtų naminių musių (lot. Musca domestica) koloniją.
Vilniaus regione virtuvės atliekų tvarkymui įdiegta inovacija neseniai susilaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – vienas didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų pasaulyje „BBC“ publikavo straipsnį apie Lietuvos įmonės pritaikytą sprendimą auginti musių lervas, jas šeriant gyventojų virtuvės atliekomis. Straipsnį galite rasti čia.
Palankios sąlygos gyvenimui
„Muses ir jų lervas iškart po nelaimės perkėlėme į GTC CHEEL laboratoriją, kurioje jos sėkmingai adaptavosi ir gyvena. Jas prižiūri mokslininkai, kurie užtikrina palankias gyvenimo sąlygas mūsų vabzdžiams, kol vėl galėsime parsivežti juos į gamyklą. Šis laikas jiems suteikia galimybę muses stebėti ir tyrinėti“, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.
Gamtos tyrimų centro CHEEL laboratorijoje šiuo metu gyvenančių musių kolonijos dauginimąsi stengiamasi pristabdyti, kad musių neprisiveistų per daug. Tam palaikoma vėsesnė aplinka, kurioje musių lėliukės, arba puparijai, vystosi lėčiau.
„Dauguma puparijų, dar vadinamų kokonais ar „pupomis“, yra laikomos žemesnėje nei įprasta temperatūroje, kad būtų pristabdytas jų vystymasis ir išsaugotas esamas individų kiekis – nesiekiame intensyvios reprodukcijos. Panašiai ir su suaugusiomis musėmis bei jų lervomis – palaikome žemesnę temperatūrą ir optimalias sąlygas stabiliai populiacijai palaikyti“, – pasakoja Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė, Gamtos tyrimų centro doktorantė ir viena iš mokslininkų, dirbančių su šia kolonija.
Laboratorijoje puparijai laikomi +6 °C, o suaugusios musės ir jų lervos +18 °C temperatūroje. Pasak mokslininkės, visos naujai užaugintos lervos, pasiekusios puparijų stadiją, perkeliamos į vėsesnes patalpas, kad prilėtintų jų augimą.
Kiekvienai rūšiai – atskiri „namai“
GTC CHEEL laboratorijoje kiekviena gyvūnų rūšis laikoma atskirai – tam, kad būtų užtikrintos būtent tai rūšiai reikalingos specifinės sąlygos, kurios vieniems organizmams yra būtinos, o kitiems gali būti žalingos.
Pasak G. Bumbulytės-Žukevičienės, iš atliekų rūšiavimo gamyklos atvežtos naminės musės ir jų lervos turi savo atskirą erdvę – patalpas, kuriose užtikrinamas joms reikalingas mikroklimatas.
Musės auginamos specialiuose narvuose, kuriuose įrengti maisto ir vandens šaltiniai, kiaušinėlių dėjimo substratas bei nustatyta optimali temperatūra, leidžianti palaikyti natūralų jų gyvavimo ciklą. Musių padėti kiaušinėliai reguliariai surenkami ir perkeliami į kitą etapą. Kai lervos pavirsta puparijais, jos arba grąžinamos į reprodukcijos ciklą, arba perkeliamos į vėsesnę aplinką saugojimui – taip palaikomas pastovus gyvavimo ratas.
„Iki šiol laboratorijoje muses ir jų lervas maitinome standartiniu subalansuotu pašaru, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, tačiau jau ruošiamės naudoti ir maisto atliekas bei išbandysime specialius priedus, kurie pagerina mitybinę vertę“, – teigia G. Bumbulytė-Žukevičienė.
Inovacija rinkoje
„Energesman“ šių metų vasarį visuomenei pristatė vieną inovatyviausių sprendimų Europoje gyventojų virtuvės atliekų apdorojimui musių lervomis. Taip buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus apskrities gyventojų išmetamos maisto ir žaliosios atliekos oranžiniuose maišeliuose.
Specialiais išpakuotuvais sutrynus oranžinius maišelius su virtuvės atliekomis ir gautą masę sumaišius su vandeniu, ją išsluoksniavus nusodintuve, buvo ruošiama organinė masė, kuria buvo maitinamos musių lervos.
Sudžiovintas musių lervas buvo planuojama tiekti biodegalų, pramoninių baltyminių produktų gamybai, kurie gali būti naudojami dažų, baldų, šviestuvų, klijų gamyboje. Musių lervų auginimo likučiai panaudojami kaip trąšos žemės ūkyje, o pačios lervos – taip pat tinka ir masalui žvejybai (dzikams).
„Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose.
Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.
Sugrįš į gamyklą
„Virtuvės atliekų apdorojimui skirta įranga yra nenukentėjusi, tik aprūkusi. Šiuo metu remontuojame vieną iš stacionarių atliekų rūšiavimo linijų ir dirbame, kad atkurtume visą gamyklos veiklą, taip pat ir musių lervų auginimo procesą“, – teigia A. Blazgys.
Planuojama, kad tai pavyks padaryti dar šiemet, kai bus atkurtas pilnas gamyklos veikimas.
Mokslininkų teigimu, musių kolonija bet kada pasirengusi grįžti į gamyklą – jų buvimas laboratorijoje yra laikinas. Jis leidžia mokslininkams tyrinėti šią musių rūšį bei užtikrinti populiacijos išlikimą.
„Svarbiausia, kad musės išgyveno ir išlaikė savo potencialą“, – džiaugiasi G. Bumbulytė-Žukevičienė.
„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje vėl tvarkomos viso Vilniaus regiono mišrios ir maisto atliekos, šiuo metu dirbama su mobiliais įrenginiais ir rengiamasi gamyklos atstatymui.
Vilniaus regionas yra tarp lyderiaujančių pasaulyje, kurie virtuvės atliekų tvarkymui pasitelkia musių lervas – būtent todėl mūsų įdiegtą inovaciją pristato „BBC“. Žurnalistė MaryLou Costa viename didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų aprašo mūsų patirtį tvarkant vilniečių virtuvės atliekas.
Kaip pabrėžiama straipsnyje, pasaulyje tokių tvarkytojų yra, vis dėlto, tai daugiausia nedideli projektai, skirti iš viešbučio ar daugiabučio namo gyventojų virtuvės atliekų auginti musių lervas.
„Jau esame pradėję bandomuosius lervų tiekimus partneriams dažų, klijų ir baldų pramonėje“, – žurnalistei pasakojo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.
Įžvalgos iš straipsnio:
Iš mūsų užaugintų lervų jau buvo pagaminti lempų gaubtai, taip pat bandomosios dažų partijos. Dažų technologija dar tobulinama, kad būtų išgauta tinkama spalva, o gaubtai pavyko puikiai.
Tęsiame bendradarbiavimą ir su universitetais, kurie testuoja mūsų musių lervas moksliniams tyrimams ir bakterijų maitinimui.
Ši mūsų įdiegta technologija leis Vilniaus regionui sutaupyti iki 2 mln. eurų per metus – iš savivaldybių už jų gyventojų virtuvės atliekų tvarkymą neimame jokio papildomo mokesčio.
Mūsų tikslas – kitais metais perdirbti 12 tūkst. tonų virtuvės atliekų. Todėl kviečiame atsakingai atskirti virtuvės atliekas – jas meskite į oranžinius maišelius, o mes pasirūpinsime, kad jos pasiektų musių lervas!
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate, kad slapukai būtų naudojami, paspauskite „Sutinku“. Mūsų slapukų politiką galite rasti čia.SutinkuNesutinku
