Category: Uncategorized @lt

Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ pilnai atnaujino veiklą – laikinoje aikštelėje įmonės teritorijoje jau veikia dvi mobilios rūšiavimo linijos. Su šiais įrengimais įmonė tvarko 100% įprasto atliekų srauto – visos gyventojų buitinės atliekos vėl vežamos į šią gamyklą, kitų tvarkytojų pagalbos nebereikia. 

Gamykla ir jos įrengimai buvo apdrausti maksimaliai tiek, kiek sutiko apdrausti draudimo bendrovės. Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ šiuo metu vertina žalą.  

Atkūrė atliekų vežimą

„Komanda dirbo negailėdama jėgų, naktimis, kad paruoštų mobilias linijas, sureguliuotų smulkintuvus ir pritaikytų darbui su mišriomis atliekomis. Abi mobilios linijos jau pilnai veikia, atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, atskiriamos biologiškai skaidžios medžiagos. Atkūrėme džiovinimo tunelių darbą nepaliestoje gamyklos dalyje, čia išrūšiuotas atliekas džioviname“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Palaipsniui buvo atkurtas atliekų vežimas iš visų aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių. Šiuo metu jos į gamyklą jau vežamos įprastu grafiku. Per parą vidutiniškai sutvarkoma 800 tonų atliekų – toks pat kiekis, kaip ir anksčiau. 

Pirmiausia buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus miesto, Vilniaus ir Elektrėnų rajonų, o vėliau ir kitų regiono savivaldybių gyventojų atliekos. 

Įmonė atliekas mobiliais įrengimais tvarkys tol, kol bus pilnai atkurta stacionari gamyklos infrastruktūra. 

Apdrausta tiek, kiek draudė

Pasak „Energesman“ vadovo, gamykla buvo apdrausta. Vis dėlto nuo gaisro rizikos visos draudimo bendrovės atsisakė gamyklą drausti pilna apimtimi dėl prieš tai atliekų tvarkymo įmonėse kilusių nelaimių ir išaugusios rizikos. 

Geriausią draudimo variantą, kokį „Energesman“ pavyko gauti iš draudimo bendrovių, kaip priimtiną buvo patvirtinusi gamyklos savininkė UAB VAATC. 

Gamyklą yra apdraudusi draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atkuriamąja verte yra apdrausta mobili technika (krautuvai, sunkvežimiai ir pan.), dalis stacionarių įrengimų ir kito patikėto turto. Taip pat apdraustas poveikis aplinkai, civilinė atsakomybė bei kitos rizikos – tiek, kiek sutiko drausti draudimo bendrovės. 

Šiuo metu draudimo bendrovė vertina, kokios išmokos įmonei bus skirtos. 

UAB „Energesman“ per metus už draudimus sumokėdavo virš 100 000 Eur. Kai kurie draudimai baigė galioti gegužę, juos atnaujinus, draudimo įmokos išaugo beveik dvigubai.

Remontuojami stacionarūs įrengimai 

Pasak įmonės vadovo, jau vyksta ir stacionarių įrenginių tvarkymas. Viena iš gamyklos linijų yra nukentėjusi nedaug, keičiamas variklis, konvejerio linija, bus pakeisti reduktoriai ir linija vėl bus paleista.  

Didžioji dalis gamyklos krovos technikos – krautuvai, ekskavatoriai, sunkvežimiai – nenukentėjo ir pilnai naudojami darbui. Įmonė prarado tik vieną krautuvą. Kitų rūšiavimo linijų ir įrenginių būklė šiuo metu dar vertinama.

Dar neveikia technologiškai pažangi stiklo rūšiavimo įrangą, kuri leisdavo atskirti net 10 mm stiklo šukes, plastikus, popierių bei kitas žaliavas, dėl to antrinių žaliavų šiuo metu atrenkama mažiau. 

Jau anksčiau operatorius gamykloje aktyviai diegė inovacijas. Šių metų pradžioje kartu su Lietuvos programinės įrangos UAB „Softeta“ buvo sukurtas ir testuojamas dirbtinio intelekto sprendimas, kuris automatiškai atpažindavo ir skaičiuodavo oranžinius maišelius, stiklinę tarą, tetrapakus ir kitas atliekas. 

„Sistema saugoma serveriuose debesyse, tad visiškai nenukentėjo, kai tik atkursime rūšiavimo linijas, pastatysime kameras ir ji vėl toliau sėkmingai veiks. Skaičiuoklę ir video, kaip tai atrodo, jau galima rasti mūsų svetainėje“, – pasakoja A. Blazgys.

Partneriai palaiko 

Pasak įmonės vadovo, partneriai, įrangos tiekėjai geranoriškai siūlo pagalbą ir prioritetą įrenginių atstatymui ar pakeitimui. 

„Esame pasirengę atstatyti pažangesnę, modernesnę gamyklą ir užtikrinti dar efektyvesnį atliekų rūšiavimą bei perdirbimą – apie tai aktyviai kalbamės su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru VAATC, Vilniaus ir kitomis savivaldybėmis“, – pasakoja A. Blazgys. 

„Dirbame efektyviausiai ir pigiausiai tarp visų šalies MBA rūšiavimo gamyklų. Modernizavę gamyklą, galime pasiekti dar geresnių rezultatų ir toliau užtikrinti palankiausią atliekų rūšiavimo dedamąją Vilniaus regiono gyventojams, nes esame optimizavę procesus ir aktyviai ieškome, kaip iš atliekų kurti naujus produktus bei pridėtinę vertę“, – sako A. Blazgys. 

Specialistai tiria padegimo versiją

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje buvo užgesintas balandžio 28 dieną. Vilniaus apygardos prokuratūra yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri aiškinasi, nelaimės kilimo priežastis, ar tai buvo padegimas.

Įtarimų kelia atliekų rūšiavimo tunelyje, armuoto betono sienoje, rasta skylė. Viena pagrindinių prielaidų jos atsiradimui – tyčinis veiksmas. Įmonė yra pradėjusi ir vidinį tyrimą, aiškinasi visas aplinkybes. 

Padegimo prielaidą sustiprina ir gegužę kilusi virtinė gaisrų kitose atliekų gamyklose visoje Lietuvoje.  

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje per metus išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.  Įmonė yra sukaupusi didelę mišrių atliekų tvarkymo patirtį, subūrusi inovacijų komandą.

Į šią gamyklą atvežamos komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. 

Pradedame vidinį tyrimą dėl galimo sabotažo atvejo mūsų aptarnaujamoje gamykloje. Armuoto betono sienoje, tunelyje, kuriame saugomos netinkamai išmestos atliekos, aptikome skylę. Viena pagrindinių prielaidų dėl jos atsiradimo – tyčinis sprogimas. 

„Vienos iš apžiūros metu radome didelį betono gabalą, išplėštą iš sienos. Konstrukcija yra iš specialaus, armuoto ir papildomai sutvirtinto betono, todėl atmetėme tokios gaisro priežasties, kaip užsidegusios ličio baterijos, variantą – tuo metu gamykla nedirbo ir atliekos nebuvo niekaip paveikiamos. Taip pat ir tyrimo metu nebuvo rasta padegimui skirtų medžiagų. Džiaugiamės, kad mūsų abejonės buvo išgirstos ir buvo suformuota speciali prokurorų tyrėjų grupė“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas. 

Pasak jo, žalos pobūdis ir turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, jog kilęs gaisras – tyčinis veiksmas. Atliekose paslėpti detonuojamą įrenginį, deja, nėra sudėtinga.

Mūsų aptarnaujamoje gamykloje visos baterijos yra nurenkamos nuo rūšiavimo linijų ir yra atskiriamos dar prieš automatinį atliekų rūšiavimo procesą. 

Atsakingai laikomės priešgaisrinių ir aplinkosauginių reikalavimų, palaikome bendradarbiavimą su priešgaisrinėmis tarnybomis. Paskutinis patikrinimas gamykloje buvo atliktas šių metų kovo 10 d. ir pažeidimų nebuvo nustatyta. 

Dėl pastarųjų savaičių gaisrų, kilusių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonėse, buvo suformuota tarpinstitucinė tyrėjų grupė, siekianti ištirti kilusių gaisrų priežastis. 

„Užtvėrėme galimai įvykusio sprogimo zoną, kad ji nebūtų papildomai pažeista, kadangi atvyks tyrėjai paimti jiems reikiamus pavyzdžius tolesniam tyrimui“, – teigia A. Blazgys.

Tikimės greitų ir aiškių atsakymų – tiek mums, tiek visuomenei.

Primename, kad gaisras mūsų operuojamoje atliekų rūšiavimo gamykloje kilo balandžio 27 d. rytą atrinktų netinkamai išmestų atliekų tunelyje. Gaisras labiausiai paveikė du gamyklos korpusus bei dalį sektoriaus, į kurį šiukšliavežės atveža ir išpila mišrias gyventojų atliekas prieš rūšiavimą. Nepaveikti liko du gamyklos korpusai rytinėje dalyje, kuriuose pirmiausia siekiame atnaujinti atliekų tvarkymo veiklą. 

Įvertinome gaisro padarinius – pirminiais duomenimis, apie pusė  mūsų aptarnaujamos gamyklos pastatų liko nenukentėję. Planuojame jau šią savaitę atnaujinti darbą nepaliestoje gamyklos dalyje, gavus institucijų pritarimą. Šioje gamyklos dalyje buvo tvarkomos gyventojų maisto ir biologiškai skaidžios atliekos. Jos sudaro apie 40% gamyklą pasiekiančių atliekų. 

Likusią dalį atliekų (apie 60%) planuojame tvarkyti laikinoje aikštelėje sklypo teritorijoje. Toks pasiūlymas šiandien buvo pateiktas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui, Vilniaus miesto ir kitoms regiono savivaldybėms bei kitoms atsakingoms institucijoms. Jei pasiūlymui bus pritarta, atliekos šioje laikinoje aikštelėje būtų tvarkomos mobiliaisiais įrenginiais, o darbai galėtų būti pradėti jau gegužę. 

„Dėkojame ugniagesiams, aplinkosaugininkams, policijos pareigūnams, atliekų tvarkymo, savivaldybių ir ministerijų atstovams – visiems, kurie sklandžiai ir operatyviai atliko savo darbą, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas, o gamyklos darbas galėtų būti atnaujintas. Galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuvoje turime aukščiausio profesionalumo tarnybas ir institucijas, kurios sudėtingu momentu susitelkia ir nuoširdžiai sprendžia situaciją“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Šiuo metu gamyklą apžiūri Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie siekia nustatyti gaisro priežastis ir įvertinti padarinius. 

Pirminiai duomenys rodo, kad gaisras labiausiai paveikė du gamyklos korpusus bei dalį sektoriaus, į kurį šiukšliavežės atveža ir išpila mišrias gyventojų atliekas prieš rūšiavimą. 

Nepaveikti liko du gamyklos korpusai rytinėje dalyje, kuriuose pirmiausia ir bus siekiama atnaujinti atliekų tvarkymo veiklą.

„Visa mūsų komanda yra pasirengusi tęsti darbus, kai tik bus atstatytas elektros tiekimas. Tikimės, kad tai bus padaryta artimiausiomis dienomis. O per kelias savaites planuojame maksimaliai atkurti savo pajėgumus laikinoje aikštelėje – tad Vilniaus regiono gyventojai nepajus nepatogumų, jų atliekos bus sutvarkytos“, – sako A. Blazgys. 

Baigus likviduoti gaisro padarinius ir ekspertams įvertinus situaciją, iškart planuojame pradėti gamyklos atstatymo darbus.

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje kilo sekmadienio rytą. Priežastis aiškinasi specialistai, pirminiais duomenimis, jį galėjo sukelti padegėjai arba netinkamai gyventojų išmestos atliekos, tokios, kaip paspirtukų, įkrovimo baterijos ar cheminės buitinės medžiagos. Tokių atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, tam yra skirti elektronikos atliekų konteineriai, o buitinės chemijos medžiagos turi būti atiduodamos specialiems atliekų tvarkytojams.    

Šiandien mūsų aptarnaujamoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje kilęs gaisras jau suvaldytas. Nuoširdžiai atsiprašome visų aplinkinių gyventojų dėl kilusių nepatogumų ir dėkojame visoms specialiosioms tarnyboms, kurios greitai sureagavo ir profesionaliai suvaldė situaciją. Remiantis pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl netinkamai išmestų atliekų, tačiau neatmetame ir galimo padegimo versijos.

„Priešgaisrinė signalizacija gamykloje suveikė 7 val. 45 min. atrinktų netinkamų atliekų tunelyje. Apsaugos darbuotojai iškart kreipėsi į gelbėjimo tarnybas ir, kol jie atvyks, bandė su gesintuvais užgesinti kilusį nedidelį gaisrą. Šios atrinktos atliekos laikomos betoniniame tunelyje“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Neužilgo signalizacija suveikė atvežtų atliekų sektoriuje, kur šiukšliavežės atveža ir išpila iš gyventojų surinktas atliekas. Iš ten atliekos kraunamos ant konvejerių ir rūšiuojamos. Vėliau gaisras išplito į šalia esančias gamyklos patalpas, kur yra saugomos jau išrūšiuotos atliekos. 

Visos gamyklos gaisras neapėmė, jį sustabdyti padėjo gamykloje įrengta priešgaisrinė sistema, kuri, suveikus signalizacijai, automatiškai pradėjo purkšti vandenį ir stabdė ugnies plitimą. 

„Aktyviai bendradarbiaujame su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentu, Vilniaus savivaldybe, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, tikime, kad bus išaiškintos gaisro priežastys ir tai padės mums dar labiau sustiprinti rizikų prevenciją“, – sako A. Blazgys.

Atsakingai laikomės priešgaisrinių ir aplinkosauginių reikalavimų, paskutinis patikrinimas buvo atliktas šių metų kovo 10 d. ir pažeidimų nebuvo nustatyta. 

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai kilo gaisras, gamykla nedirbo – tai yra vienintelė naktis savaitėje, kai gamykloje nedirba naktinė pamaina ir įrenginiai sustabdomi. Kitomis savaitės dienomis gamykla dirba trimis pamainomis visą parą. 

Tuo metu, kai kilo gaisras, gamykloje buvo tik apsaugos ir svėrimo punkto darbuotojai, gamykla neveikė, kitų darbuotojų joje nebuvo. 

Dalis darbuotojų į gamyklą turėjo atvykti sekmadienį 8 val. vakare, o atliekų rūšiavimas vėl būtų pradėtas pirmadienį 6 val. ryto.  

Gamyklos teritorija yra aptverta ir stebima vaizdo kameromis. 

Primename, kad į mišrių atliekų konteinerius negalima mesti baterijų, akumuliatorių, elektronikos, skiediklių, dažų, cheminių valiklių, karštų pelenų, kurie gali užsidegti ir sukelti gaisrą. 

Kol kas vertinama, kokius nuostolius gamyklai padarė gaisras, kaip greitai pavyks ją atstatyti ir atnaujinti veiklą. Ieškome optimalių sprendimų, kad atliekų surinkimas iš Vilniaus regiono gyventojų nesustotų.    

Neseniai tapome viena pirmųjų gamyklų pasaulyje, pritaikiusia musių lervas žaliųjų virtuvės atliekų apdorojimui. Tam, kad Vilniaus regiono gyventojai būtų dar labiau paskatinti atskirti tokio tipo atliekas, mūsų aptarnaujamoje gamykloje apsilankė nuomonės formuotojos Brigita Uyar ir Vaida Kurpienė.

Jos iš arti susipažino su 8 Vilniaus regiono savivaldybių virtuvės atliekų perdirbimo procesu, pamatė modernią įrangą, skirtą maisto atliekų ir oranžinių maišelių apdorojimui bei sužinojo, iš ko galime pagaminti naujus produktus pramonei, žemės ūkiui, žvejybai. 

„Praleidau gamykloje net 2 valandas – buvo taip įdomu! Pastatyti naujausi įrengimai – nuo atliekų tvarkymo iki lervų auginimo – musių maitinimo kiaušinėlių dėjimo cecho. Viskam papasakoti reikėtų ne vieno įrašo, o viso podcasto ar laidos. Man įdomu viskas, kas nauja ir ypač tai, kas prisideda prie antrinio panaudojimo bei aplinkosaugos. Dabar tikrai žinau, kad rūšiuoti maisto atliekas – verta“, – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė Vaida Kurpienė, mitybos specialistė ir nuomonės formuotoja. 

Nuomonės formuotojoms aprodėme, kaip veikia visas procesas – nuo maišelių atvykimo į gamyklą, virtuvės atliekų atskyrimo nuo bendro srauto iki lervų auginimo ir naujų produktų panaudojimo galimybių. Nuomonės formuotojų pažintį su technologija pradėjome nuo 27 kv. m konteinerio, kuriame gyvena 6 mln. musių.

Prie šio konteinerio yra prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, į kurį musės atskrenda padėti kiaušinėlius – viena musė gali padėti iki 30. Vėliau kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo sistemą. Į šią cisterną tiekiama iš vilniečių virtuvės atliekų pagaminta organinė masė, kurią valgo musių lervos. Planuojame, kad perdirbę 1 toną žaliųjų virtuvės atliekų užaugs iki 90 kg lervų.

Į lervų auginimo įrangą, kuri buvo pagaminta pagal vilniečių poreikius, investavome 1 mln. Eur. 

Toliau nuomonės formuotojoms aprodėme oranžinių maišelių išpakuotuvą ir nusodintuvą, kurie automatiškai paruošia maistą musių lervoms ir atskiria priemaišas. Įrenginys sutrina oranžinius maišelius su jų turiniu ir vandeniu, efektyviai atskiria priemaišas nuo 99% švarumo organinės masės.

Taip pat papasakojome, kokius produktus planuojame gaminti iš lervų. Gyventojų išmetamose virtuvės atliekose lieka apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų, kuriuos siekiame išnaudoti augindami lervas. Turime preliminarius susitarimus gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei, kurie galėtų būti panaudoti dažų, skiediklių, baldų gamyboje. Iš musių lervų auginimo atliekų galime gauti organines trąšas žemės ūkiui, o iš organinės masės galima išgauti biometaną. 

Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja apie 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų, tačiau tik apie 2,7 tūkst. tonų jų išrūšiuojama į oranžinius maišelius. Tad kartu su nuomonės formuotojomis kviečiame atsakingai rūšiuoti žaliąsias virtuvės atliekas, jas dėti į specialius oranžinius maišelius, o juos išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mes pasirūpinsime visu kitu!

Nuomonės formuotojos įrašus galite peržiūrėti Facebook ir Instagram.

Sostinėje UAB „Energesman“ oficialiai pristatė inovatyvią musių lervų auginimo ir oranžinių maišelių apdorojimo įrangą. Vilniaus regionas tapo vienu pirmųjų pasaulyje, kur gyventojų išmestas virtuvės atliekas apdoroja musių lervos, iš kurių vėliau gaminami progresyvūs produktai pramonei, žemės ūkiui, o pačios lervos naudojamos ir kaip masalas žvejybai. 

Veiklą – pradeda, tobulinimą – tęs 

„Sėkmingai užbaigėme bandymus ir galime oficialiai pristatyti mūsų diegiamą inovaciją bei pasveikinti Vilniaus regiono gyventojus, kad jie yra tarp lyderių pasaulyje, kaip tvarkomos jų išmestos virtuvės atliekos. Lyderiai todėl, kad tai dar labai naujas sprendimas, kai musių lervų auginimo technologija pritaikoma būtent gyventojų maisto ir žaliųjų atliekų tvarkymui. Iki šiol musių lervos buvo bandomos auginti su žemės ūkio ar maitinimo sektoriaus atliekomis“, – pristatyme kalbėjo Vaidotas Pečiukaitis, „Energesman“ technikos direktorius. 

Pasak jo, oficialus musių ir jų lervų auginimo startas – tik pradžia. Technologija ir procesai dar bus tobulinami pritaikant juos prie Lietuvos klimato sąlygų ir to, kokias virtuvės atliekas į oranžinius maišelius išrūšiuos gyventojai.    

„Šiuo metu pradeda veikti unikali ir sudėtinga sistema, kurios bandymai davė teigiamų rezultatų. Tokiu būdu ne tik didinamas atliekų perdirbimas, bet ir skatinama žiedinė ekonomika, kurioje atliekos grąžinamos į rinką kitais produktais ir neša tiek aplinkosauginę naudą, tiek iškelia Vilnių tarp inovatyviausių pasaulio miestų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas.

Vilniaus regiono buitinių ir virtuvės atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose. 

Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.

„Džiugu dėl drąsių žingsnių modernizuoti gamyklą ir diegti naujus atliekų tvarkymo būdus. Optimalus virtuvės atliekų tvarkymas aktualus ne tik Lietuvai – apie tai galvoja visa Europa ir pažangios valstybės pasaulyje. Virtuvės atliekas svarbu atskirti, kad jos neužterštų kitų atliekų ir jas būtų lengviau perdirbti. Taip pat svarbu rasti būdą, kaip geriausiai jas panaudoti ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę, kad būtų stiprinama žiedinė ekonomika bei šalies konkurencingumas“, – sako Marius Banaitis, „VAATC“ Aplinkosaugos specialistas.

Panaudojimo galimybių daug

Skaičiuojama, kad Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja vidutiniškai 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų. Kol kas tik nedidelę dalį jų išrūšiuoja į oranžinius maišelius – praėjusiais metais gamyklą pasiekė apie 2,7 tūkst. tonų virtuvės ir žaliųjų atliekų.  

Gyventojų išmetamose maisto atliekose yra apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų – tai vertingos maistinės medžiagos, kurias siekiama išnaudoti auginant lervas. 

„Panaudodami virtuvės atliekas lervų auginimui, galime išsaugoti vertingus baltymus, – tokiu atveju nereikėtų importuoti sojos arba kitų baltyminių produktų iš užsienio. Tai puikus būdas maisto atliekas panaudoti inovatyviai“, – pasakoja Walter‘is Jansen‘as, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas, kartu su lietuviais kuriantis musių lervų auginimo technologiją.

Viena iš galimybių – gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei. Baltymai reikalingi dažų, skiediklių, klijų, baldų ir šviestuvų gamyboje. Aliejai gali būti naudojami biodegalams, lervų riebalų rūgštys tinka biodyzelino gamybai. Musių lervų auginimo atliekos tampa organinėmis trąšomis žemės ūkiui.

„Produktai iš lervų – itin paklausūs pasaulyje, jau turime preliminarius susitarimus, kam galėsime tiekti iš lervų gaminamus baltymus ir aliejus, trąšas. Taip pat tikimės, kad mūsų žvejai jau šiemet Lietuvos upėse ir ežeruose žvejos su lietuviškomis lervomis – aktyviai kalbamės dėl lervų tiekimo žvejybos masalo (dzikų) gamybai. Belieka pasiekti reikiamas gamybos apimtis, kad galėtume patenkinti visus šiuos poreikius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Iš virtuvės atliekų gaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biometano gamybai. Lervų tyrė tinkama ir mokslinėje veikloje – šiuo metu bandomi ir tokie panaudojimo būdai.  

„Įstatymai numato galimybę iš musių lervų gaminamus produktus naudoti tik pramonėje, jie nebus naudojami žmonių maistui“, – sako įmonės vadovas.

Geriausias vabzdys – naminės musės

„Vilniuje esanti įranga – vienas pirmųjų projektų pasaulyje, kai musių lervos yra auginamos maitinant iš gyventojų surinktomis maisto atliekomis. Būtent ši įranga pirmą kartą yra skirta pramoniniam naudojimui, iki šiol ji veikė tik laboratorijoje Nyderlanduose“, – pasakoja mokslininkas.

Pasak jo, būtent naminės musės (Musca Domestica) yra geriausias vabzdys maisto atliekų apdorojimui – su jomis norimą rezultatą galima pasiekti greičiausiai, jos yra natūraliai paplitusios beveik visame pasaulyje, taip pat gyvena ir Lietuvoje. 

„Viename konteineryje gyvens apie 6 mln. musių, kiekviena jų per dieną gali padėti apie 30 kiaušinėlių. Taip gausime apie 180 mln. kiaušinėlių, iš kurių vieno ciklo metu išsiris atitinkamas kiekis lervų. Ir taip automatiškai procesas tęsis, tad per metus planuojame užauginti milijardus lervų“, – pasakoja V. Pečiukaitis.

Musės vidutiniškai gyvena 21 dieną, tad jų populiacija taip pat reguliariai turės būti atnaujinama iš išsiritusių lervų. 

Planuojama, kad perdirbus 1 toną gyventojų virtuvės atliekų bus užauginama iki 90 kg lervų. 

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų. 

Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykla priklauso „VAATC“. „VAATC“ rūpinasi vieningu Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimu ir infrastruktūra, skirta vykdyti tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą. 

Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman“ pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC“ investavo į  automatinio oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius. 

Prasidėjo bandymai 

„Įrenginiai sumontuoti, pradėjome jų testavimą. Pirmuosius bandymus atlikome su rutuliukais iš plastiko, o dabar įrangą testuojame jau su gyvomis musių lervomis. Tikriname visą ciklą – nuo musių auginimo konteineryje iki specialios cisternos musių kiaušinėliams, iš kurių išsirita lervos. Išbandome ir oranžinių maišelių išpakuotuvą, kuris iš maisto atliekų pagamina švarią organinę masę lervoms maitinti“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. 

Musės gyvena specialiame 35 kv. m konteineryje, kuris įrengtas „Energesman“ operuojamoje Vilniaus mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamykloje, priklausančioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui „VAATC“. 

Prie musių konteinerio prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, kuriame sudarytos palankios sąlygos musėms atskridus padėti kiaušinėlius. 

„Konteineryje, kuriame gyvena musės, kas tris – keturias valandas automatiškai išjungiama šviesa, o kiaušinėlių dėjimo įrenginyje – įjungiama. Taip muses priviliojame padėti kiaušinėlius, o vėliau atvirkščiu efektu – grąžiname į gyvenamąjį konteinerį“, – pasakoja Walter‘is Jansen‘as, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas iš Nyderlandų, sukūręs bei ištobulinęs musių lervų auginimo technologiją.

Vėliau padėti kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo cisterną, kur vos per tris – keturias dienas iš 100 kg kiaušinėlių gali išaugti iki 3000 kg lervų. Būtent į šią cisterną tiekiamos išpakuotuve susmulkintos ir išvalytos vilniečių maisto atliekos, o lervos jomis maitinasi.  

Užaugusios lervos iš cisternos automatiškai patenka į separatorių, kur per keletą sijojimo ciklų yra atskiriamos nuo augimo metu susidariusių išskyrų ir maisto likučių. „Energesman“ į šią musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur.

Pirmieji pasaulyje 

Be musių ir lervų auginimo įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių išpakuotuvas (depakeris) ir nusodintuvas (seditankas), kurie automatiškai paruošia maistą lervoms bei atskiria priemaišas. Į šią įrangą „VAATC“ investavo 1,1 mln. Eur.

Įrenginys sutrina maisto atliekas su oranžiniais maišeliais, gautą masę sumaišo su vandeniu. Tolesniame procese į viršų iškyla plastikai, kurie yra pašalinami oro sūkuriu. Sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metaliukai – nusėda į dugną ir taip pat yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta 99% švarumo organinė masė, kuria maitinamos lervos. 

„Tai vienintelis toks įrenginys Lietuvoje, galintis pagaminti tokio švarumo organinę masę iš gyventojų maisto atliekų, kuriose paprastai būna nemažai priemaišų – plastikinių maisto pakuočių, stiklinės ir metalinės taros, kempinėlių, šluosčių“, – sako Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius. 

Moderniu išpakuotuvu ir nusodintuvu pagaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.  

Pasak T. Vaitkevičiaus, gamykloje diegiama musių lervų auginimo technologija yra nauja ir inovatyvi, tad operatoriui dar reikės nueiti ilgą kelią, kad būtų suderinti gamybos procesai, rastos produktų realizacijos rinkos. 

„Siekiame, kad galėtume oficialiai prisistatyti pirmuoju regionu pasaulyje, kur gyventojų maisto atliekas apdoroja musių lervos – visi tam reikalingi įrenginiai yra Vilniuje ir pirmieji bandymai duoda teigiamus rezultatus“, – pasakoja A. Blazgys.

Ragina rūšiuoti maistą ir prisidėti prie lervų auginimo

„Kartu su Vilniaus regiono gyventojais kuriame sėkmės istoriją, todėl kviečiu visus, kurie dar nerūšiuoja maisto atliekų, tai būtinai pradėti daryti ir prisidėti prie lervų auginimo“, – ragina A. Blazgys. 

Pasak jo, tyrimai rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios praėjusiais metais Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas, nes vis daugiau jų maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius, o tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui. 

Kaip pabrėžia T. Vaitkevičius šis modernus požiūris į maisto atliekų tvarkymą sukurs didelę pridėtinę vertę, padės sumažinti iškastinių medžiagų naudojimą, baltyminių augalų importą ir prisidės prie žaliosios ekonomikos plėtros Vilniuje ir visoje šalyje.

„Pritaikėme pažangią technologiją, kuri turės teigiamą poveikį žiedinės ekonomikos stiprinimui Lietuvoje, kadangi maisto atliekos į rinką galės būti grąžinamos naujais produktais, skirtais pramonei“, – sako A. Blazgys. 

Pramoninio lervų auginimo projektas yra vystomas ir planuojama, kad didesnėmis apimtimis jis pradės veikti jau šį pavasarį. 

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų. 

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo nauja tekstilės atliekų surinkimo tvarka – gyventojai jas turėtų išmesti į specialius tekstilės atliekų surinkimo konteinerius. Prie mišrių atliekų išmestą tekstilę mes taip pat atrenkame ir panaudojame SRF mišinio gamybai. 

Kaip tvarkome tekstilės atliekas?

Apie 10% visų atliekų, kurios pasiekia mūsų operuojamą gamyklą, sudaro tekstilės gaminiai – tai drabužiai, avalynė, patalynė, užuolaidos ir kiti dirbiniai iš audinių. Visas jas atrenkame rankiniu būdu bei specialia automatizuota įranga ir užtikriname, kad tekstilės atliekos būtų toliau panaudojamos.

„Visa tekstilė, kuri patenka pas mus, yra tvarkoma tvariai. Ji nepatenka į sąvartyną, bet prisideda prie naujo produkto gamybos – SRF kaloringo kuro, kurį tiekiame cemento gamybai į Akmenę“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmesti tekstilės gaminiai mūsų operuojamoje gamykloje yra išdžiovinami, sumalami ir įmaišomi į specialų SRF mišinį, kuris keliauja į AB „Akmenės cemento“ gamyklą. 

Joje SRF yra naudojamas cemento gamybos procesuose, kur iš tekstilės ir kitų perdirbimui nebetinkamų atliekų pagamintas specialus mišinys tampa klinkeriu, o vėliau ir cemento dalimi. 

Laukia didesni pokyčiai

Nuo 2026 m. įsigalios Europos Sąjungos direktyvų pakeitimai, pagal kuriuos tekstilės atliekų, kurios bus išmetamos į specialiai tam skirtus konteinerius, tvarkymą Lietuvoje perims rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir pažeisti ar nebetinkami naudojimui tekstilės gaminiai būtų tinkamai sutvarkyti.

Planuojama gerokai išplėsti tekstilės atliekų surinkimo tinklą. Specialūs konteineriai bus statomi miestų seniūnijose, miesteliuose, kaimuose, prie prekybos vietų, degalinių ir kitų lankomų vietų. 

Besikeičianti tekstilės atliekų tvarkymo sistema suteikia galimybę panaudoti šiuos išteklius. Vis dėlto, jei tekstilės gaminiai pateks į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, juos atrinksime ir efektyviai sutvarkysime, kad ir toliau prisidėtume prie žiedinės ekonomikos ciklo Lietuvoje užtikrinimo. 

Daugiau apie pokyčius tekstilės tvarkyme galite išgirsti „TV3“ reportaže nuo 37:11.

Šventės jau visai čia pat – metas, kai visi stabtelime, pasidžiaugiame tuo, ką pasiekėme, ir semiamės naujų idėjų ateinantiems metams. Tad norime pasveikinti ir padėkoti tiems, kurie buvo ir yra su mumis – mūsų partneriams, klientams, darbuotojams.

2024-ieji mums buvo prasmingų projektų metai. Didžiuojamės galėdami dirbti su partneriais, kurie dalijasi mūsų vizija – atsakingu požiūriu į veiklą, inovacijų paieška ir noru kurti pokyčius. 

Ačiū Jums už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Už tai, kad kartu įgyvendinome idėjas, kurios kuria vertę. Taip pat už tai, kad savo įsipareigojimuose esate nuoseklūs ir atsakingi. Mes žinome – tai, ką sukūrėme kartu, yra tvirtas pagrindas dar didesniems pasiekimams ateityje.

Tegul šios šventės įneša į Jūsų namus jaukumą, šilumą ir ramybę, o naujieji metai atveria dar daugiau galimybių ir džiaugsmo. Linkime, kad 2025-ieji būtų sėkmingi, kupini prasmingų akimirkų ir nuoširdžių partnerysčių.

Visos mūsų komandos vardu nuoširdžiai dėkojame visiems prisidedantiems prie mūsų bendrų tikslų įgyvendinimo. 

Šviesių, įkvepiančių ir prasmingų švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!

„Energesman“ komanda

Įdiegėme naują būdą lengvai ir paprastai rezervuoti ekskursijas po mūsų gamyklą. Jose visi norintys galės sužinoti daugiau apie mūsų veiklą ir inovatyvius atliekų tvarkymo sprendimus. Esame viena moderniausių ir didžiausia atliekų rūšiavimo gamykla Lietuvoje. 

„Į svečius mielai priimame organizacijas, kurioms įdomi mūsų veikla. Joms pravedame ekskursijas po gamyklą, papasakojame, kaip veikia įvairūs įrenginiai, kiek ir kokių atliekų atrenkame per metus, per dieną. Kviečiame visus norinčius registruotis ir gyvai pamatyti, apie ką yra „Energesman“ įmonė“, – kviečia Algirdas Blazgys, „Energesman“ gamyklos vadovas, vedantis ekskursijas po gamyklą.

Ekskursijose pamatysite, kaip atrodo atliekų ciklas nuo jų patekimo į gamyklą iki tapimo naujais produktais. Iš atliekų gaminame SRF produktą, jį tiekiame AB „Akmenės cementui“, kur jis tampa klinkeriu, o vėliau ir sudėtine cemento dalimi, iš kurio statomi namai. Taip pat gaminame maistą musių lervoms, iš kurių vėliau gaminami baltyminiai produktai pramonei. 

Norėdami užsiregistruoti, Jums reikia: 

• Apsilankyti mūsų svetainės ekskursijų skiltyje: https://energesman.lt/ekskursijos/.
• Pasirinkti norimą dieną ir laiką.
• Įvesti duomenis apie savo organizaciją. 

Po registracijos gausite patvirtinimą elektroniniu paštu su visa reikalinga informacija apie vizitą „Energesman“ gamykloje. 

Atvykstant rekomenduojame turėti respiratorių, jei esate jautrus kvapams. Dėvėkite patogius drabužius ir avalynę, jei norėsite užlipti gamybiniais laiptais ir iš aukštai apžiūrėti rūšiavimo linijas. 

Ekskursijas galime fotografuoti ir filmuoti, o nuotraukas ir filmuotą medžiagą naudoti mūsų veiklos viešinimui.

Priimame grupes iki 10 žmonių. Ekskursijos trunka iki 2 val., jos gali vykti lietuvių ir anglų kalbomis. 

Kviečiame registruotis ir apsilankyti!