Atliekų krizė Vilniuje nesibaigė – ji tik prasidėjo ir tęsis dar dvejus, trejus ar net penkerius metus. Tiek, kiek vyks teisiniai ginčai teismuose ir kol nebus atstatyta atliekų rūšiavimo gamykla. Vilnius taps priklausomas nuo kelių atliekų tvarkymo bendrovių, kurios ir veš, ir rūšiuos atliekas – konkurencija atliekų sektoriuje dar labiau sumažės.
Krizė tęsis tol, kad nebus naujos gamyklos
Kadangi ginčai tiek dėl gamyklos eksploatavimo, tiek dėl modernizavimo sutarčių nutraukimo bus nagrinėjami teisme, kol jie nebus baigti, VAATC bus sudėtinga skelbti naują viešąjį pirkimą gamyklos atnaujinimui. Taip pat kils klausimų dėl naujo gamyklos operatoriaus konkurso teisėtumo.
„Tokie teismai visose instancijose gali trukti ir penkerius metus. Pralaimėjus, tektų atlyginti žalą ir negautas pajamas už visą šį laikotarpį – kalbame apie dešimtis milijonų“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
Gamyklos pastato atstatymas taip pat taptų VAATC atsakomybe – tektų šių darbų užbaigimą organizuoti ir finansuoti patiems. Tam vėl tektų skelbti naują viešąjį pirkimą – o tai užtruktų.
„Visą šį laiką – kalbame apie kelerius metus – atliekos daugiausia bus tvarkomos mobiliaisiais įrenginiais. Vadinasi, sumažės antrinių žaliavų atrinkimas, išaugs deginimui ir į sąvartyną išvežamų atliekų kiekiai – tad atliekų krizė visą šį laiką tęsis“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad VAATC neturi jokios praktinės patirties operuoti tokią gamyklą.
„VAATC yra įstaiga, kuri visą laiką daugiausia dėliojo popierius. Gamyklos operavimas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mišrios atliekos yra užterštos, dėl to įranga dažnai genda. VAATC pats operuoja Kazokiškių sąvartyną – visi matome, kaip sunkiai jiems tai sekasi, nuolat fiksuojami pažeidimai, o gyventojai kenčia“, – pabrėžia A. Blazgys.
Sumažės konkurencija
Atliekų tvarkymą perėmus bendrovėms „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“, Vilnius taps visiškai priklausomas nuo šių kelių bendrovių. Kartu su „Energesman“ tai buvo keturi didžiausi atliekų tvarkytojai Vilniaus regione.
Iki šiol šios bendrovės vežė atliekas iš gyventojų į rūšiavimo vietas, taip pat rūšiavo atskirai surinktas plastiko, popieriaus, stiklo, metalo atliekas.
„Koncentracija dar labiau išaugs, o konkurencija sumažės – Vilnius nebeturės kitų pasirinkimų, jei kils ginčai su šiomis bendrovėmis. Kai nebelieka konkurencijos, įmonės gali be apribojimų didinti kainas ir diktuoti savo sąlygas, nes kito pasirinkimo tiesiog nebelieka“, – pabrėžia P. Miliauskas.
Negalės gauti ES paramos
VAATC perėmus atliekų rūšiavimo gamyklos operavimą, Vilnius negalės pasinaudoti jokia Europos Sąjungos parama, nes europinis finansavimas gali būti skiriamas tik tiems atliekų tvarkymo įrenginiams, kurie turi teisėtai parinktus privačius operatorius.
Neturint privataus operatoriaus taip pat nebus galima pasinaudoti ES parama gamyklos A zonos (maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo) modernizavimui, kuri kainuos 3,6 mln. Eur ir kurią modernizuoti buvo įsipareigojęs pats VAATC tiesiogiai.
Bus prarasta ir 7,5 mln. Eur ES parama tekstilės ir plastiko perdirbimui, kuri jau buvo paskirta „Energesman“.
Preliminariais skaičiavimais, „VAATC“ sukelta sumaištis Vilniaus regiono gyventojams kainuos virš 50 mln. Eur dėl pabrangusio atliekų tvarkymo, deginimo, gamyklos atstatymo ir sumažėjusios konkurencijos. Jei teisiniai ginčai truks ilgai – suma gali ir dar labiau išaugti.
VAATC atsisakymas sumokėti 1,23 mln. Eur sąskaitas už gegužės ir birželio mėnesiais UAB „Energesman“ suteiktas paslaugas yra neteisėtas ir pažeidžia sutartį. Gegužę ir birželį gamykloje priimtos atliekos yra tinkamai išrūšiuotos, supresuotos ir laukia eilės, kada galės būti sudegintos. Eksploatavimo sutartyje VAATC yra įsipareigojęs „Energesman“ sumokėti pagal tą mėnesį į gamyklą pristatytą atliekų kiekį, o ne pagal tai, kiek atliekų išvežta sudeginti.
Atliekos sutvarkytos tinkamai
Gamyklos teritorijoje esančios dar nerūšiuotos atliekos buvo atvežtos per liepos mėnesį – tai patvirtina valstybinė atliekų apskaitos sistema GPAIS, kur matomas visų atliekų judėjimas ir tikslūs jų kiekiai.
Pagal GPAIS, liepos 1-15 d. į Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą buvo atvežta 6 697 tonos mišrių komunalinių atliekų. Per birželį ir liepą taip pat dar buvo atvežta 1797 tonos biologiškai skaidžių atliekų iš „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ pagal Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) įsakymą.
„Savo sprendimą nemokėti VAATC grindžia liepos mėnesį gamykloje užfiksuotu atliekų kiekiu. Tai yra skirtingi laikotarpiai, todėl liepos mėnesio situacija neįrodo, kad gegužę ir birželį paslaugos nebuvo suteiktos. Visos gegužę ir birželį pristatytos atliekos buvo tinkamai išrūšiuotos, yra supresuotos ir sandėliuojamos, kol bus sudegintos – tai leidžiama daryti pagal sutartį ir taip buvo daroma kiekvieną vasarą,“ – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Prieštarauja sutarčiai ir įstatymui
Šiuo metu gamyklos teritorijoje yra apie 19 tūkst. tonų atliekų. Iš jų virš 10 tūkst. tonų yra išrūšiuotos ir sutvarkytos atliekos, paruoštos deginimui. Per dieną Vilniaus kogeneracinė jėgainė iš „Energesman“ priima deginimui 200 tonų atliekų. Bendrovė prašė šią normą padidinti, tačiau liepos 17 dieną ESOC priėmė priešingą sprendimą ir „Energesman“ skiriamą deginimo normą dar sumažino.
„Sutartyje nėra įpareigojimo, kad VAATC mums sumoka tik tuomet, kai atliekos jau yra sudegintos. Yra įpareigojimas sumokėti už tą mėnesį į gamyklą pristatytas atliekas pagal jų svorį. Priėmimo-perdavimo aktai už gegužę ir birželį yra suderinti ir VAATC patvirtinti, atliekos yra išrūšiuotos ir supresuotos, tad atsisakymas sumokėti yra sutarties pažeidimas. Tai akivaizdus įrodymas – kad VAATC tikslingai siekia susidoroti, sustabdęs mokėjimus, ką nuo pat pradžių ir sakome“, – pabrėžia A. Blazgys.
Šiuo metu už gegužės mėnesio paslaugas VAATC yra nesumokėjęs „Energesman“ 0,23 mln. Eur (su PVM), o už birželį suteiktas paslaugas nesumokėta virš 1 mln. Eur (su PVM). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, VAATC privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
Kitoms įmonėms moka, „Energesman“ – ne
VAATC nėra atsiskaičiusi su „Energesman“ ir už į gamyklą pristatytas bei bendrovės sutvarkytas bioskaidžias atliekas.
Biologiškai skaidžios atliekos gamykloje yra sukraunamos į sandarius tunelius, kelias savaites į juos pučiamas šiltas oras. Tokiu būdu jos išdžiovinamos ir stabilizuojamos. Tuomet „Energesman“ turi pasamdyti transportą ir pervežti jas į Kazokiškių sąvartyną.
„Šiam procesui sunaudojame didelius kiekius elektros energijos, samdome transportą, dirba mūsų darbuotojai, turime prižiūrėti įrangą – tačiau iki šiol už tai nesame gavę nė cento, nors 1000 tonų atliekų buvo atvežta dar birželio mėnesį“, – pabrėžia A. Blazgys.
„Energesman“ tris kartus kreipėsi į VAATC, kad su bendrove būtų suderinta atsiskaitymo tvarka, tačiau jokio atsakymo iš VAATC nebuvo gauta.
„Taikomi dvigubi standartai – VAATC sumoka bendrovėms „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ už atliekų sutvarkymą, dalį šio tvarkymo proceso atliekame mes, tačiau mums atsisakoma mokėti. Svarbu suprasti, kad ESOC įsakymas mus įpareigoja priimti ir sutvarkyti atliekas, tačiau neįpareigoja to daryti nemokamai. Lygiai taip pat, kaip ESOC įpareigoja kogeneracinę jėgainę priimti ir sudeginti atliekas, tačiau už tai privaloma susimokėti“, – pastebi A. Blazgys.
Siekia perduoti kitiems
Dėl papildomų išlaidų kompensavimo bendrovė ne kartą kreipėsi ir į Vilniaus savivaldybę, tačiau gauti neigiami atsakymai.
„Neturime pagrindo tikėti, kad šį kartą bus kitaip, ypač matant bendrą situaciją ir siekį bet kokiais būdais perimti gamyklos modernizavimą ir operavimą bei perduoti šiuos užsakymus kitai bendrovei“, – sako A. Blazgys.
Pagal rūšiavimo gamyklos eksploatavimo sutartį, VAATC yra įsipareigojęs mokėti gamyklos operatoriui „Energesman“ po 53,81 Eur (be PVM) už toną į gamyklą atvežamų mišrių komunalinių atliekų.
Į šią kainą įeina atliekų priėmimas, svėrimas, iškrovimas, rūšiavimas, smulkinimas, sijojimas, metalo, stiklo, plastiko ir kitų antrinių žaliavų atskyrimas, darbuotojų, technikos, elektros ir kuro sąnaudos, pakrovimas, transportavimas ir sudeginimas.
Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad UAB „Energesman“ ir UAB VAATC operavimo sutartis šiuo metu yra galiojanti, todėl nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendrovė šiuo metu rengia ieškinį teismui dėl būsimo neteisėto operavimo sutarties nutraukimo.
„Kaip ir sakėme – VAATC nesilaikė sutarties sąlygų siekdama be įspėjimo nutraukti sutartį. Bandymas perimti gamyklą taip pat buvo neteisėtas – veikiama buldozeriu, nežiūrint nei sutarčių, nei įstatymų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Šiuo metu bendrovė rengia ieškinį teismui dėl VAATC nurodytų nutraukimo pagrindų, kurie yra nepagrįsti. Sutartį vienašališkai nutraukti galima tik dėl esminių sutarties pažeidimų ir tik įspėjus prieš 20 darbo dienų.
„Mes laikomės nuostatos, kad VAATC nurodytos priežastys nėra esminiai sutarties pažeidimai ir tai sieksime įrodyti teisme. Akivaizdu, kad Vilniaus gyventojai sumokės daug pinigų už institucijų bylinėjimąsi, o vėliau, tikimės, ir už žalos atlyginimą“, – pabrėžia A. Blazgys.
Atskirai bus skundžiamas ir modernizavimo sutarties nutraukimas, šiuo metu rengiamas ieškinys. Ši sutartis sudaryta „Energesman“ laimėjus VAATC paskelbtą tarptautinį viešąjį pirkimą. VAATC nesilaikė sutarties sąlygų ir neatliko pirmojo mokėjimo iki birželio 26 d., kaip numatyta sutartyje.
„Esame 100 procentų įsitikinę, kad modernizavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai – žinoma, tą turės patvirtinti teismas. O žalą, kaip visada, teks atlyginti gyventojams“, – teigia A. Blazgys.
Dirbome šeštadienį ir sekmadienį, kad būtų pagreitintas atliekų tvarkymas ir sumažinti susikaupusių atliekų kiekiai. Vis dėlto didesni pajėgumai reikalauja ir didesnių išlaidų, kurias įmonė priversta dengti iš vidinių resursų, nes VAATC sąskaitų vis dar nėra apmokėjusi. Apyvartinių lėšų trūkumas įmonėje susidarė dėl VAATC ir Vilniaus savivaldybės neveiklumo, nes per laikotarpį po gaisro įmonė patyrė 4,2 mln. papildomų išlaidų ir būtinų investicijų, prie kurių VAATC ir Vilniaus savivaldybė atsisakė prisidėti.
Dirbome ir savaitgalį
„Dirbome visą savaitgalį, atliekas rūšiavome ir tiekėme deginti – dedame visas pastangas, kad kuo greičiau sutvarkytume susikaupusias atliekas“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Penktadienį atliekų rūšiavimo gamykloje lankėsi Eglė Paužuolienė, laikinai einanti pareigas Aplinkos apsaugos departamento direktorė. Buvo aptarta, kaip spręsti susidariusią situaciją, kad nekiltų rizika aplinkai.
Dar žiemą – merai atsisakė prisidėti
Jau beveik pusantrų metų „Energesman“ atliekas tvarko sudegusioje gamykloje, dėl to veiklos sąnaudos išaugo. Bendrai per šį laikotarpį „Energesman“ patyrė 4,2 mln. papildomų išlaidų ir reikalingų investicijų, kurios ir lėmė skolų susidarymą.
„Energesman“ savo lėšomis ir įmonės darbuotojų pastangomis atkūrė vieną (iš trijų) stacionarią rūšiavimo liniją, sukalė laikiną pastogę atliekas rūšiuojantiems darbuotojams.
Visą šį laikotarpį yra nuomojami papildomi mobilūs įrenginiai, kuriais rūšiuojamos, smulkinamos ir presuojamos atliekos. Už šių įrenginių nuomą „Energesman“ kas mėnesį iš įmonės lėšų moka po 100 tūkst. Eur.
Iš viso mobiliųjų įrenginių nuomai jau išleista 1,4 mln. (su PVM) Eur. Šias išlaidas finansavo „Energesman“.
Kadangi ekstremalioji situacija užsitęsė ilgai, „Energesman“ prašė VAATC, kad jie, kaip gamyklos savininkas, patys nuomotų įrangą ir suteiktų operatoriui ją naudoti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.
Taip pat buvo patirta dar apie 1 mln. (su PVM) Eur papildomų išlaidų vykdant įvairius Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymus, tokius, kaip atliekų transportavimas į kitus regionus, deginimas brangesniuose įrenginiuose, papildomų srautų tvarkymas.
Dar 0,3 mln. (su PVM) Eur sąskaitą įmonei „Energesman“ išrašė pats VAATC už 14 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų pasaugojimą Kazokiškių sąvartyne. Sprendimą vežti atliekas į sąvartyną taip pat priėmė ESOC.
„Dar žiemą raštu kreipėmės į VAATC ir visų aštuonių savivaldybių merus, informuodami, kad po gaisro atliekų tvarkymo išlaidos yra išaugusios. Kvietėme VAATC ir merus, kaip gamyklos savininkus, skirti lėšų iš merų rezervų ir prisiimti bent dalį šių papildomų išlaidų. Tačiau visi atsisakė. Buvome palikti visas išaugusias išlaidas dengti vieni, nors institucijų patvirtinta, kad gaisras kilo ne dėl mūsų kaltės“, – pabrėžia A. Blazgys.
Septynių aplinkinių rajonų merai teigė, kad negali skirti papildomų lėšų objektui, kuris nėra jų teritorijoje. O Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė todėl, kad įmonė neturi registruoto nekilnojamo turto Vilniuje, nors iškart po gaisro buvo skyręs 15 980 Eur.
VAATC nesutiko indeksuoti įkainio
Pagal gamyklos operavimo sutartį, atliekų tvarkymo įkainis, kurį VAATC už atliekų tvarkymą moka „Energesman“, kasmet turėtų būti indeksuojamas atitinkamai didėjančioms sąnaudoms. Tai turi būti padaryta kasmet kovo mėnesį.
„Dar 2025 žiemą kreipėmės į VAATC su prašymu indeksuoti atliekų tvarkymo įkainį 1,37 Eur už toną, pateikėme pagrindimą, kad nuo metų pradžios 12 procentų didėjo minimali mėnesinė alga. Vis dėlto VAATC atsisakė įkainį indeksuoti, todėl per visus 2025 metus negavome 0,33 mln. Eur pajamų, kurių beveik būtų užtekę sumokėti kogeneracinei jėgainei ir skola nebūtų susidarius“, – pabrėžia A. Blazgys.
Šiuo metu už vienos tonos mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą VAATC įmonei „Energesman“ sumoka po 53,81 Eur (be PVM), už maisto atliekas – po 15 Eur (be PVM) už toną. Tai yra mažiausias įkainis Lietuvoje.
Dirbome nuostolingai – laukėme gamyklos atstatymo
Atliekų krizė Vilniuje visiškai nebus išspręsta, kol nebus atstatyta sudegusi atliekų rūšiavimo gamykla, nes mobilieji įrengimai negali pilnai pakeisti stacionarių linijų.
VAATC tik šių metų gegužės mėnesį sudarė teismo patvirtintą taikos sutartį su „Energesman“, kur susitarė dėl gamyklos pastato atstatymo ir naujų įrenginių įsigijimo.
„Visi procesai VAATC truko labai ilgai. Prieš kelerius metus sudegusią atliekų gamyklą verslas sugebėjo pilnai atstatyti per pusantrų metų, tuo tarpu VAATC per metus tik sugebėjo susitarti, kaip ir iš kokių lėšų gamykla bus atstatoma. Mes darėme didelių nuolaidų VAATC, prisiėmėme didžiąją dalį tiek pastato, tiek naujųjų įrenginių investicinių išlaidų, kad tik greičiau pajudėtų procesas. Nes kiekviena darbo diena sudegusioje gamykloje mums buvo nuostolinga“, – pasakoja A. Blazgys.
Jau iki sutarties pasirašymo, šių metų kovą „Energesman“ pradėjo gamyklos pastato atstatymą. Iki dabar jau yra atstatytos naujos atraminės kolonos, metalinės jungiamosios sijos. Belikę uždengti stogo ir sienų dangą – ji yra pagaminta ir buvo atvežta į gamyklos teritoriją.
„Energesman“ į pastato atstatymą jau investavo apie 1 mln. Eur.
„Statybos darbus sustabdėme birželį, kai pasikeitė VAATC vadovas ir jie nustojo laikytis susitarimų. Tačiau pastato atstatymui visos medžiagos paruoštos, statybininkai darbus galėtų užbaigti per mėnesį – tam tereikia atlaisvinti teritoriją ir turėti lėšų atsiskaitymui“, – sako A. Blazgys.
Įrangai paskelbtas viešasis pirkimas
„Energesman“ pirminiams naujos rūšiavimo įrangos užsakymams jau yra išleidusi 0,5 mln. Eur savo lėšų.
Naujai gamyklos įrangai įsigyti VAATC paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą (pirkimo ID: 5728395). Jame pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Mažiausią kainą pasiūlė „Energesman“ – 11,75 mln. Eur. Antroje vietoje liko UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“, pasiūlę 15,55 mln. Eur, trečioje – UAB „Azortum“ su 15,74 mln. Eur.
Šių metų gegužės 15 d. VAATC su „Energesman“ pasirašė gamyklos modernizavimo sutartį. Pagal sutartį, VAATC įsipareigojo vėliausiai iki birželio 26 d. pervesti pirmąjį mokėjimą (4,4 mln. Eur). Tačiau pinigai nebuvo sumokėti, o liepos 10 d. VAATC pranešė, kad sutartį vienašališkai nutraukia.
„Mes jau esame pabaigę 90 procentų gamyklos projektavimo, sumokėję avansus kai kuriems įrangos gamintojams, atlikę bandymus su pasirinkta įranga, už kuriuos taip pat turėjome sumokėti iš savų lėšų. Mes pasitikėjome VAATC, įstatymais ir mūsų demokratine valstybe – kad pasirašytų sutarčių bus laikomasi. Pasirodo – VAATC yra aukščiau visko, jokie įsipareigojimai ir įstatymai jiems kažkodėl negalioja“, – sako A. Blazgys.
Pasiruošimas turės prasidėti nuo pradžių
Prie apyvartinių lėšų trūkumo prisidėjo ir sezoniškumas – šildymo sezonu yra deginama gerokai daugiau atliekų, todėl reikšmingai išauga Vilniaus kogeneracinei jėgainei sumokama pinigų suma. Mažiau pajamų įmonė gavo ir iš antrinių žaliavų pardavimo, nes jų mažiau atrinko dėl sudegusių įrenginių.
„Taip diena po dienos buvome palikti vieni finansuoti išaugusias kasdienes atliekų tvarkymo sąnaudas, investuoti į pastato atstatymą ir naujos įrangos projektavimą. Visą šį laiką Vilniaus regiono atliekos buvo tvarkomos – stengėmės iš paskutiniųjų, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų, o gamykla būtų kuo greičiau atstatyta“, – sako A. Blazgys.
Buvo padarytas visas paruošiamasis darbas, kad kitų metų kovą Vilniuje pradėtų veikti moderni atliekų rūšiavimo gamykla.
„Tereikėjo, kad VAATC laikytųsi savo įsipareigojimų, laiku apmokėtų sąskaitas arba operatyviai patvirtintų mums galimybę pasinaudoti faktoringu. Sunku suprasti, kodėl taip šventai tikima, kad viską sugriovus bus geriau – juk ne pasakoje gyvename, o realybėje. Visą pusantrų metų darbą reikės pradėti nuo pradžių“, – pastebi A. Blazgys.
Praėjusiais metais „Energesman“ patyrė 0,56 mln. Eur nuostolį, bendrovės pajamos pernai siekė 11,67 mln. Eur. Ankstesniais metais įmonė dirbo su nedideliu pelnu, todėl neturėjo galimybių sukaupti didelį finansinį rezervą.
Visą uždirbtą pelną įmonė skyrė investicijoms į inovatyvius sprendimus, kurie mažino į Kazokiškių sąvartyną vežamų atliekų kiekį. Net ir po gaisro įmonė į sąvartyną išvežė mažiau nei 10 proc. niekam nebetinkamų atliekų, nors, pagal pirminę sutartį su VAATC, sąvartyne galėjo šalinti 19 proc. atliekų. Buvo susitarta, kad atstačius gamyklą į Kazokiškių sąvartyną būtų vežama tik iki 5 proc. atliekų.
Kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skubotų ir drastiškų UAB VAATC veiksmų. Taip pat kartu su ugniagesiais, budinčiais prie gamyklos, profesionaliu ugniagesių termovizoriumi išmatavome atliekų krūvų temperatūrą – ji tesiekia 27 laipsnius. Gaisro tokia temperatūra sukelti negali.
Temperatūros nėra aukštos
„Norime nuraminti Vilniaus gyventojus ir merą – temperatūra atliekų krūvose nėra pakilusi. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekia tik 27 laipsnius. Neužfiksavome jokių kaitimo ar karštojo židinio požymių. Situaciją ir toliau atsakingai stebime, be to, atliekos jau rūšiuojamos ir tiekiamos deginti“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Kartu su prie gamyklos budinčiais ugniagesiais bendrovės darbuotojai vakar ir šiandien apėjo teritoriją ir termovizoriumi patikrino atliekų krūvų paviršius. Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė apie 27 laipsnius, o daugeliu atvejų ji buvo dar žemesnė.
Šie matavimai neatitinka viešojoje erdvėje formuojamo įspūdžio apie tiesioginę gaisro grėsmę. Laikoma, kad temperatūra turi pasiekti apie 70 laipsnių, kad vyktų kaitimas.
„Kviečiame Vilniaus miesto savivaldybę, kuri pasidalino termovizoriaus vaizdais iš drono, pasidalinti ir temperatūra, kuri jais buvo užfiksuota – žmonėms ir teismui svarbu tiksliai žinoti esamą situaciją. Neatmestina, kad merui teikiama neišsami informacija, sudaranti klaidingą įspūdį, jog gaisro rizika tiesiogiai susijusi su atliekų krūvų kaitimu, nors atlikti matavimai to nepatvirtina“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
VAATC dar žiemą rūšiavimo gamyklos teritorijoje, kaip gamyklos savininkas, ketino įrengti 5 stacionarius termovizorius. Buvo parengtas ir su gamyklos operatoriumi suderintas jų įrengimo projektas.
„Deja, termovizorių VAATC taip ir neįrengė. Jie tikrai dabar visiems būtų pravartūs – nuolat ir objektyviai matytume atliekose esančią temperatūrą ir galėtume jaustis saugiau“, – pabrėžia A. Blazgys.
Laukiama teismo sprendimo
Realiu laiku gaunami termovizorių duomenys būtų aktualūs ir teismui, kuriam teks spręsti šią situaciją.
Vilniaus apygardos teisme jau yra užregistruotas „Energesman“ kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant sustabdyti skubotus VAATC veiksmus vienašališkai nutraukti visas su bendrove sudarytas sutartis.
„Kitą savaitę tikimės sulaukti teismo vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – sako advokatas.
Sąskaitos neapmokėtos
„Praėjo savaitė, visi kalbame apie krizę ir greitų sprendimų būtinybę, o sąskaitos sistemoje „Sabis“ vis dar tikrinamos ir laukia VAATC patvirtinimo – pridedame ekrano nuotrauką. Bet stengiamės išlikti kantrūs ir vis dar tikimės sulaukti bendradarbiavimo iš VAATC“, – priduria A. Blazgys.
Atliekos toliau tvarkomos
Šiandien atliekų tvarkymas toliau tęsiamas, taip pat veikia konvejeris, kuriuo išrūšiuotos atliekos tiekiamos tiesiais į kaimynystėje esančią Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui.
„Dėkojame kaimynams už operatyvią reakciją ir geranoriškumą padedant suvaldyti esamą situaciją. Dvi grandys jau veikia – dar reikia trečiosios VAATC ir problemos bus išspręstos“, – sako A. Blazgys.
Pagal tolesnį „Energesman“ situacijos sprendimo planą, bus atlaisvinta dalis gamyklos teritorijos iš jos išvežant statybines medžiagas – stogo ir sienų dangą.
Atsilaisvinusioje vietoje bus galima sudėti išrūšiuotas ir supresuotas atliekas, kurios užims mažiau vietos. Jos ten bus laikomos, kol bus sudegintos susikaupusios atliekos.
Atliekų kiekis rūšiavimo gamykloje išaugo, nes beveik visą gegužę – nuo gegužės 9 d. iki 28 d. – profilaktiniam remontui buvo uždaryta Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Vasarą ji apskritai sumažina gaminamas energijos kiekį ir priima mažiau atliekų deginimui.
„Atliekas pradėjus rūšiuoti VAATC pasamdytoms bendrovėms „Ecoservice“ bei „Ekonovus“, tikimės, kad deginimo kvotos bus paskirstytos sąžiningai – nebus prioretizuojama nė viena atliekas tvarkanti įmonė. Vilniaus regiono gyventojams taip pat svarbi ir atliekų tvarkymo kaina, ji neturėtų būti didesnė nei „Energesman“, nes galiausiai už visus institucijų sprendimus sumokės gyventojai. Kol kas „Ecoservice“ bei „Ekonovus“ įkainiai oficialiai nėra atskleisti – tikimės, kad tai bus padaryta artimiausiu metu“, – pabrėžia P. Miliauskas.
Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje atliekos tvarkomos, jos taip pat jau tiekiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui. Bendras atliekų kiekis neviršija leistinos normos – 24 tūkst. tonų atliekų. Vis dar tikimasi VAATC ir kitų institucijų bendradarbiavimo sprendžiant Vilniaus regiono atliekų krizę.
Atliekos tvarkomos ir deginamos
„Mes tvarkome atliekas ir jas priimame, kaip ir privalome pagal operavimo sutartį. Taip pat nuo šiandien atliekos tiekiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui – dedame visas pastangas, kad susidariusi krizė būtų sprendžiama“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Taip pat vis dar laukiama ir tikimasi partneriško bendradarbiavimo iš VAATC.
Bendras kiekis neviršija normų
Šiuo metu gamyklos teritorijoje saugoma apie 21 tūkst. tonų atliekų. Šis kiekis yra leistinas ir neviršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime numatyto bendro atliekų kiekio (24 tūkst. tonų atliekų).
„Aplinkos apsaugos departamentas yra fiksavęs viršijimą tik atskiroje kategorijoje – kad teritorijoje turime daugiau vienos rūšies atliekų. Bet bendras atliekų kiekis atitinka leidime numatytą kiekį“, – pabrėžia A. Blazgys.
Ten, kur atliekos, ten ir gaisro rizika
Viešumoje skelbiama informacija dėl gaisro rizikos yra netiksli.
„Visur, kur yra atliekos, – ten yra ir gaisro rizika, nes atliekos yra degios. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) išduotų pažymą, kad gamykloje yra gaisro rizika, net jei teritorijoje turėtume tik vieną toną atliekų“, – pabrėžia A. Blazgys.
Gaisrinių tyrimų centras yra nustatęs, kad praėjusį pavasarį gaisras gamykloje kilo ne dėl per didelio atliekų kiekio, o dėl išorinio daikto, kuris buvo išmestas prie atliekų ir užsiliepsnojo.
PAGD liepos 8 dieną atliko neplaninį gamyklos patikrinimą ir nustatė, kad gamykloje nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija ir per arti sukrautos atliekų krūvos. Įmonei buvo suteiktas laikas tai sutvarkyti iki rugpjūčio 13 dienos.
„Kaip visi suprantame – dirbame sudegusioje gamykloje, pastato atstatymas vis dar vyksta. Kai tik bus baigtas atstatyti pastatas, iškart bus įrengta ir signalizacija. Atliekas sutvarkysime ir išvešime sudeginti, o daugiau jokių pažeidimų nėra nustatyta“, – pabrėžia A. Blazgys.
Dar žiemą gamyklos teritorijoje VAATC, kaip gamyklos savininkas, ketino įrengti 5 termovizorius, buvo parengti ir suderinti projektai.
„Deja, termovizoriai iki šiol nėra įrengti ir tai yra VAATC sprendimas ir atsakomybė“, – pabrėžia A. Blazgys.
Atliekų kiekis priekyje susidarė per liepą
Šiuo metu gamykloje sukauptas atliekas galima sutvarkyti per kelias savaites – sukaupta tik maždaug dešimties dienų nerūšiuotų atliekų.
Visos kitos gamykloje laikomos atliekos jau yra išrūšiuotos ir supakuotos, jos yra paruoštos deginimui.
Kiekvieną vasarą susidaro didesnis teritorijoje laikomų atliekų kiekis, nes profilaktiniam remontui uždaroma Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir bendrai sumažėja jos gaminamas energijos kiekis. Šiemet jėgainė neveikė beveik visą gegužę – nuo gegužės 9 d. iki 28 d.
„Atliekų kiekis nėra toks didelis – jis tik atrodo gąsdinančiai. Daugelis nesupranta, kiek daug mišrių komunalinių atliekų susidaro Vilniaus regione. Ir taip – atliekos smirdi, ir jos smirdės visur ir visada, nepriklausomai nuo to, kas jas tvarkys. Tai yra mišrios atliekos, kur žmonės išmeta viską, tai nėra jau atrūšiuotas plastikas ar popierius – tokios atliekos visada yra daug švaresnės“, – pabrėžia A. Blazgys.
Per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4200 tonų atliekų – supylus jas į vieną vietą, gautųsi 20 metrų pločio, 140 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio atliekų krūva. Ir tokia krūva susidaro kiekvieną savaitę nepertraukiamai.
„Mes vis dar tikimės, kad mums pavyks susikalbėti su VAATC ir jis ras galimybių partneriškai spręsti susidariusią situaciją“, – pabrėžia A. Blazgys.
76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.
Iki kitų metų kovo mėnesio Vilniuje turėjo būti įrengta nauja, moderni Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykla – kur atliekas rūšiuotų 12 robotų bei kiti patys moderniausi automatiniai įrenginiai. Tai būtų buvusi pažangiausia atliekų rūšiavimo gamykla Baltijos šalyse ir viena moderniausių Europoje. Iki dabar jau suprojektuota 90% įrangos, kurią įsipareigojo pagaminti 10 tarptautinių tiekėjų Europoje ir JAV.
Dešimčių milijonų vertės gamykla
Iš viso į naują gamyklos įrangą turėjo būti investuota 11,75 mln. Eur, dar 2 mln. Eur – į pastatą. Naujajai gamyklos įrangai buvo galima pasinaudoti paskirta 4 mln. Eur Europos Sąjungos parama.
Bendra nauja rūšiavimo gamyklos vertė siektų beveik 15 mln. Eur ir ji būtų VAATC nuosavybė, kai pati VAATC į ją investuotų tik apie 0,5 mln. Eur.
„Energesman“ pirminiams įrangos užsakymams jau yra išleidusi 0,5 mln. Eur. Dar 1 mln. Eur įmonė jau sumokėjo už gamyklos pastato atstatymą ir medžiagas.
Partneriai – nesupranta, kas vyksta
„Tai, kokius procesus šiuo metu stebime Lietuvoje – itin neramina ir tai nesuteikia pasitikėjimo. Negaliu suprasti, kaip su įmone, kuri laimėjo tarptautinį viešąjį pirkimą, gali būti viskas taip paprastai sustabdoma“, – sako Morten Christensen, Danijos įmonės „MM Recycling ApS“ vadovas.
Ši Danijos įmonė projektavo naujosios gamyklos įrangos komplektaciją ir išdėstymą, kad atliekos būtų rūšiuojamos automatizuotai – tik su žmogaus priežiūra, bet be rankinio darbo, kaip būdavo iki šiol.
„Esame maždaug 90% baigę parengti 3D planą, kuriame aiškiai nustatyta kiekvieno įrenginio vieta ir parametrai. Dar yra likę nedidelių korekcijų, kurias reikia patikslinti, bet pagrindinis darbas jau yra padarytas“, – sako M. Christensen.
Prie gamyklos planavimo buvo pradėta dirbti dar praėjusių metų rudenį rengiantis dalyvauti viešajame pirkime – kad būtų galima tiksliai įvertinti reikalingos įrangos apimtis teikiant pasiūlymą.
Jau išbandyta įranga ir apmokytas DI
Įrangos gamyba jau yra užsakyta pas 10 tarptautinių partnerių JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Latvijoje.
„Daugeliui įrangos gamintojų jau esame sumokėję avansus, jau atlikome realius bandymus su pasirinkta įranga ir į gamyklą atvežamomis realiomis atliekomis, kad įsitikintume, jog sprendimas veiks“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Naujoji linija suprojektuota taip, kad iš pradžių robotinės rankos atrinktų sunkiausias atliekas, o pabaigoje – lengviausias. Robotai išrūšiuotų skirtingų rūšių plastikus, atskirtų popierių, kartoną, stiklą, skirtingus metalus.
„Dar iki gaisro su Lietuvos įmone „Softeta“ sukūrėme dirbtiniu intelektu paremtą programą, kuri buvo mokoma atpažinti skirtingų rūšių atliekas ir jas skaičiuodavo – mūsų svetainėje galima pamatyti, kaip tai atrodė. Šį jau apmokytą dirbtinį intelektą buvome suplanavę pritaikyti naujojoje modernioje linijoje“, – sako A. Blazgys.
Turėjo būti tarp moderniausių
„Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla turėjo būti pavyzdiniu projektu Europoje – kai galiausiai visi dokumentai buvo pasirašyti, mes nekantriai laukėme, kada įranga bus pagaminta ir pradėta montuoti“, – sako M. Christensen.
Linija buvo suprojektuota išrūšiuoti 230 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų per metus. Vilniaus regione per metus susidaro maždaug 220 tūkst. tonų tokių atliekų.
Naujoji linija būtų leidusi atrinkti daug daugiau perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, nei iki tol buvo atrenkama rūšiuojant rankomis. Jos būtų daug švaresnės ir lengviau perdirbamos.
„Iki minimumo būtų sumažinti į sąvartyną vežamų atliekų kiekiai, taip pat mažiau atliekų reiktų deginti, nes daugiau jų būtų galima perdirbti. Ir visos šios naujos įrangos savininkais būtų tapę Vilniaus regiono gyventojai per VAATC, kuri yra ir būtų išlikusi gamyklos savininke“, – pastebi A. Blazgys.
Taip būtų taupomos gyventojų lėšos, nes, pavyzdžiui, sumažinus į sąvartyną keliaujančių atliekų kiekį 5% (11 tūkst. tonų), būtų sutaupyta 1,6 mln. Eur, kadangi už vienos tonos atliekų šalinimą sąvartyne reikia mokėti 147,85 Eur.
Sutartis pasirašyta, tačiau užsakovas persigalvojo
Vis dėlto visus atliekų rūšiavimo gamyklos atnaujinimo procesus teko stabdyti, kai VAATC iki birželio 26 d. nepervedė 4,4 mln. Eur pradinio mokėjimo, kaip numatė pasirašyta viešojo pirkimo sutartis.
VAATC mokėjimus galėjo atlikti tiesiai tiekėjams, tačiau to taip pat nepadarė.
VAATC reikalavimu, „Energesman“ su visais tiekėjais pasirašė trišalius susitarimus ir juos perdavė VAATC, tačiau VAATC iš savo pusės jų niekada nepasirašė.
Tarptautinį viešąjį pirkimą atliekų rūšiavimo gamyklos įrangos atnaujinimui VAATC paskelbė praėjusių metų gruodį (pirkimo ID: 5728395).
Jame pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Mažiausią kainą pasiūlė „Energesman“ – 11,75 mln. Eur. Antroje vietoje liko UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“, pasiūlę 15,55 mln. Eur, trečioje – UAB „Azortum“ su 15,74 mln. Eur.
Pradėjus įrangos viešąjį pirkimą iš naujo, bus prarasti mažiausiai metai laiko, taip pat nebus galima pasinaudoti jau paskirta Europos Sąjungos parama bei išaugs gamyklos įrengimo kaina.
„Turime didžiausią mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo patirtį Lietuvoje, ilgiau nei metus sugebėjome tvarkyti atliekas net ir sudegusioje gamykloje, investavome milijonus ir daugybę laiko į naujos, pažangios gamyklos atstatymą – tiesiog nesuvokiama, kaip vienas žmogus, į atliekų sektorių atėjęs prieš mėnesį, gali viską lengva ranka sugriauti. Taip neturėtų būti – tai nėra normalu“, – įsitikinęs A. Blazgys.
Per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4200 tonų atliekų – supylus jas į vieną vietą, gautųsi 20 metrų pločio, 140 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio atliekų krūva. Tad Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos priekyje supiltos atliekos tėra dešimties dienų Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojų išmestos šiukšlės – jas sutvarkyti galima per kelias savaites, jei sistema veiktų be dirbtinių trikdžių.
Matomos atliekos susidarė per kelias dienas
„Suprantame, kaip visus gąsdina didelės atliekų krūvos, ypač tuos, kurie niekada nėra susidūrę su atliekų sektoriumi ir nežino, kiek atliekų išmeta gyventojai. Iš tiesų tai tėra kelių dienų Vilniaus regiono gyventojų į mišrių atliekų konteinerius išmestos šiukšlės, kurias galime sutvarkyti labai greitai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Iš viso per metus Vilniaus regiono gyventojai išmeta 220 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, tad per savaitę vidutiniškai susidaro 4200 tonų mišrių atliekų. Tai apie 500 šiukšliavežių per savaitę.
„Po gaisro mes jau sutvarkėme šimtus tokių krūvų – atliekos nuolat juda, tai nuolatinis procesas, kuris veikė sklandžiai, kiek galima sklandžiai veikti sudegusioje gamykloje. Sistema pradėjo strigti maždaug prieš mėnesį, kai pasikeitė VAATC vadovas“, – pastebi A. Blazgys.
Laiku neatsiskaito už paslaugas
Gamyklos priekyje susikaupusias atliekas galima sutvarkyti per kelias savaites – tereikia, kad VAATC sumokėtų už suteiktas paslaugas ir būtų atnaujintas atliekų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Nuo birželio 19 dienos „Energesman“ iš VAATC nėra gavusi jokių mokėjimų, nors anksčiau būdavo apsiskaitoma per vidutiniškai 13,8 dienos.
Už gegužės mėnesio paslaugas VAATC dar yra nesumokėjęs 0,23 mln. Eur, o už birželį suteiktas paslaugas nesumokėta virš 1 mln. Eur.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės institucijos mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
„Eksploatavimo sutartyje, kurią su VAATC sudarėme prieš 12 metų, buvo numatytas 60 dienų atsiskaitymo terminas. Tačiau per šį laiką pasikeitė įstatymas, kuris įpareigojo valstybės sektorių atsiskaityti greičiau. Įstatymas yra aukščiau sutarties, tad šiuo metu VAATC paprasčiausiai pažeidinėja įstatymą“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
Ilgesnis 60 dienų atsiskaitymo terminas galimas tik jei perkančioji organizacija pagrindžia tokį poreikį. „Energesman“ prašė VAATC pagrįsti ilgesnį atsiskaitymo terminą, tačiau jokio paaiškinimo negavo.
Dar anksčiau „Energesman“ prašė VAATC sutartyje pakeisti atsiskaitymo terminą į 30 dienų, kaip numato įstatymas, tačiau VAATC atsisakė tai padaryti.
VAATC taip pat atsisako „Energesman“ patvirtinti galimybę už išrašytas sąskaitas pasinaudoti faktoringo paslaugomis.
Nesumokėjo už įrangą
VAATC laiku neatsiskaitė ir už užsakytą naują gamyklos įrangą. Iki birželio 26 d. turėjo būti padarytas pirmasis 4,4 mln. Eur mokėjimas.
Pagal gamyklos modernizavimo sutartį, VAATC galėjo per tris dienas inicijuoti, kad pirmąjį mokėjimą nori atlikti tiesiai tiekėjams, o ne „Energesman“. Tačiau VAATC to nepadarė.
„Pamatę, kad praleido terminą, VAATC pradėjo mūsų reikalauti, kad pateiktume banko garantiją, nors to nebuvo viešojo pirkimo sąlygose ir nėra pasirašytoje sutartyje – tokia garantija preliminariai kainuoja apie 0,5 mln. Eur ir tokios išlaidos nebuvo įtrauktos į pasiūlymą“, – sako A. Blazgys.
„Energesman“ nesutikus pateikti nenumatytą garantiją, VAATC pradėjo reikalauti, kad tarp VAATC, „Energesman“ ir įrangos gamintojų būtų pasirašyti trišaliai susitarimai.
„Energesman“ sutiko ir surinko parašus iš visų 10 tarptautinių tiekėjų, pateikė susitarimus VAATC. Vis dėlto VAATC susitarimų iš savo pusės niekada nepasirašė.
Beje, trišalių susitarimų tekstą VAATC keitė kelis kartus, tad parašus reikėjo rinkti vis iš naujo. Beveik visi įrangos gamintojai yra užsienyje – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Suomijoje.
„Tiekėjams buvo sunku suprasti, ko mes iš jų norime, kodėl tą patį susitarimą reikia pasirašyti kelis kartus – Lietuva šiuo atveju dideliems tarptautiniams gamintojams paliko ne patį geriausią įspūdį“, – prisimena A. Blazgys.
Bet kuria forma – ar tiesiai tiekėjams, ar pasirašius trišalius susitarimus, ar „Energesman“ – VAATC pirmąjį mokėjimą turėjo atlikti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Terminas suėjo birželio 26 d. Jokie mokėjimai nebuvo padaryti niekam.
Valdyba – suklaidinta
„Mes manome, kad praėjusį penktadienį priimdama drastišką sprendimą nutraukti visas sutartis, VAATC valdyba rėmėsi nepilna ir klaidinga informacija, todėl kviečiame tiek VAATC vadovą, tiek valdybą susitikti ir aptarti susidariusią situaciją – ieškoti sprendimų, kurie yra geriausi gyventojams. Tikiu, kad juos dar galime rasti“, – siūlo A. Blazgys.
Kaip pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas, teisėje egzistuoja sutarties išsaugojimo principas, kuris numato, kad sutarties šalys pirmiausia turi siekti išspręsti iškilusius nesutarimus, o ne iškart nutraukinėti susitarimus.
„Versle įprasta geranoriškai bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, palaikyti partneriškus santykius, kartu spręsti iškylančias problemas, nes abi pusės supranta, kad tik tokiu būdu galima pasiekti geriausią rezultatą. Šiuo atveju matome kategorišką, formalų, reikalaujantį požiūrį, kuris ir privedė prie situacijos, kurią turime šiandien“, – pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas.
76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.
Antradienį, liepos 14 d., į mūsų operuojamą Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą neteisėtai bandė patekti apie 20 žmonių grupė, kurią lydėjo UAB VAATC atstovai, advokatė ir antstolis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Gamyklos darbas buvo sutrikdytas beveik trims valandoms.
„Į gamyklą įleidome tik VAATC atstovą, jų advokatę ir antstolį, kurie apžiūrėjo gamyklą, įvertino įrenginius – tokią teisę jie turi. Tačiau nieko daugiau – nes operavimo sutartis vis dar galioja visa apimtimi ir VAATC turi pareigą jos laikytis“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.
Pagal VAATC ir „Energesman“ pasirašytą operavimo sutartį, vienašališkai ją nutraukti galima tik už esminius sutarties pažeidimus ir tik įspėjus raštu prieš 20 darbo dienų. Tai nebuvo padaryta, o nurodytos priežastys negali būti laikomos esminiais sutarties pažeidimais.
VAATC atstovaujanti advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė taip pat nurodė, kad gamyklą VAATC nori perimti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymu, nors negalėjo nurodyti konkretaus įsakymo punkto.
„Tokio punkto įsakyme paprasčiausiai nėra – skaityti visi mokame, o įsakymas – viešas dokumentas. Todėl toks VAATC elgesys yra neteisėtas“, – pabrėžia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
Beje, Eugenijus Filonovas, VAATC advokatės D. Ušinskaitės-Filonovienės sutuoktinis, VAATC svetainėje pristatomas kaip nepriklausomas valdybos narys. Ar tikrai jis neturi interesų konflikto?
Nepavykus patekti į gamyklos teritoriją, VAATC atstovai į įvykio vietą iškvietė policiją.
Atvykusi policija į konfliktą nesikišo, nurodžiusi, kad tai yra civiliniai santykiai, o ekstremalioji situacija Vilniaus mieste galioja jau daugiau nei metus – nuo 2025 m. balandžio 27 d. Tą dieną gamykloje kilo gaisras, kurį sukėlė užsiliepsnojęs prie atliekų išmestas daiktas.
„Ši situacija parodo VATTC nekompetenciją ir teisinį nihilizmą. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje visi – taip pat ir institucijos, kurios turėtų veikti valstybės ir gyventojų labui – privalo laikytis įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų“, – pabrėžia advokatas P. Miliauskas.
Žmonių grupė prie gamyklos atvyko 9 val. ryto ir išvyko prieš 12 val. Trims valandoms buvo sutrikdytas atliekų rūšiavimo gamyklos darbas.
76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.
Penktadienį, liepos 10 d., gavome Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymą, kuriame nurodoma, kad atliekų tvarkymas perduodamas „Ecoservice“.
Tačiau ant institucijos dokumento aiškiai matomi „Ecoservice“ darbuotojo komentarai.
„Įdomu, kas gi iš tiesų ruošė šį įsakymą ir kas paskatino mūsų institucijas viską daryti taip operatyviai?
Mes tai laikome nesąžininga konkurencija ir Vilniaus politikams palankių įmonių protegavimu“, – pabrėžia Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate, kad slapukai būtų naudojami, paspauskite „Sutinku“. Mūsų slapukų politiką galite rasti čia.SutinkuNesutinku
