Antradienį, liepos 14 d., į mūsų operuojamą Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą neteisėtai bandė patekti apie 20 žmonių grupė, kurią lydėjo UAB VAATC atstovai, advokatė ir antstolis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Gamyklos darbas buvo sutrikdytas beveik trims valandoms.

„Į gamyklą įleidome tik VAATC atstovą, jų advokatę ir antstolį, kurie apžiūrėjo gamyklą, įvertino įrenginius – tokią teisę jie turi. Tačiau nieko daugiau – nes operavimo sutartis vis dar galioja visa apimtimi ir VAATC turi pareigą jos laikytis“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius. 

Pagal VAATC ir „Energesman“ pasirašytą operavimo sutartį, vienašališkai ją nutraukti galima tik už esminius sutarties pažeidimus ir tik įspėjus raštu prieš 20 darbo dienų. Tai nebuvo padaryta, o nurodytos priežastys negali būti laikomos esminiais sutarties pažeidimais.

VAATC atstovaujanti advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė taip pat nurodė, kad gamyklą VAATC nori perimti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymu, nors negalėjo nurodyti konkretaus įsakymo punkto.

„Tokio punkto įsakyme paprasčiausiai nėra – skaityti visi mokame, o įsakymas – viešas dokumentas. Todėl toks VAATC elgesys yra neteisėtas“, – pabrėžia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Beje, Eugenijus Filonovas, VAATC advokatės D. Ušinskaitės-Filonovienės sutuoktinis, VAATC svetainėje pristatomas kaip nepriklausomas valdybos narys. Ar tikrai jis neturi interesų konflikto?

Nepavykus patekti į gamyklos teritoriją, VAATC atstovai į įvykio vietą iškvietė policiją.

Atvykusi policija į konfliktą nesikišo, nurodžiusi, kad tai yra civiliniai santykiai, o ekstremalioji situacija Vilniaus mieste galioja jau daugiau nei metus – nuo 2025 m. balandžio 27 d. Tą dieną gamykloje kilo gaisras, kurį sukėlė užsiliepsnojęs prie atliekų išmestas daiktas.  

„Ši situacija parodo VATTC nekompetenciją ir teisinį nihilizmą. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje visi – taip pat ir institucijos, kurios turėtų veikti valstybės ir gyventojų labui – privalo laikytis įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų“, – pabrėžia advokatas P. Miliauskas.

Žmonių grupė prie gamyklos atvyko 9 val. ryto ir išvyko prieš 12 val. Trims valandoms buvo sutrikdytas atliekų rūšiavimo gamyklos darbas.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Penktadienį, liepos 10 d., gavome Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės Eglės Bernotavičienės įsakymą, kuriame nurodoma, kad atliekų tvarkymas perduodamas „Ecoservice“.

Tačiau ant institucijos dokumento aiškiai matomi „Ecoservice“ darbuotojo komentarai. 

„Įdomu, kas gi iš tiesų ruošė šį įsakymą ir kas paskatino mūsų institucijas viską daryti taip operatyviai?

Mes tai laikome nesąžininga konkurencija ir Vilniaus politikams palankių įmonių protegavimu“, – pabrėžia Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.

Atliekos į Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą toliau vežamos, jas priima mūsų įmonės darbuotojai. Apie sutarties nutraukimą UAB „VAATC“ turėjo įspėti prieš 20 darbo dienų, tačiau to nepadarė. Preliminariais skaičiavimais, ši sumaištis atliekų sektoriuje kainuos virš 50 mln. Eur, kuriuos galiausiai sumokės gyventojai.  

Atliekos toliau vežamos

„Visą savaitgalį ir šiandien atliekos toliau vežamos į gamyklą, čia toliau dirba mūsų darbuotojai“, – pasakoja Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.

Savaitgalį gamyklos teritorijoje lankėsi antstoliai, kurie fiksavo vykstantį atliekų priėmimą ir esamą situaciją – juos kvietėme tiek mes, tiek „VAATC“.

Šiuo metu gamykloje vyksta atliekų priėmimas ir tvarkymas. Dirba įprasta mūsų darbuotojų sudėtis, kurią vienoje pamainoje sudaro apie 30 darbuotojų. Dirbame dviem pamainomis, atliekos priimamos nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro kiekvieną dieną.

Nesilaikė įspėjimo terminų

Pagal gamyklos eksploatavimo sutartį, norint vienašališkai nutraukti sutartį, „VAATC“ turėjo apie tai mus įspėti prieš 20 darbo dienų. Per šį laiką operatoriui turėjo būti suteikta galimybė ištaisyti menamus trūkumus.

„Jokio įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą nebuvome gavę“, – pabrėžia A. Blazgys.

Priešingai – „VAATC“ priėmė tiek gegužės, tiek birželio mėnesiais mūsų suteiktas paslaugas kaip tinkamas, pagal suderintus priėmimo-perdavimo aktus už šias paslaugas buvo išrašytos sąskaitos.

„Tačiau už mūsų birželį suteiktas paslaugas „VAATC“ nėra visiškai atsiskaitęs, o už gegužės mėnesio paslaugas atsiskaityta tik dalinai, nors Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas atsiskaityti per ne ilgesnį nei 30 dienų terminą“, – sako A. Blazgys.

Už gegužės mėnesio paslaugas iki šiandien (liepos 13 d.) „VAATC“ yra nesumokėjęs 0,22 mln. Eur, nors tai turėjo būti padaryta iki birželio 30 dienos. 

„VAATC“ taip pat nevykdė pasirašytos gamyklos modernizavimo sutarties ir iki birželio 26 d. nesumokėjo 4,4 mln. Eur, skirtų avansiniams mokėjimams įrangos gamintojams. 

Žala – tiek regionui, tiek visai Lietuvai

Preliminariais skaičiavimais, „VAATC“ sukelta sumaištis Vilniaus regiono gyventojams kainuos virš 50 mln. Eur.

Šiuo metu mes mišrias komunalines atliekas tvarkome po 53,81 Eur (be PVM) už toną, tuo tarpu kitų tvarkytojų kaina siekia 120 Eur (be PVM) už toną. Vertinant 220 000 tonų atliekų kiekį per metus, kokį sutvarkydavome, Vilniaus regionui atliekų tvarkymas pabrangs 14,56 mln. Eur.

Taip pat išaugs atliekų deginimo kaina, nes šiuo metu mes už atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei mokame po 32,5 Eur už toną, o sutartį perėmus „VAATC“, galiotų VERT nustatyta kaina, kuri siekia 48,8 Eur už toną. Įvertinus vidutinį 125 000 tonų atliekų deginimą per metus, tai kainuos papildomai 2,04 mln. Eur.

Gamyklos renovacija pabrangs 15 mln. Eur, nes nebeliks jau suderintos Europos Sąjungos paramos ir mūsų prisiimto įsipareigojimo per likusį operavimo laikotarpį padengti investicijas į gamyklos modernizavimą.  

Pabrangs ir maisto atliekų tvarkymas, nes šiuo metu jas tvarkome po 15 Eur už toną, tuo tarpu Kauno regiono gyventojai moka po 138,62 Eur toną. 12 000 tonų maisto atliekų sutvarkymas per metus papildomai kainuos 1,48 mln. Eur per metus.    

Mūsų įmonė yra vienintelis sertifikuoto SRF gamintojas Lietuvoje, kuris tiekia iš atliekų pagamintą SRF produktą AB „Akmenės cementas“.

„Tiek sertifikatą, tiek tiekimo sutartį turime mes, ne VAATC“, – pastebi A. Blazgys.

SRF produkto gamybai reikalingo atliekų kiekio šalinimas sąvartyne kainuos dar po 2,1 mln. Eur per metus ir blogins Kazokiškių gyventojų oro kokybę bei Lietuvos rodiklius, dėl kurių iš Europos Komisijos Lietuvai grės baudos.

Taip pat sumažės tekstilės ir plastiko perdirbimas, nes mes vystome naują technologiją šių atliekų perdirbimui.

Užtruko mažiau nei valandą 

„Pagal susirašinėjimą su „VAATC“ matome, kad penktadienį „VAATC“ valdybos posėdis truko trumpiau nei valandą, mums atsiųsti nutraukimo kriterijai – formalūs ir nekonkretūs, mes prašėme leisti ateiti į posėdį ir pateikti informaciją, tačiau buvo atsisakyta. Ar tikrai tokį didžiulį poveikį visos Lietuvos atliekų sistemai turintis sprendimas gali būti priimamas be diskusijų ir įsigilinimo?“ – stebisi A. Blazgys.

Iki tol derinant bet kokį dokumentą, prašymą ar pasiūlymą, sprendimų priėmimas „VAATC“ užtrukdavo labai ilgai.

76,51% „VAATC“ akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (UAB „VAATC“) šiandien priimtas sprendimas nutraukti Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operavimo sutartį su mūsų bendrove yra neteisėtas, neskaidrus ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Sprendimas bus skundžiamas teismui.  

„Visiškai negalvojama apie gyventojus. Jau dabar galima pasakyti, kad atliekų tvarkymas gyventojams pabrangs, o atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymas bus atidėtas dar keleriems metams“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.  

Apie „VAATC“ valdybos penktadienį, liepos 10 d., popiet priimtą sprendimą sužinojome iš žiniasklaidos.

Gavę dokumentus, sprendimą neabejotinai skųsime teismui.

„Eksploatavimo sutartį vykdėme tinkamai – Vilniaus regiono gyventojų mišrias komunalines atliekas tvarkome jau beveik 10 metų. Šį sutarties nutraukimą laikome nesąžininga konkurencija ir politikams palankesnių įmonių protegavimu“, – pabrėžia A. Blazgys.

Vėliau iš „VAATC“ gavome pranešimą, kad atliekų tvarkymas perduodamas UAB „Ecoservice“.

„Mūsų skaičiavimu, atliekų tvarkymas gyventojams brangs mažiausiai po 33,5 Eur vienam namų ūkiui per metus. Taip bus todėl, kad mes atliekas tvarkėme po 53 Eur už toną, tuo tarpu kiti atliekų tvarkytojai, kurie nori perimti šios paslaugos teikimą, šiuo metu prašo apie 120 Eur už toną“, – pastebi A. Blazgys.

Jei teismas pripažins sprendimą neteisėtu – už nuostolių atlyginimą taip pat turės sumokėti gyventojai.

76,51% „VAATC“ akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.

Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje, kurią operuojame, atliekų priėmimas vyksta, tačiau lėtesniu tempu nei įprastai, nes Vilniaus kogeneracinė jėgainė nepriima atliekų deginimui. Vis dėlto gamyklos pastato atstatymas ir naujos rūšiavimo įrangos įsigijimas laikinai sustabdyti – vis dar tikimės rasti sprendimą.

Atliekos priimamos ir sandėliuojamos

„Šiuo metu priimame po 6 šiukšliavežes per valandą – tokį priėmimo tempą mums yra nustatęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, tokio grafiko laikomės“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės direktorius.  

Atliekos priimamos lėtesniu tempu nes, kaip ir kiekvieną vasarą, Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra sumažinusi atliekų priėmimą deginimui ir šiuo metu visiškai nepriima atliekų iš Vilniaus rūšiavimo gamyklos.

Išrūšiuotos atliekos sandėliuojamos gamyklos teritorijoje. Saugomų atliekų kiekis šiuo metu neviršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime numatyto kiekio (24 tūkst. tonų atliekų).

„Mūsų teritorijoje laikomų atliekų kiekis atitinka leistinas normas – tad viešumoje skelbiama informacija neatitinka tikrovės“, – pabrėžia A. Blazgys.  

Pasak jo, neteisingai gyventojai gąsdinami ir dėl galimo gaisro, nes praėjusį pavasarį gaisras gamykloje kilo ne dėl per didelio atliekų kiekio, o dėl išorinio daikto, kuris buvo išmestas prie atliekų ir užsiliepsnojo – tai nustatė Gaisrinių tyrimų centras.

Beje, Lietuvoje būtent savivaldybės atsakingos, kad gyventojai tvarkingai rūšiuotų atliekas ir nemestų degių daiktų prie mišrių atliekų.

Gamyklos atstatymas – sustabdytas

„Su atliekų kiekiais galime greitai susitvarkyti – tereikia susitarti su Vilniaus kogeneracine jėgaine, kad ji priimtų mūsų atliekas deginimui. Didesnis iššūkis – gamyklos atstatymas“, – pabrėžia A. Blazgys.  

Gegužės pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino UAB „VAATC“, kuriai priklauso atliekų rūšiavimo gamykla, ir mūsų bendrovės taikos sutartį, pagal kurią mes įsipareigojome į modernios atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymą investuoti 10 mln. Eur.

Iki šių metų pabaigos turėjo būti įrengta nauja robotizuota atliekų rūšiavimo linija, atstatytas pastatas. Tai būtų pažangiausia rūšiavimo gamykla Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse, tačiau gyventojams atliekų tvarkymas dėl to nebrangtų, nes investicijas atliktų privatus operatorius.

„Tačiau šios investicijos yra sustabdytos. Esame įspėję „VAATC“, kad jie nevykdo sutartinių įsipareigojimų, dėl to svarstome nutraukti sutartį. Vis dėlto iki paskutinio momento ieškome galimybių pasiekti pozityvų susitarimą“, – sako A. Blazgys.   

Atliekų rūšiavimo gamyklos įrangos atnaujinimui praėjusių metų gruodį „VAATC“ buvo paskelbusi naujos rūšiavimo linijos įrengimo tarptautinį viešąjį pirkimą (pirkimo ID: 5728395). Jame pasiūlymus pateikė trys dalyviai.

Šių metų balandį „VAATC“ sudarė pasiūlymų eilę ir mūsų įmonė „Energesman“ buvo paskelbta viešojo pirkimo nugalėtojais, nes pasiūlėme mažiausią kainą – 11,75 mln. Eur. Antrasis dalyvis siūlė 15,55 mln. Eur, trečiasis dalyvis – 15,74 mln. Eur.

Gegužės 27 d. tarp „VAATC“ ir mūsų įmonės buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, pagal kurią įsipareigojome iki šių metų pabaigos suprojektuoti, pagaminti ir įrengti modernią mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją Vilniaus MBA gamykloje ir perduoti ją „VAATC“ nuosavybei.  

Pagal sutartį, iki birželio 26 d. „VAATC“ mums turėjo pervesti pirmąjį mokėjimą (4,4 mln. Eur), skirtą avansiniams mokėjimams įrangos gamintojams.

„Iki šiandien, liepos 10 d., jokių mokėjimų nesame gavę. Intensyviai kalbamės ir vis dar tikimės, kad pavyks rasti teigiamą sutarimą – kad gamykla būtų atstatyta laiku. Juk jau praėjo 14 mėnesių po gaisro, mums kaip verslui, taip ilgai trunkantys procesai yra sunkiai suprantami“, – pabrėžia A. Blazgys.

Brangtų atliekų tvarkymas gyventojams

Jei vis tik sutarimo nepavyks pasiekti, atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymas nusikeltų neapibrėžtam laikui, nes viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi iš naujo.

Naujos įrangos pirkimas pabrangtų mažiausiai 4 mln. Eur, vertinant kitų pasiūlymų kainas, – vadinasi, kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui tai kainuotų po 9,5 Eur.

„Taip pat brangtų ir atliekų tvarkymo kaina gyventojams. Mūsų skaičiavimu, mažiausiai po 33,5 Eur vienam namų ūkiui per metus. Taip būtų todėl, kad šiuo metu mes atliekas tvarkome po 53 Eur už toną, tuo tarpu kiti atliekų tvarkytojai, kurie norėtų perimti šios paslaugos teikimą, šiuo metu prašo apie 120 Eur už toną“, – pastebi A. Blazgys.

Praėjusiais metais gamykloje išrūšiavome 202 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Didžioji dalis atliekų (93 proc.) buvo panaudotos – atrinktos antrinės žaliavos perduotos perdirbimui, iš atliekų pagamintas SRF produktas pristatytas cemento gamyklai, kitos atliekos naudojamos kaip kuras Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Vilniaus MBA gamykla buvo pastatyta prieš daugiau nei 10 metų. Į ją atvežamos komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.

Perdirbant plastiką vien surinkti atliekas nepakanka – reikia rasti inovatyvių būdų, kaip jas paversti kokybiška nauja žaliava. Todėl kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) pradėjome naują mokslinių tyrimų projektą.

„Norime, kad perdirbtas plastikas būtų kokybiškesnis ir galėtų pakeisti daugiau pirminių žaliavų. Tam ieškome naujų technologinių sprendimų, kurie pagerintų plastiko savybes dar perdirbimo proceso metu“, – sako Lukas Razgūnas, mūsų technologijų vystymo vadovas.

Projektui vadovauja dr. Genrik Mordas iš FTMC. Tyrėjų komanda nagrinės, kaip lazerio šviesa gali padėti suskaidyti plastike esančias mikroskopines priemaišas. Taip siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį galutinei produkto kokybei.

Tyrimams naudojamas mūsų gamykloje atrinktas mažo tankio polietilenas (LDPE) – medžiaga, iš kurios gaminami vaisių ir daržovių maišeliai, šiukšlių maišai, pakuotės bei šiltnamių plėvelės. Jei pavyks pagerinti šios žaliavos kokybę, ją bus galima panaudoti dar platesniam naujų gaminių spektrui.

Šiuo metu aukštai kokybei pasiekti dažnai naudojami papildomi priedai arba ribojamas perdirbto plastiko kiekis gaminyje. Mūsų tikslas – padėti pramonei naudoti daugiau perdirbtos žaliavos, mažiau cheminių priedų ir kartu išlaikyti aukštą gaminių kokybę.

Kaip pastebi Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas, tokie tyrimai skatina žaliųjų technologijų plėtrą ir suteikia pagrindą inovatyvios ekonomikos augimui mūsų šalyje. 

 

2+2 mln. Eur – tiek gaisras padarė žalos pastatui ir įrengimams. Šią sumą mes kompensuosime. Ir ne tik ją – iš viso padengsime apie 10 mln. Eur kompensacijų ir investicijų.    

Gaisro žalos vertę nustatė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) pasamdyti nepriklausomi ekspertai, tokius nuostolių dydžius skaičiavo ir mūsų specialistai. O taikos sutartį dėl žalos kompensavimo ir gamyklos modernizavimo sąlygų patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. 

„Kompensuosime žalą gamyklos pastatui ir įrenginiams, taip pat padengsime didžiąją dalį būsimų investicijų į modernią įrangą, nes į savo operavimo įsipareigojimus žiūrime atsakingai. Keliame bendrą tikslą Vilniuje sukurti pažangų, naujausias technologijas naudojantį atliekų rūšiavimo centrą. Norime kuo greičiau atkurti gamyklos veiklą visu pajėgumu, nes susitarimo derinimas užtruko“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Gamykla ir joje buvę įrengimai buvo apdrausti „BTA Baltic Insurance Company“. Draudimo bendrovė į VAATC sąskaitą jau yra išmokėjusi 0,5 mln. Eur draudimo išmoką už prarastus įrenginius. Ši išmoka įskaityta į mūsų mokamą kompensaciją.  

Sutarėme atstatyti modernius, šių laikų technologijas atitinkančius įrengimus, o ne tokius, kokie gamykloje veikė daugiau nei 10 metų ir buvo prarasti gaisre.

Didžiąją dalį (apie 6 mln. Eur) šių papildomų investicijų taip pat padengsime mes, nes visą likusį gamyklos operavimo laikotarpį kas mėnesį VAATC kompensuosime naujųjų įrenginių nusidėvėjimo vertę ir 6% metines palūkanas nuo visos investicijų sumos.

Mes taip pat VAATC mokėsime dalį nuo uždirbto pelno arba pajamų, jei jos viršys sutartą sumą.

Tad prisiėmėme didelius finansinius įsipareigojimus ir turėsime dirbti labai efektyviai, kad juos padengtume.

Visa tai darome tam, kad Vilnius turėtų modernią, robotizuotą atliekų rūšiavimo gamyklą. Ir kaip pabrėžia Elida Drapienė, VAATC vadovė, kad gyventojams atliekų tvarkymo kaina nedidėtų. 

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje buvo užgesintas praėjusių metų balandžio 28 dieną. Gaisrinių tyrimų centro ataskaita patvirtino, kad laikėmės visų priešgaisrinės saugos ir įrenginių eksploatavimo taisyklių, o gaisro priežastis – išorinė.

Vilniaus MBA gamykla pradėjo veikti prieš daugiau nei 10 metų. Į ją rūšiavimui atvežamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.

Praėjusiais metais gamykloje buvo išrūšiuota 202 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Didžioji dalis atliekų (93 proc.) buvo panaudotos – atrinktos antrinės žaliavos perduotos perdirbimui, iš atliekų pagamintas SRF produktas pristatytas cemento gamyklai, kitos atliekos naudojamos kaip kuras Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Gaisrinių tyrimų centras nustatė, kad mūsų įmonė laikėsi visų priešgaisrinės saugos ir įrenginių eksploatavimo taisyklių. Tai reiškia, kad nesame atsakingi dėl gaisro kilimo praėjusių metų balandžio pabaigoje Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje. 

„Specialistai patvirtino, kad gamykloje dirbome, laikydamiesi visų reikalavimų – pastato elektros instaliacija ir visa įranga buvo techniškai tvarkingi, jie nesukėlė gaisro“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas. 

Gaisrinių tyrimų centro vertinimu, gaisras kilo dėl savaiminio užsidegimo – tai galėjo būti užsidegusi ličio jonų baterija. Gaisrą taip pat galėjo sukelti ir užsidegusi kita atlieka ar daiktas. Gaisro židinys nustatytas atrinktų netinkamų atliekų šachtoje.

Tokia išvada padaryta ištyrus pastatą po gaisro, išanalizavus vaizdo kamerų medžiagą, apklausus darbuotojus.

„Kaip nuo pat pradžių ir manėme – gaisras kilo nuo netinkamai prie atliekų išmesto daikto. Tik ar šis daiktas buvo išmestas tyčia ar netyčia, ar jis užsiliepsnojo pats, ar „paskatintas“ – tai itin sudėtinga nustatyti. Tikime, kad teisėsauga deda visas pastangas, kad tai išsiaiškintų“, – sako A. Blazgys.

Gaisrinių tyrimų centro išvada – viena iš ekspertizių, kurios atliekamos tiriant gaisro priežastį ir nustatant už tai atsakingus asmenis. 

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje buvo užgesintas praėjusių metų balandžio 28 dieną. Vilniaus apygardos prokuratūra yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri aiškinasi nelaimės kilimo priežastis.

Praėjusių metų pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvoje kilo apie 20 gaisrų įvairiose atliekų rūšiavimo vietose. Tiek daug gaisrų per trumpą laiko tarpą viršijo įprastą gaisrų kiekį atliekų tvarkymo įmonėse, todėl sukėlė įtarimų dėl sabotažo.

Po kelių mėnesių masiniai atliekų sektoriaus gaisrai baigėsi ir šiemet fiksuojami tik pavieniai atvejai, kurie yra įprasti atliekų tvarkymo vietose.

Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje jau vyksta pastato renovacijos darbai – nukentėjusioje gamyklos dalyje atstatytos laikančiosios konstrukcijos, dengiami nauji fasadai.  Į pastato atstatymą mūsų įmonė investuoja 2 mln. eurų.

Praėjusiais metais gamykloje buvo išrūšiuota 202 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Didžioji dalis atliekų (93 proc.) buvo panaudotos – atrinktos antrinės žaliavos perduotos perdirbimui, iš atliekų pagamintas SRF produktas pristatytas cemento gamyklai, kitos atliekos naudojamos kaip kuras Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Vilniaus MBA gamykla buvo pastatyta prieš daugiau nei 10 metų. Į ją atvežamos komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.

Vilniaus regiono gyventojai į mišrių atliekų konteinerius išmeta milijonus stiklo, metalo, plastiko, kartono pakuočių. Praėjusiais metais jų atrinkome tiek, kiek sveria 90 keleivinių lėktuvų „Boeing“ – tai 3 900 tonų.  

Išpakuojame kiekvieną šiukšlių maišą

„Viską, ką gyventojai išmeta į buitinių atliekų konteinerius – mes išrūšiuojame. Išpakuojamas kiekvienas maišelis, o iš jame esančio turinio išrenkamos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos – tai stiklas, metalai, popierius ir kartonas, įvairūs plastikai“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje praėjusiais metais iš gyventojų buitinių atliekų atrinkome 1 929 tonas stiklo pakuočių – tokį svorį sudaro 2,5 mln. šampano arba 4 mln. vyno butelių.

Pakartotiniam perdirbimui perdavėme ir 279 tonas plastiko. Tai apie 15 mln. vienetų įvairiausių plastiko pakuočių, tokių kaip jogurto indeliai ar pieno buteliai.

Atrinkome ir 586 tonas popieriaus bei kartono – tai maždaug 2,5 mln. batų dėžių.

„Popieriaus ir kartono atliekų kasmet daugėja – tai siejame su vis populiarėjančia internetine prekyba, kai nemažai prekių siunčiama kartoninėse dėžėse“, – pastebi A. Blazgys.

Iš gyventojų mišrių atliekų praėjusiais metais gamykloje atrinkome ir 22 tonas aliuminio pakuočių – arba maždaug 1,5 mln. skardinių. Dar 1 084 tonas sudarė kitokio metalo atliekos, kurios taip pat buvo atskirtos iš bendro atliekų srauto ir atiduotos perdirbimui.

Iš viso perdirbimui atrinkome 3 900 tonų antrinių žaliavų – lyg 90 keleivinių lėktuvų „Boeing 737“.

Panaudota 93% atliekų

Iš  Vilniaus regiono gyventojų mišrių atliekų gaminame specialų sertifikuotą SRF mišinį, kurį naudoja „Akmenės cemento“ gamykla.

Praėjusiais metais šio SRF produkto pagaminome 15 000 tonų – tiek sveria 10-15 aukštų gelžbetoninis daugiabutis arba vidutinio dydžio keltas, plaukiojantis Baltijos jūroje.

„Išdžiovintos ir susmulkintos, atitinkamomis proporcijomis sumaišytos Vilniaus regiono gyventojų atliekos, kurias pristatėme į cemento gamyklą, tapo klinčių sudedamąja dalimi. O iš klinčių gaminamas cementas“, – pasakoja A. Blazgys.

Iš viso į gamyklą praėjusiais metais buvo pristatyta 202 000 tonų mišrių komunalinių atliekų. Didžioji dalis atliekų (93%) buvo panaudotos – atrinktos antrinės žaliavos perduotos perdirbimui, SRF produktas tapo cemento dalimi, kitos atliekos naudojamos kaip kuras Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Tik apie 7% jokiam panaudojimui netinkamų atliekų buvo išvežta į sąvartyną.

Veikėme nuostolingai

Mūsų įmonė UAB „Energesman“, kaip Vilniaus MBA gamyklos operatorius, praėjusiais metais patyrė 0,56 mln. Eur nuostolį. Bendrovės pajamos pernai siekė 11,67 mln. Eur. 

„Nuostolis susidarė dėl sumažėjusių pajamų ir padidėjusių išlaidų, kurias patyrėme norėdami užtikrinti nepertraukiamą gyventojų atliekų rūšiavimą. Tam nuomojome mobilius rūšiavimo įrenginius, vežėme atliekas rūšiavimui į kitų regionų MBA, kai Vilniaus gamykla negalėjo dirbti – už visa tai turėjome papildomai sumokėti“, – pasakoja A. Blazgys.      

Iš viso praėjusiais metais patyrėme virš 1 mln. Eur papildomų išlaidų.

Šiuo metu gamykloje jau vyksta pastato renovacijos darbai. Jau sumontuotos naujos laikančiosios kolonos, prie jų baigiama tvirtinti metalines sijas, ant jų bus dengiami fasadai.

Į gamyklos pastato renovaciją investuojame apie 2 mln. Eur įmonės lėšų. Gamykla buvo pastatyta prieš daugiau nei 10 metų.

Į Vilniaus MBA gamyklą atvežamos komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.

Pradėjome Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos pastato renovacijos darbus. Į projektą investuosime apie 2 mln. eurų, o darbus planuojame baigti iki šių metų vasaros.

Renovuojame beveik pusę gamyklos 

„Statybų laukėme jau nuo praėjusių metų – tai mums svarbus žingsnis į priekį. Renovavę pastatą, į vidų galėsime perkelti visus atliekų rūšiavimo procesus, dalį kurių šiuo metu vykdome gamyklos kieme. Tai užtikrins sklandesnį, efektyvesnį darbą ir leis visiškai nepriklausyti nuo oro sąlygų“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Renovuojamos gamyklos dalies plotas siekia beveik 10 000 kv. m. Šioje dalyje bus keičiamos atraminės konstrukcijos ir sienų bei stogo dangos. Bendras gamyklos plotas siekia 21 000 kv. m, tad renovacija apima kiek mažiau nei pusę gamyklos.

Renovacijos darbus finansuoja gamyklos operatorius „Energesman“ – šie darbai įmonei kainuos apie 2 mln. Eur. 

Medžiagos gaminamos Lietuvoje

Didžioji dalis renovacijai naudojamų medžiagų gaminamos Lietuvos įmonėse pagal specialų užsakymą. Konstrukcijos pradėtos gaminti dar rudenį, kai statybų ekspertai baigė vertinimus, kiek ir kokių konstrukcijų turės būti pakeista.

Šiuo metu gamykloje montuojamos 43 naujos gelžbetoninės kolonos, prie kurių bus tvirtinamos stogą ir sienas laikysiančios metalo sijos.  

Kolonos yra 12,9 m aukščio ir 0,5 m skersmens. Kiekviena jų sveria po 8 tonas. Tad vien kolonų svoris siekia 344 tonas.

Dar 107 tonas sveria metalo sijos, kurios jau taip pat atvežtos į gamyklos teritoriją.

Kolonas tiekė Kaune įsikūrusi bendrovė „Kauno perdanga“, o metalo sijas – Mažeikiuose veikianti metalo apdirbimo įmonė „Litvija“. Stogo ir sienų dangą gamina keletas gamyklų kaimyninėje Lenkijoje.

Šalčiai pristabdė darbus

Gamyklos renovacijos darbai turėjo prasidėti dar praėjusių metų gruodį, tačiau buvo nukelti į šių metų vasario pabaigą dėl oro sąlygų.

„Kolonos buvo atvežtos dar prieš Kalėdas, bet tuomet prasidėjo šalčiai ir turėjome laukti palankesnių orų, nes technologiškai kolonas montuoti galėjome tik ne žemesnėje nei -5 laipsnių temperatūroje“, – pasakoja Eugenijus Misiūra, statybų bendrovės „Telšių statyba“ direktorius. Bendrovė yra šio projekto generalinis rangovas.

Pasak statybų bendrovės vadovo, kolonų montavimą planuojama baigti dar šią savaitę. Tuomet bus pradėtos tvirtinti metalo konstrukcijos, dar vėliau – stogo danga, o po jos – sienos.

„Mums didžiausias iššūkis, kad tenka dirbti veikiančioje gamykloje, kur nuolat atvežamos atliekos, vyksta jų rūšiavimas. Komandos turi daugiau koordinuoti veiksmus tarpusavyje“, – pasakoja statybų bendrovės vadovas.  

Didžiausias mišrių atliekų tvarkytojas Lietuvoje

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus MBA gamykloje per metus išrūšiuojama apie 210 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų – tai apie trečdalis visų Lietuvoje susidarančių tokių atliekų.

Į Vilniaus MBA gamyklą atvežamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.