Pradėjome Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos pastato renovacijos darbus. Į projektą investuosime apie 2 mln. eurų, o darbus planuojame baigti iki šių metų vasaros.

Renovuojame beveik pusę gamyklos 

„Statybų laukėme jau nuo praėjusių metų – tai mums svarbus žingsnis į priekį. Renovavę pastatą, į vidų galėsime perkelti visus atliekų rūšiavimo procesus, dalį kurių šiuo metu vykdome gamyklos kieme. Tai užtikrins sklandesnį, efektyvesnį darbą ir leis visiškai nepriklausyti nuo oro sąlygų“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Renovuojamos gamyklos dalies plotas siekia beveik 10 000 kv. m. Šioje dalyje bus keičiamos atraminės konstrukcijos ir sienų bei stogo dangos. Bendras gamyklos plotas siekia 21 000 kv. m, tad renovacija apima kiek mažiau nei pusę gamyklos.

Renovacijos darbus finansuoja gamyklos operatorius „Energesman“ – šie darbai įmonei kainuos apie 2 mln. Eur. 

Medžiagos gaminamos Lietuvoje

Didžioji dalis renovacijai naudojamų medžiagų gaminamos Lietuvos įmonėse pagal specialų užsakymą. Konstrukcijos pradėtos gaminti dar rudenį, kai statybų ekspertai baigė vertinimus, kiek ir kokių konstrukcijų turės būti pakeista.

Šiuo metu gamykloje montuojamos 43 naujos gelžbetoninės kolonos, prie kurių bus tvirtinamos stogą ir sienas laikysiančios metalo sijos.  

Kolonos yra 12,9 m aukščio ir 0,5 m skersmens. Kiekviena jų sveria po 8 tonas. Tad vien kolonų svoris siekia 344 tonas.

Dar 107 tonas sveria metalo sijos, kurios jau taip pat atvežtos į gamyklos teritoriją.

Kolonas tiekė Kaune įsikūrusi bendrovė „Kauno perdanga“, o metalo sijas – Mažeikiuose veikianti metalo apdirbimo įmonė „Litvija“. Stogo ir sienų dangą gamina keletas gamyklų kaimyninėje Lenkijoje.

Šalčiai pristabdė darbus

Gamyklos renovacijos darbai turėjo prasidėti dar praėjusių metų gruodį, tačiau buvo nukelti į šių metų vasario pabaigą dėl oro sąlygų.

„Kolonos buvo atvežtos dar prieš Kalėdas, bet tuomet prasidėjo šalčiai ir turėjome laukti palankesnių orų, nes technologiškai kolonas montuoti galėjome tik ne žemesnėje nei -5 laipsnių temperatūroje“, – pasakoja Eugenijus Misiūra, statybų bendrovės „Telšių statyba“ direktorius. Bendrovė yra šio projekto generalinis rangovas.

Pasak statybų bendrovės vadovo, kolonų montavimą planuojama baigti dar šią savaitę. Tuomet bus pradėtos tvirtinti metalo konstrukcijos, dar vėliau – stogo danga, o po jos – sienos.

„Mums didžiausias iššūkis, kad tenka dirbti veikiančioje gamykloje, kur nuolat atvežamos atliekos, vyksta jų rūšiavimas. Komandos turi daugiau koordinuoti veiksmus tarpusavyje“, – pasakoja statybų bendrovės vadovas.  

Didžiausias mišrių atliekų tvarkytojas Lietuvoje

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus MBA gamykloje per metus išrūšiuojama apie 210 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų – tai apie trečdalis visų Lietuvoje susidarančių tokių atliekų.

Į Vilniaus MBA gamyklą atvežamos mišrios komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai.

Kviečiame pasižiūrėti naujausią Skirmanto Malinausko vlogo epizodą – apie praėjusiais metais kilusius dešimtis gaisrų atliekų perdirbimo gamyklose ir galimus padegimus.

„Esu žmogus, kuris tokiais sutapimais – kai jų labai daug vienu metu – nesu linkęs tikėti“, – epizodo pabaigoje sako S. Malinauskas.  

Kartu su Algirdu Blazgiu, mūsų įmonės vadovu, gamykloje apsilankęs vlogeris pripažįsta, kad šiuo metu itin sudėtinga rasti šimtaprocentinių įrodymų, kad tai galimai buvo tiksliniai sabotažo veiksmai.

Strateginių objektų padegimai – vienas iš hibridinio karo būdų, kurį priešiškos jėgos naudoja Lietuvoje. Galime prisiminti jau atskleistą prekybos centro IKEA padegimą Vilniuje, užsiliepsnojusias DHL siuntas ir bandymus padegti Ukrainai skirtą įrangą gaminančią „TVC Solutions“ gamyklą Šiauliuose.

Klausimų dėl gaisro priežasčių ir eigos kyla daug:

❓Kodėl gaisras prasidėjo tada, kai atliekos buvo nejudinamos apie 20 val.? Jei gaisras kilo dėl pažeistos ličio jonų baterijos – ji būtų užsiliepsnojusi iškart po pažeidimo.

❓Kodėl gaisras kilo tą vienintelę dieną savaitėje ir dar paryčiais, kai gamykloje nebuvo darbuotojų?

❓Kodėl per du mėnesius kilo mažiausiai 17 atliekų gaisrų, ko nebuvo nei prieš tai, nei po to?

❓Dėl aukštos oro temperatūros gaisrai taip pat negalėjo kilti, nes atliekų viduje temperatūra išlieka pastovi žiemą ir vasarą, o praėjusi vasara nebuvo karšta – priešingai, buvo vėsu ir lietinga.

Tad kviečiame patiems pasižiūrėti – ar ir jums kils klausimų. Apie gaisrus kalbama nuo 30:50, nuorodą rasite čia.

Mes jau pasiruošę pradėti gamyklos pastato rekonstrukciją – 43 kolonos ir montavimo medžiagos atvežtos. Laukiame, kol oro temperatūra pakils ir bus tinkama pradėti statybas.

„Žiema kiek pristabdė mūsų darbų pradžią, nes technologiškai kolonas galima montuoti tik ne žemesnėje nei -5 laipsnių temperatūroje. Kolonas atsivežėme dar prieš Kalėdas, bet kaip tik prasidėjo šalčiai ir turime laukti palankesnių orų. Vis dėlto tikimės, kad šalčiai netrukus baigsis ir galėsime kibti į darbus“, – pasakoja Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Statybų ekspertai įvertino, kad turime pakeisti 43 kolonas. Per vasarą ir rudenį jos buvo demontuotos, paruošti pagrindai naujų kolonų statyboms.

Dėkojame įmonei „Kauno Perdanga“, kuri gelžbetonines kolonas pagamino ir atvežė laiku.  

Kai pakeisime kolonas, galėsime dengti stogą ir sienas – jos jau taip pat gaminamos. Po to ateis naujos įrangos montavimo eilė.

Tad šiemet gamykla atsinaujins iš esmės – Vilniaus regiono atliekas tvarkysime moderniai ir šiuolaikiškai!

Įveikę iššūkius atrandame naujas galimybes ir tikrąją vertę.

Dėkojame, kad šiemet buvote kartu. Tik veikdami drauge galime kurti tvaresnį, atsparesnį ir pažangesnį pasaulį.

Šių metų iššūkiai mus augino ir stiprino – jau kyla naujos modernios gamyklos sienos. Atsparumą pademonstravo ir mūsų auginamos musės, todėl būtent Musca domestica šiemet simboliškai puošia mūsų šventinį atviruką.

Linkime džiaugsmingų šv. Kalėdų, o 2026-ieji tegul atneša naujų idėjų, drąsių sprendimų ir dar daugiau prasmingų inovacijų.

Sveikinimai nuo visos „Energesman“ komandos!

Kaip staiga prasidėjo – taip ir baigėsi. Atliekų tvarkymo įmonėse jau kelis mėnesius gaisrų nebėra. Nors pavasarį ir vasarą atliekos liepsnodavo po kelis kartus per savaitę. Gyventojai nustojo mesti ličio baterijas? Ne, ir toliau kasdien jų randame tarp atliekų.

„Manau, kad tuomet išgyvenome dar vieną hibridinę ataką, tik ar išdrįsime tai sau pripažinti“, – portale „Delfi“ sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Šiemet atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklose kilo mažiausiai dvidešimt trys gaisrai. Beveik visi – vos per kelis mėnesius tarp balandžio pabaigos ir birželio. To niekada iki šiol nebūdavo.

Nuolat girdime, kad tai ličio jonų baterijų sukelti gaisrai. Taip, dalis gaisrų tikrai kyla dėl perkaitusių ar pažeistų baterijų.

Tačiau tikrai ne visi. Nes baterijų ir toliau kasdien randame tarp atliekų, bet gaisrų nebėra. Butų gaisrų dėl paspirtukų baterijų šiemet taip pat nepadaugėjo – jei degtų, jos degtų visur, ne tik atliekų surinkimo vietose.

Išmesti sprogstamą mišinį ar užtaisą į konteinerį – itin lengva užduotis priešiškoms jėgoms. Gal kiek sudėtingiau apskaičiuoti, kada tiksliai jis turėtų užsidegti ar sprogti. Būtent todėl ir matėme degančias ne tik gamyklas, bet ir šiukšliavežes bei konteinerius.

O identifikuoti tokį užtaisą išmetusį asmenį praktiškai neįmanoma.

Labai svarbu išdrįsti sau pripažinti, kad pavasarį ir vasarą išgyvenome dar vieną hibridinę ataką. Neįvardindami savo priešų ir realių grėsmių, tampame dar labiau pažeidžiami. Nes tik laiko klausimas, kada ir kur įvyks kita ataka.

Kviečiame skaityti visą nuomonę portale.

Džiaugiamės užmezgę produktyvią partnerystę su Kauno kolegija. Nuo rugsėjo pradžios trys studentų grupės analizavo, vykdė apklausas, pasitelkę įvairius metodus suko galvą, kaip padėti stiprinti mūsų įmonės įvaizdį.

„Veikiame skaidriai ir į atliekų tvarkymą žvelgiame inovatyviai – nuolat ieškome naujų galimybių, kaip perdirbti atliekas sukuriant kuo daugiau pridėtinės vertės. Esame atviri naujovėms ir komunikacijoje bei rinkodaroje – tai bendras mūsų požiūris į veiklą“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Ačiū studentams už pristatytas idėjas ir kolegijos dėstytojoms Ligitai Zailskaitei, Ievai Kniukštienei ir Jūratei Maščinskienei bei Verslo fakultetas vadovams už galimybę pateikti iššūkį studentų tyrimams.

Maloniai nustebino, kad dauguma tirtų Vilniaus regiono gyventojų žino mūsų prekės ženklą ir nemaža dalis jau sieja su atliekų tvarkymo inovacijomis.

Sulaukėme rekomendacijos dažniau komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ar norėtumėte dažniau matyti mūsų naujienas? Apie ką jums būtų įdomu sužinoti?

Šį pavasarį pristabdžius mūsų operuojamos gamyklos veiklą – atliekų srautai persiskirstė. Realiomis sąlygomis patikrinome visos sistemos atsparumą krizėms ir pamatėme, ką reikėtų sustiprinti.

„Akivaizdu, kad šiuo metu turime išskirtinę galimybę sukurti naujesnius, modernesnius MBA įrenginius, kurie užtikrintų efektyvesnį rūšiavimą – būtų nuodėmė tokia galimybe nepasinaudoti. Ir tam svarbus valstybės palaikymas, nes tai sukurs vertę visai atliekų tvarkymo sistemai“, – XXII-ajame Druskininkų forume „Atliekų tvarkymas 2025“ kalbėjo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Taip pat svarbu pasiruošti ateities krizėms, nes tik laiko klausimas, kada jos įvyks. Tam reikia:

  • Nacionalinio MBA avarinių pajėgumų rezervo su modulinėmis linijomis, sijotuvais, presais ir kitais mobiliais įrenginiais.
  • Iš anksto suderintų tarpregioninių susitarimų dėl „aplinkkelio“ maršrutų ir vartų kainų streso atveju.

Šio pavasario ir vasaros duomenys rodo, kad nepasiruošę, vėl susidursime su situacija, kai:

  • Deginimui bus vežamos tik dalinai rūšiuotos atliekos – iš 10 310 tonų priimtų atliekų, 9310 tonų buvo sudeginta.
  • Negalėsime patenkinti pramonės SRF poreikio – šią vasarą gamyba buvo sumažėjusi 10 kartų.
  • Liks nesutvarkytų atliekų – preliminariai 18 500 t atliekų buvo nuvežta į sąvartynus, liko pas atliekų tvarkytojus kieme ar kitaip nebuvo sutvarkytos.

Ačiū už diskusijas – buvo malonu pasimatyti ir aptarti rinkos aktualijas. Tik kalbėdamiesi galime rasti sprendimus, kurių šiuo metu atliekų sistemai reikia.   

Nuotraukos: forumo.  

Suremontavome ir pradėjome naudoti vieną iš trijų stacionarių rūšiavimo linijų gamyklos viduje – tai leidžia sparčiau apdoroti mišrias gyventojų atliekas. Atnaujinome SRF produkto gamybą – jis vėl vežamas cemento gamyklai Akmenėje.

Taip pat padvigubinome į Vilniaus kogeneracinę jėgainę tiekiamų atliekų kiekį nuo vidutiniškai 300 iki 700 tonų per dieną.

Linija – gamyklos viduje

„Žengėme didelį žingsnį į priekį – suremontavome ir paleidome mūsų turimą plėšytuvą ir stacionarią rūšiavimo liniją. Ja jau rūšiuojame apie trečdalį mišrių atliekų kiekio, atrenkame plastikus, metalą, stiklą, elektroniką, padangas ir kitas atliekas. Tai paspartino mūsų darbą ir normalizavo atliekų srautus gamykloje“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Iki šiol atliekos buvo tvarkomos dviem mobiliomis rūšiavimo linijomis ir tai buvo daroma gamyklos kieme. Jame nėra daug vietos, nes čia taip pat turėdavo būti ir išpilamos atvežamos atliekos bei laikomos išrūšiuotos.   

„Didelis stacionarios linijos privalumas tas, kad ji yra gamyklos viduje – tai išplečia teritoriją, kurioje galime dirbti“, – džiaugiasi A. Blazgys.

Suremontuota stacionari rūšiavimo linija ir plėšytuvas buvo nukentėję sąlyginai nedaug. Įmonės specialistai pakeitė variklius, rotacinio būgno dalis, konvejerių juostas, reduktorius. Taip pat pastatyta stoginė darbuotojams, įrengtas apšvietimas, atlikti testavimo darbai ir linija paleista nuolatiniam darbui.

Iš šioje linijoje išrūšiuotų ir susmulkintų atliekų įmonė daugiausia gamina SRF produktą, kurį veža „Akmenės cemento“ gamyklai, kur po technologinio proceso atliekos tampa cemento dalimi ir toliau yra naudojamos statybose. Praėjusiais metais „Energesman“ šio produkto pagamino daugiau nei 18 tūkst. tonų – daugiausia tarp atliekų rūšiavimo įmonių.  

Daugiau tiekia deginimui

Atliekų gamyklos operatoriui, UAB VAATC bei regiono savivaldybėms pavyko pasiekti susitarimą su Vilniaus kogeneracine jėgaine padidinti deginimui tiekiamų atliekų apimtis nuo vidutiniškai 300 iki 700 tonų per dieną.

„Energesman“ su Vilniaus kogeneracine jėgaine turi sutartį per metus patiekti 125 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų deginimui. Vis dėlto didžiąją dalį srauto jėgainė nori gauti žiemą šildymo sezono metu, o vasarą priimamų atliekų kiekis smarkiai sumažinamas.

„Iš gyventojų surenkamų atliekų kiekiai vasarą nesumažėja – gyventojai neša šiukšles visus metus. Mūsų teritorija, kurioje galėtume laikyti atliekas iki kol jas priims jėgainė, šiuo metu yra mažesnė, todėl mums svarbu, kad kogeneracinė elektrinė nemažintų iš mūsų priimamų atliekų srauto“, – sako A. Blazgys.

Ruošiamasi gamyklos atstatymui

Stacionarią atliekų rūšiavimo liniją buvo galima suremontuoti tik po to, kai buvo baigtos visos ekspertizės ir toje gamyklos vietoje buvo nuardytos pažeistos pastato konstrukcijos.

Jau atliktas ir gamyklai padarytos žalos vertinimas. Įmonės specialistai kartu su statybų, įrangos ir kitų sričių ekspertais apskaičiavo, kad padaryta žala rūšiavimo įrenginiams siekia apie 2 mln. Eur ir apie 1 mln. Eur – pastato konstrukcijoms.

Šiuo metu dar vyksta demontavimo darbai nenaudojamose gamyklose dalyse, juos baigus – bus pereita prie atstatymo. Pirmiausia bus renovuotas gamyklos pastatas – pakeista dalis stogo, sienų dangos, atraminių konstrukcijų. Tuomet bus montuojama nauja rūšiavimo įranga.     

„Keliame tikslą atstatyti modernesnę ir šiuolaikiškesnę įrangą ir dar pagerinti rūšiavimo efektyvumą, kad iš atliekų galėtume sukurti kuo daugiau vertės. Šiuo metu lankome įrangos gamintojus ir kitus atliekų tvarkytojus – perimame robotizuotų sprendimų naudojimo patirtį, norime ją pritaikyti mūsų gamykloje“, – pasakoja A. Blazgys.

Atrenka daugiau nei kiti regionai  

Praėjusiais metais „Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus MBA gamykloje buvo išrūšiuota 219 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.

Iš jų buvo atrinkta ir perdirbimui perduota 2433 tonos plastiko, 3142 tonos stiklo, 2168 tonos metalų, 1568 tonos popieriaus.

„Esame lyderiai tarp kitų regionų pagal atrenkamą antrinių žaliavų kiekį – tikime, kad atstatę pažangesnę gamyklą šiuos rodiklius galėsime dar pagerinti“, – teigia A. Blazgys.

Pasak jo, įmonė jau buvo sukūrusi ir įdiegusi technologinį procesą, kaip iš atliekų atrinkti beveik visą stiklą, iš kurio paskui buvo gaminamos plytos ir blokeliai namų statybai.

Palyginome mūsų operuojamos gamyklos ir kitų regionų mišrių atliekų rūšiavimo centrų (MBA) veiklos sąnaudas. Mes dirbame efektyviai, todėl Vilniaus regionui kasmet sutaupome 23,6 mln. Eur – arba po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui.

Kaip gauname šiuos skaičius?

1

Vartų mokestis

Už priimamą mišrių komunalinių atliekų toną mums mokama mažiausia kaina visoje Lietuvoje: 51,56 Eur (plius PVM), kai Kaune mokama 106 Eur, o Klaipėdoje 104 Eur.

Sutaupome 10,6 mln. Eur

2

Taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne

Mes atliekas panaudojame maksimaliai, todėl mažai jų išvežame į sąvartyną. Praėjusiais metais tik 19,4% atliekų (netinkamų ir techninio komposto) išvežėme į sąvartyną, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje šis rodiklis viršija 50%.

Sutaupome 5,5 mln. Eur

3

Deginimo įkainis

Už deginimui patiekiamų atliekų toną mes su Vilniaus kogeneracine elektrine esame suderėję mažesnį įkainį nei nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Mokame 32,5 Eur vietoje 48,8 Eur už toną atliekų.    

Sutaupome 2,0 mln. Eur

4

Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas

Nemokamai tvarkome gyventojų maisto ir virtuvės atliekas – savo lėšomis įdiegėme inovatyvią lervų auginimo technologiją. Kituose regionuose šių atliekų tvarkymas kainuoja 80 Eur už toną.

Sutaupome 1,0 mln. Eur

5

Maisto ir virtuvės atliekų transportavimas

Kadangi maisto ir virtuvės atliekos atvežamos oranžiniuose maišeliuose kartu su mišriomis atliekomis – nebereikia jų atskirai surinkti ir atvežti.

Sutaupome 4,5 mln. Eur

 

 

Iš viso per metus sutaupome:

23,6 mln. Eur

Sutaupomą sumą padaliname iš 322 118 butų ir namų, kiek yra Vilniaus regione, ir gauname po 73,4 Eur kiekvienam Vilniaus regiono namų ūkiui per metus.

Tokia suma išaugtų gyventojų sąskaitos už atliekų išvežimą ir tvarkymą, jei neieškotume efektyvių sprendimų.

Mes dirbame tam, kad iš atliekų kurtume vertę, ir siekiame, kad šią naudą pajustų visi regiono gyventojai!

Ar žinote, kur reikia išmesti elektronines cigaretes? Tik ne į mišrių atliekų konteinerį! 

„Veipų išmetama tikrai daug. Žala šiuo metu gali būti padaroma didelė, nes bet kokia elektroninė cigaretė – tai ličio baterija viduje, tai potencialus gaisro židinys“, – LNK žinioms pasakojo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Akumuliatorių, elektorinių cigarečių, baterijų ir įvairių elektronikos prietaisų tarp atliekų randame nuolat, o pastaruoju metu – jų dar padaugėjo.  

Tikriausiai, gyventojai jų skuba atsikratyti, kai vienas po kito kilo keli gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse, kuriuos galėjo sukelti būtent netinkamai išmestos elektroninės cigaretės ar akumuliatoriai arba piktavalių sabotažui panaudoti įrenginiai.

Taigi, kur reikėtų išmesti elektronines cigaretes, akumuliatorius ir elektroniką?

  • Nuneškite į parduotuvę, kur įrangą pirkote.
  • Meskite į specialius elektronikai skirtus konteinerius.
  • Priduokite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Pasidomėkite, kur yra artimiausia vieta, jos dažnai būna prie didesnių prekybos centrų ar savivaldybių pastatų. Dar daugiau sužinosite perskaitę straipsnį ar pasižiūrėję reportažą.

Ačiū, kad su atliekomis elgiatės atsakingai!  

„Atlascompany“ nuotrauka iš „Freepik“.