Category: Uncategorized @lt

Musės šiuo metu gyvena sanatorijoje – taip apie mokslininkų priežiūroje esančias muses kalba bendrovės „Energesman“ darbuotojai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje augintos musių lervos po gaisro buvo perkeltos į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratoriją (CHEEL), kol bus atkurta gamyklos infrastruktūra. Džiaugiamasi, kad pavyko išsaugoti specialiai virtuvės atliekų apdorojimui iš Nyderlandų atvežtų naminių musių (lot.  Musca domestica) koloniją. 

Vilniaus regione virtuvės atliekų tvarkymui įdiegta inovacija neseniai susilaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – vienas didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų pasaulyje „BBC“ publikavo straipsnį apie Lietuvos įmonės pritaikytą sprendimą auginti musių lervas, jas šeriant gyventojų virtuvės atliekomis. Straipsnį galite rasti čia.

Palankios sąlygos gyvenimui

„Muses ir jų lervas iškart po nelaimės perkėlėme į GTC CHEEL laboratoriją, kurioje jos sėkmingai adaptavosi ir gyvena. Jas prižiūri mokslininkai, kurie užtikrina palankias gyvenimo sąlygas mūsų vabzdžiams, kol vėl galėsime parsivežti juos į gamyklą. Šis laikas jiems suteikia galimybę muses stebėti ir tyrinėti“, – teigia Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas. 

Gamtos tyrimų centro CHEEL laboratorijoje šiuo metu gyvenančių musių kolonijos dauginimąsi stengiamasi pristabdyti, kad musių neprisiveistų per daug. Tam palaikoma vėsesnė aplinka, kurioje musių lėliukės, arba puparijai, vystosi lėčiau.    

„Dauguma puparijų, dar vadinamų kokonais ar „pupomis“, yra laikomos žemesnėje nei įprasta temperatūroje, kad būtų pristabdytas jų vystymasis ir išsaugotas esamas individų kiekis – nesiekiame intensyvios reprodukcijos. Panašiai ir su suaugusiomis musėmis bei jų lervomis – palaikome žemesnę temperatūrą ir optimalias sąlygas stabiliai populiacijai palaikyti“, – pasakoja Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė, Gamtos tyrimų centro doktorantė ir viena iš mokslininkų, dirbančių su šia kolonija.

Laboratorijoje puparijai laikomi +6 °C, o suaugusios musės ir jų lervos +18 °C temperatūroje. Pasak mokslininkės, visos naujai užaugintos lervos, pasiekusios puparijų stadiją, perkeliamos į vėsesnes patalpas, kad prilėtintų jų augimą. 

Kiekvienai rūšiai – atskiri „namai“

GTC CHEEL laboratorijoje kiekviena gyvūnų rūšis laikoma atskirai – tam, kad būtų užtikrintos būtent tai rūšiai reikalingos specifinės sąlygos, kurios vieniems organizmams yra būtinos, o kitiems gali būti žalingos. 

Pasak G. Bumbulytės-Žukevičienės, iš atliekų rūšiavimo gamyklos atvežtos naminės musės ir jų lervos turi savo atskirą erdvę – patalpas, kuriose užtikrinamas joms reikalingas mikroklimatas.

Musės auginamos specialiuose narvuose, kuriuose įrengti maisto ir vandens šaltiniai, kiaušinėlių dėjimo substratas bei nustatyta optimali temperatūra, leidžianti palaikyti natūralų jų gyvavimo ciklą. Musių padėti kiaušinėliai reguliariai surenkami ir perkeliami į kitą etapą. Kai lervos pavirsta puparijais, jos arba grąžinamos į reprodukcijos ciklą, arba perkeliamos į vėsesnę aplinką saugojimui – taip palaikomas pastovus gyvavimo ratas.

„Iki šiol laboratorijoje muses ir jų lervas maitinome standartiniu subalansuotu pašaru, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, tačiau jau ruošiamės naudoti ir maisto atliekas bei išbandysime specialius priedus, kurie pagerina mitybinę vertę“, – teigia G. Bumbulytė-Žukevičienė.

Inovacija rinkoje

„Energesman“ šių metų vasarį visuomenei pristatė vieną inovatyviausių sprendimų Europoje gyventojų virtuvės atliekų apdorojimui musių lervomis. Taip buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus apskrities gyventojų išmetamos maisto ir žaliosios atliekos oranžiniuose maišeliuose.  

Specialiais išpakuotuvais sutrynus oranžinius maišelius su virtuvės atliekomis ir gautą masę sumaišius su vandeniu, ją išsluoksniavus nusodintuve, buvo ruošiama organinė masė, kuria buvo maitinamos musių lervos. 

Sudžiovintas musių lervas buvo planuojama tiekti biodegalų, pramoninių baltyminių produktų gamybai, kurie gali būti naudojami dažų, baldų, šviestuvų, klijų gamyboje. Musių lervų auginimo likučiai panaudojami kaip trąšos žemės ūkyje, o pačios lervos – taip pat tinka ir masalui žvejybai (dzikams). 

„Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose. 

Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.

Sugrįš į gamyklą

„Virtuvės atliekų apdorojimui skirta įranga yra nenukentėjusi, tik aprūkusi. Šiuo metu remontuojame vieną iš stacionarių atliekų rūšiavimo linijų ir dirbame, kad atkurtume visą gamyklos veiklą, taip pat ir musių lervų auginimo procesą“, – teigia A. Blazgys. 

Planuojama, kad tai pavyks padaryti dar šiemet, kai bus atkurtas pilnas gamyklos veikimas.   

Mokslininkų teigimu, musių kolonija bet kada pasirengusi grįžti į gamyklą – jų buvimas laboratorijoje yra laikinas. Jis leidžia mokslininkams tyrinėti šią musių rūšį bei užtikrinti populiacijos išlikimą.  

„Svarbiausia, kad musės išgyveno ir išlaikė savo potencialą“, – džiaugiasi G. Bumbulytė-Žukevičienė.

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje vėl tvarkomos viso Vilniaus regiono mišrios ir maisto atliekos, šiuo metu dirbama su mobiliais įrenginiais ir rengiamasi gamyklos atstatymui.  

Vilniaus regionas yra tarp lyderiaujančių pasaulyje, kurie virtuvės atliekų tvarkymui pasitelkia musių lervas – būtent todėl mūsų įdiegtą inovaciją pristato „BBC“. Žurnalistė MaryLou Costa viename didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų aprašo mūsų patirtį tvarkant vilniečių virtuvės atliekas. 

Kaip pabrėžiama straipsnyje, pasaulyje tokių tvarkytojų yra, vis dėlto, tai daugiausia nedideli projektai, skirti iš viešbučio ar daugiabučio namo gyventojų virtuvės atliekų auginti musių lervas. 

„Jau esame pradėję bandomuosius lervų tiekimus partneriams dažų, klijų ir baldų pramonėje“, – žurnalistei pasakojo Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas.

Įžvalgos iš straipsnio:

• Iš mūsų užaugintų lervų jau buvo pagaminti lempų gaubtai, taip pat bandomosios dažų partijos. Dažų technologija dar tobulinama, kad būtų išgauta tinkama spalva, o gaubtai pavyko puikiai. 

• Tęsiame bendradarbiavimą ir su universitetais, kurie testuoja mūsų musių lervas moksliniams tyrimams ir bakterijų maitinimui. 

• Ši mūsų įdiegta technologija leis Vilniaus regionui sutaupyti iki 2 mln. eurų per metus – iš savivaldybių už jų gyventojų virtuvės atliekų tvarkymą neimame jokio papildomo mokesčio. 

Mūsų tikslas – kitais metais perdirbti 12 tūkst. tonų virtuvės atliekų. Todėl kviečiame atsakingai atskirti virtuvės atliekas – jas meskite į oranžinius maišelius, o mes pasirūpinsime, kad jos pasiektų musių lervas! 

Visą straipsnį skaitykite „BBC“ portale. 

Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ pilnai atnaujino veiklą – laikinoje aikštelėje įmonės teritorijoje jau veikia dvi mobilios rūšiavimo linijos. Su šiais įrengimais įmonė tvarko 100% įprasto atliekų srauto – visos gyventojų buitinės atliekos vėl vežamos į šią gamyklą, kitų tvarkytojų pagalbos nebereikia. 

Gamykla ir jos įrengimai buvo apdrausti maksimaliai tiek, kiek sutiko apdrausti draudimo bendrovės. Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ šiuo metu vertina žalą.  

Atkūrė atliekų vežimą

„Komanda dirbo negailėdama jėgų, naktimis, kad paruoštų mobilias linijas, sureguliuotų smulkintuvus ir pritaikytų darbui su mišriomis atliekomis. Abi mobilios linijos jau pilnai veikia, atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, atskiriamos biologiškai skaidžios medžiagos. Atkūrėme džiovinimo tunelių darbą nepaliestoje gamyklos dalyje, čia išrūšiuotas atliekas džioviname“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Palaipsniui buvo atkurtas atliekų vežimas iš visų aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių. Šiuo metu jos į gamyklą jau vežamos įprastu grafiku. Per parą vidutiniškai sutvarkoma 800 tonų atliekų – toks pat kiekis, kaip ir anksčiau. 

Pirmiausia buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus miesto, Vilniaus ir Elektrėnų rajonų, o vėliau ir kitų regiono savivaldybių gyventojų atliekos. 

Įmonė atliekas mobiliais įrengimais tvarkys tol, kol bus pilnai atkurta stacionari gamyklos infrastruktūra. 

Apdrausta tiek, kiek draudė

Pasak „Energesman“ vadovo, gamykla buvo apdrausta. Vis dėlto nuo gaisro rizikos visos draudimo bendrovės atsisakė gamyklą drausti pilna apimtimi dėl prieš tai atliekų tvarkymo įmonėse kilusių nelaimių ir išaugusios rizikos. 

Geriausią draudimo variantą, kokį „Energesman“ pavyko gauti iš draudimo bendrovių, kaip priimtiną buvo patvirtinusi gamyklos savininkė UAB VAATC. 

Gamyklą yra apdraudusi draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atkuriamąja verte yra apdrausta mobili technika (krautuvai, sunkvežimiai ir pan.), dalis stacionarių įrengimų ir kito patikėto turto. Taip pat apdraustas poveikis aplinkai, civilinė atsakomybė bei kitos rizikos – tiek, kiek sutiko drausti draudimo bendrovės. 

Šiuo metu draudimo bendrovė vertina, kokios išmokos įmonei bus skirtos. 

UAB „Energesman“ per metus už draudimus sumokėdavo virš 100 000 Eur. Kai kurie draudimai baigė galioti gegužę, juos atnaujinus, draudimo įmokos išaugo beveik dvigubai.

Remontuojami stacionarūs įrengimai 

Pasak įmonės vadovo, jau vyksta ir stacionarių įrenginių tvarkymas. Viena iš gamyklos linijų yra nukentėjusi nedaug, keičiamas variklis, konvejerio linija, bus pakeisti reduktoriai ir linija vėl bus paleista.  

Didžioji dalis gamyklos krovos technikos – krautuvai, ekskavatoriai, sunkvežimiai – nenukentėjo ir pilnai naudojami darbui. Įmonė prarado tik vieną krautuvą. Kitų rūšiavimo linijų ir įrenginių būklė šiuo metu dar vertinama.

Dar neveikia technologiškai pažangi stiklo rūšiavimo įrangą, kuri leisdavo atskirti net 10 mm stiklo šukes, plastikus, popierių bei kitas žaliavas, dėl to antrinių žaliavų šiuo metu atrenkama mažiau. 

Jau anksčiau operatorius gamykloje aktyviai diegė inovacijas. Šių metų pradžioje kartu su Lietuvos programinės įrangos UAB „Softeta“ buvo sukurtas ir testuojamas dirbtinio intelekto sprendimas, kuris automatiškai atpažindavo ir skaičiuodavo oranžinius maišelius, stiklinę tarą, tetrapakus ir kitas atliekas. 

„Sistema saugoma serveriuose debesyse, tad visiškai nenukentėjo, kai tik atkursime rūšiavimo linijas, pastatysime kameras ir ji vėl toliau sėkmingai veiks. Skaičiuoklę ir video, kaip tai atrodo, jau galima rasti mūsų svetainėje“, – pasakoja A. Blazgys.

Partneriai palaiko 

Pasak įmonės vadovo, partneriai, įrangos tiekėjai geranoriškai siūlo pagalbą ir prioritetą įrenginių atstatymui ar pakeitimui. 

„Esame pasirengę atstatyti pažangesnę, modernesnę gamyklą ir užtikrinti dar efektyvesnį atliekų rūšiavimą bei perdirbimą – apie tai aktyviai kalbamės su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru VAATC, Vilniaus ir kitomis savivaldybėmis“, – pasakoja A. Blazgys. 

„Dirbame efektyviausiai ir pigiausiai tarp visų šalies MBA rūšiavimo gamyklų. Modernizavę gamyklą, galime pasiekti dar geresnių rezultatų ir toliau užtikrinti palankiausią atliekų rūšiavimo dedamąją Vilniaus regiono gyventojams, nes esame optimizavę procesus ir aktyviai ieškome, kaip iš atliekų kurti naujus produktus bei pridėtinę vertę“, – sako A. Blazgys. 

Specialistai tiria padegimo versiją

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje buvo užgesintas balandžio 28 dieną. Vilniaus apygardos prokuratūra yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri aiškinasi, nelaimės kilimo priežastis, ar tai buvo padegimas.

Įtarimų kelia atliekų rūšiavimo tunelyje, armuoto betono sienoje, rasta skylė. Viena pagrindinių prielaidų jos atsiradimui – tyčinis veiksmas. Įmonė yra pradėjusi ir vidinį tyrimą, aiškinasi visas aplinkybes. 

Padegimo prielaidą sustiprina ir gegužę kilusi virtinė gaisrų kitose atliekų gamyklose visoje Lietuvoje.  

„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje per metus išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų mišrių ir maisto atliekų.  Įmonė yra sukaupusi didelę mišrių atliekų tvarkymo patirtį, subūrusi inovacijų komandą.

Į šią gamyklą atvežamos komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. 

Pradedame vidinį tyrimą dėl galimo sabotažo atvejo mūsų aptarnaujamoje gamykloje. Armuoto betono sienoje, tunelyje, kuriame saugomos netinkamai išmestos atliekos, aptikome skylę. Viena pagrindinių prielaidų dėl jos atsiradimo – tyčinis sprogimas. 

„Vienos iš apžiūros metu radome didelį betono gabalą, išplėštą iš sienos. Konstrukcija yra iš specialaus, armuoto ir papildomai sutvirtinto betono, todėl atmetėme tokios gaisro priežasties, kaip užsidegusios ličio baterijos, variantą – tuo metu gamykla nedirbo ir atliekos nebuvo niekaip paveikiamos. Taip pat ir tyrimo metu nebuvo rasta padegimui skirtų medžiagų. Džiaugiamės, kad mūsų abejonės buvo išgirstos ir buvo suformuota speciali prokurorų tyrėjų grupė“, – sako Algirdas Blazgys, mūsų įmonės vadovas. 

Pasak jo, žalos pobūdis ir turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, jog kilęs gaisras – tyčinis veiksmas. Atliekose paslėpti detonuojamą įrenginį, deja, nėra sudėtinga.

Mūsų aptarnaujamoje gamykloje visos baterijos yra nurenkamos nuo rūšiavimo linijų ir yra atskiriamos dar prieš automatinį atliekų rūšiavimo procesą. 

Atsakingai laikomės priešgaisrinių ir aplinkosauginių reikalavimų, palaikome bendradarbiavimą su priešgaisrinėmis tarnybomis. Paskutinis patikrinimas gamykloje buvo atliktas šių metų kovo 10 d. ir pažeidimų nebuvo nustatyta. 

Dėl pastarųjų savaičių gaisrų, kilusių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonėse, buvo suformuota tarpinstitucinė tyrėjų grupė, siekianti ištirti kilusių gaisrų priežastis. 

„Užtvėrėme galimai įvykusio sprogimo zoną, kad ji nebūtų papildomai pažeista, kadangi atvyks tyrėjai paimti jiems reikiamus pavyzdžius tolesniam tyrimui“, – teigia A. Blazgys.

Tikimės greitų ir aiškių atsakymų – tiek mums, tiek visuomenei.

Primename, kad gaisras mūsų operuojamoje atliekų rūšiavimo gamykloje kilo balandžio 27 d. rytą atrinktų netinkamai išmestų atliekų tunelyje. Gaisras labiausiai paveikė du gamyklos korpusus bei dalį sektoriaus, į kurį šiukšliavežės atveža ir išpila mišrias gyventojų atliekas prieš rūšiavimą. Nepaveikti liko du gamyklos korpusai rytinėje dalyje, kuriuose pirmiausia siekiame atnaujinti atliekų tvarkymo veiklą. 

Įvertinome gaisro padarinius – pirminiais duomenimis, apie pusė  mūsų aptarnaujamos gamyklos pastatų liko nenukentėję. Planuojame jau šią savaitę atnaujinti darbą nepaliestoje gamyklos dalyje, gavus institucijų pritarimą. Šioje gamyklos dalyje buvo tvarkomos gyventojų maisto ir biologiškai skaidžios atliekos. Jos sudaro apie 40% gamyklą pasiekiančių atliekų. 

Likusią dalį atliekų (apie 60%) planuojame tvarkyti laikinoje aikštelėje sklypo teritorijoje. Toks pasiūlymas šiandien buvo pateiktas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui, Vilniaus miesto ir kitoms regiono savivaldybėms bei kitoms atsakingoms institucijoms. Jei pasiūlymui bus pritarta, atliekos šioje laikinoje aikštelėje būtų tvarkomos mobiliaisiais įrenginiais, o darbai galėtų būti pradėti jau gegužę. 

„Dėkojame ugniagesiams, aplinkosaugininkams, policijos pareigūnams, atliekų tvarkymo, savivaldybių ir ministerijų atstovams – visiems, kurie sklandžiai ir operatyviai atliko savo darbą, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas, o gamyklos darbas galėtų būti atnaujintas. Galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuvoje turime aukščiausio profesionalumo tarnybas ir institucijas, kurios sudėtingu momentu susitelkia ir nuoširdžiai sprendžia situaciją“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Šiuo metu gamyklą apžiūri Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie siekia nustatyti gaisro priežastis ir įvertinti padarinius. 

Pirminiai duomenys rodo, kad gaisras labiausiai paveikė du gamyklos korpusus bei dalį sektoriaus, į kurį šiukšliavežės atveža ir išpila mišrias gyventojų atliekas prieš rūšiavimą. 

Nepaveikti liko du gamyklos korpusai rytinėje dalyje, kuriuose pirmiausia ir bus siekiama atnaujinti atliekų tvarkymo veiklą.

„Visa mūsų komanda yra pasirengusi tęsti darbus, kai tik bus atstatytas elektros tiekimas. Tikimės, kad tai bus padaryta artimiausiomis dienomis. O per kelias savaites planuojame maksimaliai atkurti savo pajėgumus laikinoje aikštelėje – tad Vilniaus regiono gyventojai nepajus nepatogumų, jų atliekos bus sutvarkytos“, – sako A. Blazgys. 

Baigus likviduoti gaisro padarinius ir ekspertams įvertinus situaciją, iškart planuojame pradėti gamyklos atstatymo darbus.

Gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje kilo sekmadienio rytą. Priežastis aiškinasi specialistai, pirminiais duomenimis, jį galėjo sukelti padegėjai arba netinkamai gyventojų išmestos atliekos, tokios, kaip paspirtukų, įkrovimo baterijos ar cheminės buitinės medžiagos. Tokių atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, tam yra skirti elektronikos atliekų konteineriai, o buitinės chemijos medžiagos turi būti atiduodamos specialiems atliekų tvarkytojams.    

Šiandien mūsų aptarnaujamoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje kilęs gaisras jau suvaldytas. Nuoširdžiai atsiprašome visų aplinkinių gyventojų dėl kilusių nepatogumų ir dėkojame visoms specialiosioms tarnyboms, kurios greitai sureagavo ir profesionaliai suvaldė situaciją. Remiantis pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl netinkamai išmestų atliekų, tačiau neatmetame ir galimo padegimo versijos.

„Priešgaisrinė signalizacija gamykloje suveikė 7 val. 45 min. atrinktų netinkamų atliekų tunelyje. Apsaugos darbuotojai iškart kreipėsi į gelbėjimo tarnybas ir, kol jie atvyks, bandė su gesintuvais užgesinti kilusį nedidelį gaisrą. Šios atrinktos atliekos laikomos betoniniame tunelyje“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ vadovas.

Neužilgo signalizacija suveikė atvežtų atliekų sektoriuje, kur šiukšliavežės atveža ir išpila iš gyventojų surinktas atliekas. Iš ten atliekos kraunamos ant konvejerių ir rūšiuojamos. Vėliau gaisras išplito į šalia esančias gamyklos patalpas, kur yra saugomos jau išrūšiuotos atliekos. 

Visos gamyklos gaisras neapėmė, jį sustabdyti padėjo gamykloje įrengta priešgaisrinė sistema, kuri, suveikus signalizacijai, automatiškai pradėjo purkšti vandenį ir stabdė ugnies plitimą. 

„Aktyviai bendradarbiaujame su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentu, Vilniaus savivaldybe, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, tikime, kad bus išaiškintos gaisro priežastys ir tai padės mums dar labiau sustiprinti rizikų prevenciją“, – sako A. Blazgys.

Atsakingai laikomės priešgaisrinių ir aplinkosauginių reikalavimų, paskutinis patikrinimas buvo atliktas šių metų kovo 10 d. ir pažeidimų nebuvo nustatyta. 

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai kilo gaisras, gamykla nedirbo – tai yra vienintelė naktis savaitėje, kai gamykloje nedirba naktinė pamaina ir įrenginiai sustabdomi. Kitomis savaitės dienomis gamykla dirba trimis pamainomis visą parą. 

Tuo metu, kai kilo gaisras, gamykloje buvo tik apsaugos ir svėrimo punkto darbuotojai, gamykla neveikė, kitų darbuotojų joje nebuvo. 

Dalis darbuotojų į gamyklą turėjo atvykti sekmadienį 8 val. vakare, o atliekų rūšiavimas vėl būtų pradėtas pirmadienį 6 val. ryto.  

Gamyklos teritorija yra aptverta ir stebima vaizdo kameromis. 

Primename, kad į mišrių atliekų konteinerius negalima mesti baterijų, akumuliatorių, elektronikos, skiediklių, dažų, cheminių valiklių, karštų pelenų, kurie gali užsidegti ir sukelti gaisrą. 

Kol kas vertinama, kokius nuostolius gamyklai padarė gaisras, kaip greitai pavyks ją atstatyti ir atnaujinti veiklą. Ieškome optimalių sprendimų, kad atliekų surinkimas iš Vilniaus regiono gyventojų nesustotų.    

Neseniai tapome viena pirmųjų gamyklų pasaulyje, pritaikiusia musių lervas žaliųjų virtuvės atliekų apdorojimui. Tam, kad Vilniaus regiono gyventojai būtų dar labiau paskatinti atskirti tokio tipo atliekas, mūsų aptarnaujamoje gamykloje apsilankė nuomonės formuotojos Brigita Uyar ir Vaida Kurpienė.

Jos iš arti susipažino su 8 Vilniaus regiono savivaldybių virtuvės atliekų perdirbimo procesu, pamatė modernią įrangą, skirtą maisto atliekų ir oranžinių maišelių apdorojimui bei sužinojo, iš ko galime pagaminti naujus produktus pramonei, žemės ūkiui, žvejybai. 

„Praleidau gamykloje net 2 valandas – buvo taip įdomu! Pastatyti naujausi įrengimai – nuo atliekų tvarkymo iki lervų auginimo – musių maitinimo kiaušinėlių dėjimo cecho. Viskam papasakoti reikėtų ne vieno įrašo, o viso podcasto ar laidos. Man įdomu viskas, kas nauja ir ypač tai, kas prisideda prie antrinio panaudojimo bei aplinkosaugos. Dabar tikrai žinau, kad rūšiuoti maisto atliekas – verta“, – savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė Vaida Kurpienė, mitybos specialistė ir nuomonės formuotoja. 

Nuomonės formuotojoms aprodėme, kaip veikia visas procesas – nuo maišelių atvykimo į gamyklą, virtuvės atliekų atskyrimo nuo bendro srauto iki lervų auginimo ir naujų produktų panaudojimo galimybių. Nuomonės formuotojų pažintį su technologija pradėjome nuo 27 kv. m konteinerio, kuriame gyvena 6 mln. musių.

Prie šio konteinerio yra prijungtas specialus kiaušinėlių dėjimo įrenginys, į kurį musės atskrenda padėti kiaušinėlius – viena musė gali padėti iki 30. Vėliau kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo sistemą. Į šią cisterną tiekiama iš vilniečių virtuvės atliekų pagaminta organinė masė, kurią valgo musių lervos. Planuojame, kad perdirbę 1 toną žaliųjų virtuvės atliekų užaugs iki 90 kg lervų.

Į lervų auginimo įrangą, kuri buvo pagaminta pagal vilniečių poreikius, investavome 1 mln. Eur. 

Toliau nuomonės formuotojoms aprodėme oranžinių maišelių išpakuotuvą ir nusodintuvą, kurie automatiškai paruošia maistą musių lervoms ir atskiria priemaišas. Įrenginys sutrina oranžinius maišelius su jų turiniu ir vandeniu, efektyviai atskiria priemaišas nuo 99% švarumo organinės masės.

Taip pat papasakojome, kokius produktus planuojame gaminti iš lervų. Gyventojų išmetamose virtuvės atliekose lieka apie 30-40 proc. baltymų ir riebalų, kuriuos siekiame išnaudoti augindami lervas. Turime preliminarius susitarimus gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei, kurie galėtų būti panaudoti dažų, skiediklių, baldų gamyboje. Iš musių lervų auginimo atliekų galime gauti organines trąšas žemės ūkiui, o iš organinės masės galima išgauti biometaną. 

Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja apie 40 000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų, tačiau tik apie 2,7 tūkst. tonų jų išrūšiuojama į oranžinius maišelius. Tad kartu su nuomonės formuotojomis kviečiame atsakingai rūšiuoti žaliąsias virtuvės atliekas, jas dėti į specialius oranžinius maišelius, o juos išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mes pasirūpinsime visu kitu!

Nuomonės formuotojos įrašus galite peržiūrėti Facebook ir Instagram.