Tag: Energesman; atliekų krizė; Algirdas Blazgys; Vilnius

Ne mūsų finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės pozicija dėl atliekų rinkos dalyvių buvo pagrindinė priežastis, sukėlusi atliekų krizę. Pozicija pradėjo keistis pavasarį, kai Vilniaus meras susitiko su „Icor“ akcininku, o savivaldybės darbuotojai pradėjo susirašinėti su koncerno darbuotojais.

Planas – nutraukti sutartis

„Čia kaip santuokoje – meilė baigiasi, kai atsiranda kitas. Esamas partneris tampa blogas ir netinkamas, o noro stengtis dėl santykių nebelieka. Mūsų nuomone, naujasis VAATC vadovas į pareigas atėjo su tikslu jau įgyvendinti paruoštą planą – perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą ir jos atstatymą“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Apie tai, kad atėjo įgyvendinti pokyčius, VAATC vadovas rašė savo socialiniuose tinkluose.

„Pradėjęs eiti pareigas jis pirmiausia nuvyko į Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kurios vadovas viešai pripažįstą iš anksto žinojęs, kad sutartys su mumis bus nutraukiamos“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Adomas Bužinskas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, sako netiesą, kalbėdamas apie sustabdytą mokėjimą gamyklos atstatymui, kad, neva, „mielai sutikome pervesti [pinigus] tiesiogiai gamintojui“.  

VAATC atsisakė sumokėti įrangos gamintojams tiesiogiai, nors visi trišaliai susitarimai iš „Energesman“ pusės buvo pateikti, tačiau VAATC mokėjimų piktybiškai nevykdė.

„Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams – jų atliekos tvarkomos 2-3 kartus brangiau, jas tvarko įmonės, neturinčios tam leidimų, tam nepritaikytose vietose. Tik laiko klausimas, kada šis pabrangimas atsispindės ir gyventojams pateikiamose sąskaitose“, – sako A. Blazgys.

Sustabdė mokėjimus

Iki VAATC mokėjimų sustabdymo „Energesman“ patyrė apyvartinių lėšų trūkumą, tačiau VAATC sprendimas sustabdyti sutartinius mokėjimus šią situaciją pavertė kritine ir apribojo galimybes tęsti atliekų tvarkymą bei gamyklos atstatymą.

Iki šiol VAATC yra skolingas bendrovei „Energesman“ 6,13 mln. Eur.   

„Birželio antroje pusėje VAATC sustabdė visus mokėjimus ir iki šiol neatsiskaitė už gegužės, birželio ir liepos mėnesiais suteiktas paslaugas bei gamyklos modernizavimą. Reikia suprasti, kad atėjęs naujas VAATC vadovas negalėjo sustabdyti suplanuotų mokėjimų jau pirmosiomis dienomis – juk juos atlieka atskiras VAATC departamentas. Prireikė šiek tiek laiko, kad mechanizmas būtų sustabdytas – galiausiai tai ir įvyko“, – sako A. Blazgys.

VAATC taip pat klaidina gyventojus ir žurnalistus, vietoje žodžio „atsiskaitymai“ vartodamas terminą „avansai“, nors tai neatitinka esamos situacijos.

„VAATC mums nesumokėjo už jau suteiktas paslaugas – tai yra atsiskaitymas, o ne avansas. Avansas mokamas iš anksto prieš tai, kai paslaugos dar nėra suteiktos. Mums jokie avansai niekada nebuvo mokami – mes laukėme atsiskaitymų už jau suteiktas paslaugas“, – pabrėžia A. Blazgys.

Departamentas negali pagrįsti teiginių

Aplinkos apsaugos departamento teiginiai, kad gamyklos teritorijoje, neva, buvo laikomos „nerūšiuotos mišrios komunalinės atliekos, kurios buvo atvežtos iki 2025 m. balandžio mėn. vykusio gaisro“ yra šmeižtas.

Nėra jokio oficialaus dokumento, kuris pagrįstų šį teiginį. Bendrovė prašė, kad departamentas pateiktų tokį dokumentą, tačiau jis niekada nebuvo pateiktas.

„Aplinkos apsaugos departamentas, mūsų nuomone, buvo šio neskaidraus plano dalimi. Jų vertinimai yra nepatikimi ir selektyvūs – mus baudžia už tai, kad pastatėme konteinerį už tvoros, nes tai, neva, neatitinka TIPK reikalavimų, tačiau kitos bendrovės laiko atliekas už teritorijos dvidešimt metų, atliekas tvarko išvis be leidimų ir negauna jokių nuobaudų. Mums šio departamento darbas iki naujojo vadovo paskyrimo labai panašus į Augalininkystės tarnybos veiklą“, – pabrėžia A. Blazgys.   

Užsakymai pas ugniagesius?

Svarbų vaidmenį šioje istorijoje suvaidino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – liepos mėnesį jis gavo skundą, kurio pagrindu atliko neplaninį patikrinimą. Jo išvadas pateikė tiksliai sutarčių nutraukimo dienai.  

„Negirdėjome, kad departamentas turėtų tokį neplaninių patikrinimų užsakymų langelį, bet, matyt, jis prieinamas tik atskiriems žmonėms“, – nusistebi A. Blazgys.

„Energesman“ dar prieš gaisrą kreipėsi į VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų suteiktas papildomas sklypas, kuriame būtų galima sandėliuoti deginimui paruoštas atliekas. Tačiau iki šios vasaros toks sklypas nebuvo suteiktas, o be jo neįmanoma užtikrinti priešgaisrinių reikalavimų ir VAATC bei savivaldybė apie tai žinojo. 

„Ugniagesiai praėjus dviem mėnesiams po gaisro surašė nurodymus, kad visame pastate būtų įrengtos stacionarias gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos. Tačiau visi suprantame, kad to padaryti neįmanoma, kol pastatas nėra atstatytas“, – pabrėžia A. Blazgys.

Nenorėjo, kad krizės nebūtų

Po 2025 m. balandį įvykusio gaisro VAATC itin lėtai derino sutartis dėl gamyklos atstatymo – praėjo daugiau nei metai, kol buvo suderinta taikos sutartis ir įvykdytas viešasis pirkimas dėl gamyklos atstatymo. Vis dėlto galiausiai pavasarį tai buvo padaryta ir sutartys buvo pasirašytos.

Bet panašiu metu Vilniaus meras susitiko su „Icor“ akcininku, kuris išreiškė norą sugrįžti į atliekų tvarkymo verslą.

„Dar birželį, liepą sakėme, kad per kelias savaites galime sutvarkyti visas atliekas, esančias gamykloje, jei tik būtų atsiskaitoma pagal sutartis. Ir krizės nebūtų buvę. Tačiau VAATC ir Vilniaus merui to nereikėjo, nes planas buvo kitoks – perimti atliekų tvarkymą“, – pabrėžia A. Blazgys.

Šiuo metu „Energesman“ jau yra pradėjęs penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus savivaldybę, bendrovė taip pat kreipėsi į prokuratūrą. Iki galutinių teismų sprendimų „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios.

Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmęs gamyklą.

Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ patvirtina, kad iškart po VAATC pradėto sutarčių nutraukimo įmonės akcininkas buvo susitikęs su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Susitikimas buvo suorganizuotas trečio asmens, jame VAATC vadovas pasiūlė kompromisą – leisti vykdyti modernizavimo sutartį, jei operatorius neginčys operavimo sutarties nutraukimo. Pasiūlymas buvo atmestas.

Susitikimas įvyko liepos 14 dieną 19 val. cigarų klube Vilniuje. Apie susitikimą savo tinklalaidėje rugpjūčio 16 d. paskelbė Skirmantas Malinauskas, kuriam apie šį susitikimą papasakojo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Tačiau V. Benkunskas klaidingai nurodė susitikimo vietą ir jo turinį.

„Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos tinklaraštininko kuriamam turiniui. Vilniaus mero jam neva perpasakotas susitikimo turinys taip pat neatitinka tikrovės – manome, kad tai yra sąmoningai paskleistas melas ir siekis diskredituoti mūsų įmonę“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Susitikime su „Energesman“ akcininku VAATC vadovas M. Švaikauskas siūlė sudaryti kompromisą – jei „Energesman“ neginčys operavimo sutarties nutraukimo, už tai VAATC leistų bendrovei vykdyti modernizavimo sutartį, kurią „Energesman“ pasirašė laimėjusi tarptautinį viešąjį pirkimą. Jį bendrovė laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą.

„Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų, kad jie atsisakytų jiems teisėtai priklausančios veiklos. Mūsų sudaryta sutartis galioja dar dešimt metų ir mes esame pasirengę ją vykdyti po to, kai įrodysime, kad ji buvo nutraukta neteisėtai“, – pabrėžia A. Blazgys.

Susitikime M. Švaikauskas taip pat pripažino, kad VAATC sudarytų su „Energesman“ taikos sutartį, jei teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones dėl sutarties nutraukimo.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo sprendimas nepritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

„VAATC vadovo elgesys aiškiai parodo, kad sutarčių nutraukimas yra rinkos perdalijimo procesas, kurį vykdo VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybė, neteisėtai derindama veiksmus. Tokie šantažu paremti pasiūlymai tik patvirtina, kad VAATC neturi teisės nutraukti sutarčių, o nutraukimus naudoja kaip neteisėtą spaudimo priemonę „Energesman“. Mes neturime informacijos, kad VAATC vadovas turėjo oficialius valdybos įgaliojimus teikti minimus pasiūlymus“, – pabrėžia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.  

Pasak advokato, taip pat kyla klausimas, kokiu pagrindu M. Švaikauskas aptarinėjo susitikimo turinį su Vilniaus meru.

„M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai, kurioje Vilniaus miesto savivaldybei atstovauja savivaldybės darbuotojas Dalius Krinickas. Šis bendravimas labai panašus į VAATC vadovo įgaliojimų viršijimą ir mero piktnaudžiavimą tarnyba“, – pastebi P. Miliauskas.

Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs du „Energesman“ ieškinius, kuriais ginčijamas abiejų sutarčių – operavimo ir modernizavimo – nutraukimas. Teismas taip pat pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė VAATC reikalauti, o draudimo bendrovei išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. Eur.

Iki galutinio teismo sprendimo „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios. Tokią poziciją bendrovė grindžia tuo, kad eksploatavimo sutartį nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Energesman“ vertinimu, VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl kad Vilniaus ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo (ESOV) sprendimai tikslingai diskriminavo bendrovę, o atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje susikaupė dėl atliekų deginimui nepriimančios Vilniaus kogeneracinės jėgainės, o ne dėl operatoriaus kaltės.

Tuo tarpu modernizavimo sutarties nevykdė pats VAATC, nes pagal sutartyje numatytus terminus nesumokėjo „Energesman“ 4,4 mln. Eur.

Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmęs gamyklą.

Mišrios komunalinės atliekos Vilniaus regione tvarkomos įmonių, kurios neturi leidimų tokiai veiklai – tai „Ekobazė“, „Ekonovus“ ir VAATC. Dar viena įmonė – „Ecoservice“ – laiko daugiau atliekų, nei leidžiama. Neteisėtai veiklą vykdančioms įmonėms bus sumokėta 7,2 mln. Eur iš gyventojų surinktų įmokų už atliekų tvarkymą.

Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ dėl VAATC darbo be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo kreipėsi į prokuratūrą.

„Visos šiuo metu Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas tvarkančios įmonės pažeidinėja įstatymus, tačiau kol kas visiems tokie dvigubi standartai tinka. Tikimės, kad bus sugrįžta prie teisinės valstybės principų, nes šiuo metu Vilniaus valdžios palankumą turinčios įmonės gali daryti nusikaltimus ir būti nebaudžiamos, o joms mokami gyventojų milijonai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Gali tvarkyti plastiką – bet ne buitines atliekas

„Ekobazė“ mišrias komunalines atliekas tvarko adresu Lentvario g. 13 A, Vilnius. Pagal šiai teritorijai išduotą taršos leidimą (TL-V.7-49/2016), bendrovė čia gali tvarkyti tik nepavojingas atliekas, skirtas perdirbimui – tai atskirai surinktas plastikas, popierius, metalai, stiklas ir pan. Šis taršos leidimas nesuteikia bendrovei teisės tvarkyti buitinių atliekų.

Už tokį atliekų tvarkymą be leidimo, pagal pasirašytą sutartį, bendrovei bus sumokėti 2,1 mln. Eur.  

„Ecoservice“ viršija kiekį

„Ecoservice“ mišrias komunalines atliekas tvarko savo teritorijoje Gariūnų g. 71, Vilnius. Bendrovei išduotas taršos leidimas (TL-V.7-86/2018) šioje teritorijoje leidžia laikyti ne daugiau kaip 800 tonų mišrių komunalinių atliekų.

„Vizualiai matyti, kad šis kiekis yra viršijamas, ir jis dar labiau išaugs perėmus „Ekonovus“ srautą. Šiuo metu per dieną į įmonės teritoriją atvežama apie 250 tonų atliekų, kitą savaitę šis kiekis išaugs iki 350 tonų, o deginimui išvežama tik kelios dešimtys tonų, tad neabejotinai teritorijoje yra sukaupta daugiau atliekų nei leidime numatytas maksimalus kiekis“, – pabrėžia A. Blazgys.

„Ecoservice“ iki metų galo už atliekų tvarkymą pažeidžiant reikalavimus bus sumokėti 3 mln. Eur.  

„Ekonovus“ apskritai negali tvarkyti atliekų

„Ekonovus“ šiuo metu atliekas vis dar tvarko Naujojoje Vilnioje, Pramonės g. 141, tam griežtai prieštarauja vietos gyventojai.

Teritorija priklauso bendrovei UAB „Šatruva“, šiai bendrovei išduotas leidimas joje tvarkyti statybines atliekas (TL-V.7-52/2016). Mišrios komunalinės atliekos šioje teritorijoje negali būti tvarkomos.

Maža to, bendrovė „Ekonovus“ adresu Pramonės g. 141 apskritai negali tvarkyti jokių atliekų, nes neturi taršos leidimo veiklai šioje teritorijoje.

„Ekonovus“ negalėtų tvarkyti atliekų ir kitoje planuotoje aikštelėje adresu Sandėlių g. 12, Vilniuje, netoli Gariūnų. Šiuo adresu bendrovei nėra išduotas joks taršos leidimas, tad pagal įstatymus jokių atliekų šioje vietoje tvarkyti negalima.

Maža to, teritorija nėra pritaikyta atliekų tvarkymui – tai plynas laukas, kur nėra kietos dangos, tvorų, nesimato nuotekų surinkimo sistemos. Šiuo metu teritorijoje įrengiamas kelias, kuriuo galėtų privažiuoti kelias tonas sveriančios šiukšliavežės ir neįklimpti grunte.

Už tokį atliekų tvarkymą be leidimo, pagal pasirašytą sutartį, bendrovei būtų sumokėti 2,1 mln. Eur gyventojų lėšų.  

VAATC jau mėnesį gamyklą valdo be leidimo

Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą liepos 24 dieną perėmęs VAATC jau daugiau kaip mėnesį joje atliekas tvarko neturėdamas taršos (TIPK) leidimo.

Leidimas iki šiol yra išduotas „Energesman“ vardu ir bendrovė nesutinka, kad jis būtų perduotas VAATC, kol nesibaigė teisiniai ginčai dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

„Kreipėmės į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos veiklos vykdymo, nes atliekų tvarkymas be leidimo Lietuvoje yra kriminalizuota veikla. Sunku suprasti, kodėl jokių išimčių nebuvo taikoma mūsų atveju – mes buvome vertinami itin griežtai, kad atitiktume visus leidimų reikalavimus. Nors ekstremalioji situacija visiems turėtų galioti vienodai, akivaizdu, kad taip nėra“, – pastebi A. Blazgys.

Dar rugpjūčio viduryje Aplinkos apsaugos departamentas taip pat kreipėsi į prokuratūrą prašydamas įvertinti, ar VAATC, „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „Ekobazė“ teisėtai tvarko mišrias komunalines atliekas neturėdamos tam reikiamų leidimų.    

Sutarčių nutraukimą nagrinėja teismai  

Iki galutinio teismo sprendimo „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios. Tokią poziciją bendrovė grindžia tuo, kad eksploatavimo sutartį nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Energesman“ vertinimu, VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos todėl, kad Vilniaus ekstremalių operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo (ESOV) sprendimai tikslingai diskriminavo bendrovę, o atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje susikaupė dėl to, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė nepriėmė atliekų deginti, o ne dėl operatoriaus kaltės.

„Jei kitoms bendrovėms leidžiama laikyti didesnius atliekų kiekius nei numato leidimas ar apskritai tvarkyti atliekas be leidimų – su mumis dėl to negali būti nutraukiama sutartis“, – pabrėžia A. Blazgys.

Modernizavimo sutarties nevykdė pats VAATC ir pagal sutartyje numatytus terminus nesumokėjo „Energesman“ 4,4 mln. Eur.

Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmęs gamyklą.

Vilniaus apygardos teismas patenkino Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ prašymus ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose atskirose bylose. Teismas uždraudė UAB VAATC reikalauti, o draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas. Bendra eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijų išmokų vertė siekia apie 1,3 mln. Eur.

Išmokas uždrausta išmokėti iki kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dviejose bylose dėl Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo. VAATC jau buvo kreipęsis į draudimo bendrovę ir reikalavo jam išmokėti garantines išmokas.

„Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas. Prireiks mažiausiai dviejų instancijų teismų proceso, kol bus priimtas įsiteisėjęs spendimas. Tik klausimas, ar tuo metu VAATC ir Vilniaus savivaldybei dar vadovaus šiuos sprendimus priėmę asmenys, kurie visą šią sumaištį ir sukėlė“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti „Energesman“ pateiktus du atskirus ieškinius dėl neteisėto gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutarčių nutraukimo. „Energesman“ teismo prašo įpareigoti VAATC abi sutartis vykdyti natūra – vadinasi, grąžinti į iki nutraukimo buvusią padėtį.

Paraleliai Regionų administracinis teismas pradėjo nagrinėti „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo (ESOV) sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

„Vilniaus miesto savivaldybė ir meras asmeniškai suvaidino svarbų vaidmenį šioje atliekų rinkos perdalinimo istorijoje. Tikimės, kad teismas panaikins ESOV ir ESOC sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos savivaldybės darbuotojams suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – pabrėžia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas iki šiol turi specialiojo liudytojo statusą kitame teisėsaugos atliekamame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo vykdant gatvių siaurinimo projektus. Pavasarį pas A. Bužinską namuose ir darbo vietoje buvo atliktos kratos.

Iki galutinio teismo sprendimo „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios. Tokią poziciją bendrovė grindžia tuo, kad eksploatavimo sutartį nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Energesman“ vertinimu, VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl kad ESOV ir ESOC sprendimai tikslingai diskriminavo bendrovę, o atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje susikaupė dėl atliekų deginimui nepriimančios Vilniaus kogeneracinės jėgainės, o ne dėl operatoriaus kaltės.

Tuo tarpu modernizavimo sutarties nevykdė pats VAATC, nes pagal sutartyje numatytus terminus nesumokėjo „Energesman“ 4,4 mln. Eur pirminio mokėjimo.

Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmęs gamyklą.

„Pixabay“ nuotr.

Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ pateikė du atskirus ieškinius Vilniaus apygardos teismui dėl neteisėto gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Prašoma VAATC įpareigoti vykdyti abi sutartis natūra – vadinasi, grąžinti į iki nutraukimo buvusią padėtį.

Teismo taip pat prašoma uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų išmokų, kurios siekia apie 1,3 mln. Eur ir kurias VAATC jau yra paprašęs išmokėti jo naudai.  

„Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs. Priešingu atveju atliekų tvarkymas gyventojams kainuos 2-3 kartus daugiau, nes VAATC nesugebės taip efektyviai operuoti gamyklos – tą matome kituose regionuose, kur atliekas savivaldybės tvarko dvigubai brangiau“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Šiais ieškiniais „Energesman“ pirmą kartą skundžia sutarčių nutraukimą. Iki šiol į teismą buvo kreiptasi tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

„Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo neteisėtai, pavyzdžiui, VAATC savo dokumentuose cituoja Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti. Kaip VAATC galėjo žinoti dokumento turinį, jeigu tokio dokumento dar nebuvo?“ – klausia advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Šiuo metu Vilniaus miesto ESOC vadovauja Dalius Krinickas, kuris taip pat yra ir VAATC valdybos narys. Kadangi ESOC turi nešališkai reguliuoti santykius tarp visų rinkos dalyvių, kyla pagrįstas klausimas dėl interesų konflikto.

„Gamyklos perėmimas įgyvendintas remiantis būtent Vilniaus ESOC ir šio centro vadovo vienasmeniais sprendimais. Tačiau šiuo atveju Vilniaus savivaldybės pareigūnai viršijo savo įgaliojimus – teismui tai pripažinus, visa atliekų gamyklos perėmimo istorija subliūkš, o atsakingi asmenys turėtų atsidurti ten, kur jų vieta – teisėsaugos rankose“, – pabrėžia P. Miliauskas.    

Dėl Vilniaus ESOC sprendimų „Energesman“ jau kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Iki galutinio teismo sprendimo „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios. Tokią poziciją bendrovė grindžia tuo, kad pagal eksploatavimo sutartį, ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Energesman“ vertinimu, VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl kad ESOC sprendimai tikslingai diskriminavo bendrovę, o atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje susikaupė dėl atliekų deginimui nepriimančios Vilniaus kogeneracinės jėgainės, o ne dėl operatoriaus kaltės.

Tuo tarpu modernizavimo sutarties nevykdė pats VAATC, nes pagal sutartyje numatytus terminus nesumokėjo „Energesman“ 4,4 mln. Eur pirminio mokėjimo.

VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje esančio bendrovei „Energesman“ priklausančio turto. Jo vertė siekia apie 3 mln. Eur. Dalį „Energesman“ priklausančio turto VAATC iš gamyklos teritorijos išvežė, bendrovei nepranešęs.   

Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmęs gamyklą.

Teismas dar nesprendė dėl Vilniaus atliekų gamyklos sutarties nutraukimo teisėtumo. Gamyklos operatorius „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek operavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios, jų nutraukimas yra neteisėtas, nes tam nėra svarių priežasčių. Jų nutraukimas bus skundžiamas atskirais ieškiniais.  

Vilniaus apygardos teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl sutarties nutraukimo grindžiamas Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) ir vadovo (ESOV) sprendimais – tai yra šališka Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti institucija. Jos sprendimai jau apskųsti Regionų administraciniam teismui.

„Teismai yra klaidinami, nes ESOC ir ESOV sprendimai pateikia iškraipytą informaciją, kadangi tai yra politinė institucija, jai šiuo metu vadovauja Dalius Krinickas, kuris yra mero dešinioji ranka šiame rinkos perdalijimo procese. Jie priima kokius tik nori sprendimus ir jie įgauna teisinę galią“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Vilniaus ESOC ir ESOV priimami sprendimai yra neobjektyvūs, diskriminuojantys kitus regionus ir nepatinkančius rinkos dalyvius. Neseniai Vilniaus ESOC priėmė sprendimą, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė nepriimtų deginti atliekų iš Alytaus ir Utenos regionų, kurie jau išreiškė nepritarimą tam. Su Vilniaus ESOC sprendimais nesutinka ir Elektrėnų savivaldybė, kur yra Kazokiškių sąvartynas. 

„Vilniaus ESOC ir ESOV viršija savo įgaliojimus, nes pagal Civilinės saugos įstatymą miesto lygio ekstremalioji situacija nesuteikia centrui teisės keisti sutartinius santykius. Tačiau teismai šiais sprendimais turi remtis tol, kol jie nėra nuginčyti, nes tai oficiali institucija. Būtent todėl paraleliai teismuose ginčijame visus ESOC ir ESOV sprendimus, nes šiuo metu jie sukuria pagrindą visam šiam chaosui“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Pagal atliekų gamyklos eksploatavimo sutartį, ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Mūsų vertinimu, VAATC nenurodė reikšmingų priežasčių, dėl kurių galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, todėl laikome, kad eksploatavimo sutartis yra galiojanti. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims teismas“, – sako P. Miliauskas.  

Jei teismas pripažins, kad viena ar abi sutartys – gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo –  su „Energesman“ nutrauktos neteisėtai, VAATC turės atlyginti patirtus nuostolius. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmusi gamyklą. 

Vilniaus meras Valdas Benkunskas ketvirtadienį tinklalaidėje pas Algį Ramanauską pasitelkė juodąsias technologijas ir pareiškė, neva Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ pavasarį „tyčia pradėjo išvedinėti pinigus iš savo bendrovės“. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, pabrėžia operatorius. Tai lengvai gali patikrinti teisėsaugos institucijos, pasitelkusios įmonės banko išrašus.

Skleidžia nepagrįstas sąmokslo teorijas

„Meras nusirito labai žemai – iki rytų propagandistų lygio, kurie naudoja juodąsias technologijas ir skleidžia sąmokslo teorijas. Jo teiginiai yra šmeižtas – tai tikrai žema tokio rango politikui ir atrodo desperatiškai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Po gaisro „Energesman“ atliekas tvarkė sudegusioje gamykloje, dėl to veiklos sąnaudos išaugo, nes reikėjo nuomoti papildomą techniką, vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymus, atstatyti gamyklos pastatą.

Praėjusių metų finansinė ataskaita rodo, kad pernai įmonė patyrė 0,56 mln. Eur nuostolį.

„Ką gali „išvesti“ iš minuso? Nieko. Mes pinigus įnešinėjome, kad išmokėtume atlyginimus darbuotojams, sumokėtume už elektrą ir nupirktume kuro krautuvams. Po gaisro mes finansavome regiono atliekų tvarkymą iš savo lėšų, kad jis nesustotų“, – pabrėžia A. Blazgys.    

Savivaldybė skyrė 0,4% išlaidų – vadina didele pagalba

Per visą laikotarpį nuo gaisro Vilniaus miesto savivaldybė papildomoms išlaidoms padengti skyrė 15 980 Eur. Kitos septynios regiono savivaldybės ir VAATC neskyrė nė cento. Vilniaus meras po gaisro nė karto nebuvo atvykęs į gamyklą.

Tinklalaidėje meras šią pagalbą pavadino didelėmis pastangomis: „Po to (gaisro) mes iš tikrųjų dėjome daug pastangų, kad atsistotų ant kojų ta pati įmonė, turėjome ir daug pagalbos, ir pasirašėme sutartis dėl atstatymo“.

„Mero pagalba sudarė 0,4% išaugusių išlaidų – tai yra lašas jūroje. Buvome palikti visas išaugusias išlaidas dengti vieni, nes nesulaukėme jokios pagalbos iš VAATC ir savivaldybių“, – pabrėžia A. Blazgys.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į mero žodžius kitu aspektu: „Meras kalba taip, lyg ne VAATC, o jis asmeniškai sprendė dėl visų klausimų – sutarčių pasirašymo ir nutraukimo. Tai akivaizdžiai pažeidžia institucijų nepriklausomumo principą – ar VAATC tėra kišeninis mero įrankis perdalinant atliekų rinką?“

VAATC skola viršija 6 milijonus Eur

VAATC skola įmonei „Energesman“ šiuo metu siekia 6,12 mln. Eur. 1,23 mln. Eur yra nesumokėta už gegužės ir birželio mėnesius, 0,49 mln. Eur už liepos mėnesį suteiktas paslaugas. Dar 4,4 mln. Eur VAATC yra skolingas pagal gamyklos modernizavimo sutartį.

„VAATC grubiai nevykdo savo įsipareigojimų nei pagal eksploatavimo, nei pagal modernizavimo sutartis ir jų skola mums auga, nes jau skaičiuojame delspinigius“, – pabrėžia A. Blazgys.

Pinigų reikėjo įrangai ir ESOC sprendimams

Visą laikotarpį po gaisro „Energesman“ nuomojo papildomus mobilius įrenginius, nes dvi stacionarios rūšiavimo linijos buvo sudegusios. Už šių įrenginių nuomą „Energesman“ kas mėnesį mokėjo po 100 tūkst. Eur. Iš viso mobilių įrenginių nuomai buvo išleista 1,4 mln. (su PVM) Eur. Šias išlaidas finansavo vien „Energesman“.

Kadangi ekstremalioji situacija užsitęsė ilgai, „Energesman“ prašė VAATC, kad jie, kaip gamyklos savininkas, patys nuomotų įrangą ir suteiktų operatoriui ją naudoti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.

Taip pat buvo patirta dar apie 1 mln. (su PVM) Eur papildomų išlaidų vykdant įvairius ESOC nurodymus, tokius, kaip atliekų transportavimas į kitus regionus, deginimas brangesniuose įrenginiuose, papildomų srautų tvarkymas.

Dar 0,3 mln. (su PVM) Eur sąskaitą įmonei „Energesman“ išrašė pats VAATC už 14 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų pasaugojimą Kazokiškių sąvartyne. Sprendimą vežti atliekas į sąvartyną taip pat priėmė ESOC. 

„Energesman“ į pastato atstatymą ir statybines medžiagas jau investavo apie 1 mln. Eur.  Taip pat dar papildomai lėšų „Energesman“ išleido pirminiams naujos rūšiavimo įrangos užsakymams gamyklos atnaujinimui.

Tuo tarpu VAATC bendrovei netaikė jokių mokėjimo atidėjimų ar nuolaidų, kurie padėtų sureguliuoti sutrikusius finansinius srautus.  

VAATC ir Vilniaus savivaldybė daug kalba, kad Vilniaus atliekų gamyklą operuojant „Energesman“, vežėjai turėjo laukti ilgose eilėse. Tačiau jie nutyli, kad VAATC birželio mėnesį atsisakė paleisti šį pavasarį įdiegtą elektroninę eilių valdymo sistemą. Ji būtų sureguliavusi srautus ir pagal grafiką atvykusiems vežėjams nebūtų reikėję laukti. Sistemos paleidimas sustabdytas po to, kai pasikeitė VAATC vadovas.

Nutyli apie įdiegtą sprendimą

„Reikia turėti ypač daug cinizmo, kad atsistojęs Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdyje kaltintum kitą, nors pats piktybiškai atsisakei pakeisti situaciją. Darbuotojai jau buvo apmokyti naudotis eilių valdymo sistema, tačiau VAATC specialiai atsisakė ją paleisti, kad tik eilių problema išliktų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

Dar šių metų kovo 18 d. VAATC pasirašė sutartį su UAB „Teracode“, dirbančia su prekės ženklu „Logifly“, kuri Vilniaus atliekų gamykloje įrengė elektroninę eilių valdymo sistemą, kuria turėjo naudotis atliekų vežėjai. Sutarties vertė siekia 8,8 tūkst. Eur.

Viešojo pirkimo sutartis: https://viespirkiai.org/sutartis/2008048337

Sustabdyta atėjus naujam VAATC vadovui

Sistema turėjo pradėti veikti birželio 1 dieną. Prie įvažiavimo į gamyklą jau buvo įrengti stulpai su šviestlentėmis, jos buvo prijungtos, „Energesman“ užsakė ir pajungė modemus bei internetą, sistema buvo ištestuota.

VAATC ir „Energesman“ darbuotojai – logistikos vadybininkas, svėrėjai – buvo apmokyti naudotis sistema. Buvo likę tik surengti mokymus vežėjams ir birželį eilių klausimas būtų išspręstas.

Tačiau gegužės 28 d. VAATC vadovu tapus Mariui Švaikauskui, staiga projektas buvo sustabdytas ir niekada nebuvo paleistas.

„Taip galima elgtis tik vienu atveju – jei ateini turėdamas tikslą išmesti operatorių, o ne su juo kartu dirbti. Kito paaiškinimo tokiems veiksmams nėra“, – pabrėžia A. Blazgys.

Pirmenybė atvykusiems pagal grafiką

Pagal įdiegtą sistemą, vežėjai, atvykę prie atliekų rūšiavimo gamyklos, turėjo nuskanuoti QR kodą. Sistema automatiškai formuotų dvi vežėjų eiles. Pirma eilė būtų skirta vežėjams, atvykusiems savo laiku pagal iš anksto sudarytą grafiką. Antroji – atvykusiems ne savo nustatytu laiku, anksčiau ar vėliau jo.

Pirmenybė iškrauti atliekas būtų teikiama vežėjams, atvykusiems savo laiku. Todėl jiems nebūtų reikėję laukti bendroje eilėje.

„Tai būtų išsprendę esminę problemą – kad kai kurie vežėjai atvyksta ne pagal suderintą grafiką, o jiems patinkančiu laiku, todėl susidaro vežėjų spūstys ir jiems kartais tenka laukti“, – pabrėžia A. Blazgys.

Užfiksuota, kad per laikotarpį po gaisro 50 proc. vežėjų atvyko ne savo laiku – vadinasi, kas antra šiukšliavežė. Dėl to nukentėdavo savo laiku atvykę vežėjai, kurie vis tiek turėdavo laukti bendroje eilėje.

Savo ruožtu „Energesman“ visada laikėsi Ekstremalių situacijų operacijų centro nustatyto grafiko – per valandą priimti ne mažiau nei 6 šiukšliavežes. Vadinasi, vienai šiukšliavežei buvo skiriama 10 minučių pasverti automobilį ir išpilti atliekas.

Jokių „Energesman“ pažeidimų dėl šio grafiko nesilaikymo nėra užfiksuota.

Tarp vežėjų – bendrovė, siekusi įsigyti operatorių

Svarbu pabrėžti, kad didžiąją dalį atliekų iš Vilniaus regiono surenka ir veža bendrovės „Ecoservice“ bei „Ekonovus“.

Būtent „Ecoservice“ vieno iš vadovų vardu „Energesman“ akcininkui buvo pateiktas pasiūlymas parduoti akcijas. Pasiūlymas buvo pateiktas per trečią asmenį. Tai įvyko kelios dienos iki VAATC paskelbė įspėjimą nutraukti sutartis su „Energesman“.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo (ESOV) sprendimus, leidusius visiškai sustabdyti ir kitiems rinkos dalyviams perimti bendrovės veiklą.

Skundą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams „Energesman“ pateikė pirmadienį, rugpjūčio 3 d.

Liepos mėnesį ESOC ir ESOV priėmė sprendimus, kuriais iš esmės pertvarkė atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione – perskirstė atsakomybes tarp jos dalyvių, nustatė atliekų deginimo prioritetus, dėl kurių „Energesman“ tiesiog negalėjo perduoti išrūšiuotų atliekų deginti.

Skunde pabrėžiama, kad ESOC ir ESOV neturėjo teisės kištis į komercinę veiklą ir priimti tokius sprendimus. Esant savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, centras ar jo vadovas negali kištis į komercinius santykius. Tačiau būtent tai buvo padaryta. Į komercinius santykius leidžia kištis tik valstybės lygio ekstremalioji situacija.

„Skundžiami sprendimai dirbtinai sustabdė visą „Energesman“ vykdytą veiklą ir užprogramavo atliekų kaupimąsi MBA teritorijoje. Pavyzdžiui, Vilniaus kogeneracinei jėgainei nurodyta pirmiausia priimti deginti atliekas iš bendrovių „Ecoservice“ ir „Ekonovus“. Tuo pat metu „Energesman“ ir toliau turėjo priiminėti rūšiuoti atliekas, tačiau nebegalėjo visų jų perduoti deginti, nes jėgainė buvo užimta prioritetą gavusių bendrovių, taip pat iš kitų regionų atvežamų atliekų deginimu. Tokiu būdu mums buvo sukurtos dirbtinės kliūtys išvalyti MBA gamyklos teritoriją nuo sukauptų atliekų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Iš viso į MBA įrenginius pristatomo atliekų srauto apie 55 proc. sudaro degiosios atliekos, kurios būdavo perduodamos Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Užkirtus kelią jas sudeginti, „Energesman“ buvo priversta kaupti atliekas MBA teritorijoje.

A. Blazgys atkreipia dėmesį, kad tokie ESOC ir ESOV sprendimai buvo priimti MBA operatoriui „Energesman“ nedalyvaujant posėdžiuose: „Prašėme galimybės dalyvauti, pristatyti realią situaciją, pasidalinti įžvalgomis, siūlyti sprendimus, tačiau į mūsų prašymus atsižvelgta nebuvo.“

„Energesman“ ir jos eksploatuota MBA gamykla yra svarbi grandis visoje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemoje. Vykdydama MBA eksploatavimo sutartį, „Energesman“ iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių priėmė mišrias komunalines atliekas ir rūšiavo jas MBA įrenginiuose. Iš atliekų buvo atskiriamas metalas, popierius, plastikas, stiklas bei kitos perdirbti tinkamos medžiagos. Taip pat – perdirbti netinkamos atliekos. Dalis šių apdorotų atliekų naudojamos energijai gauti – degiosios atliekos perduodamos Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Atliekų priėmimo ir apdorojimo bei perdavimo deginti veiksmus iš „Energesman“ perėmusios bendrovės „Ekonovus“, „Ekobazė“ ir VAATC iki šiol neturi tam reikalingų leidimų.

„Pixabay“ nuotr.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, kurią Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) sutraktavo kaip leidimą perimti MBA gamyklą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 24 d.  nustatė laikinąsias apsaugos priemones. Jų esmė: neleisti „Energesman“ trukdyti VAATC atstovams patekti į gamyklos teritoriją bei disponuoti jos turtu. VAATC, remdamasis šia nutartimi, perėmė MBA gamyklos kontrolę, nors nutartis tokios teisės nesuteikė.

„Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones VAATC sutraktavo kaip leidimą visiškai perimti MBA gamyklos kontrolę, nors iš tiesų to nė neprašė. VAATC prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei reikalavimų uždrausti „Energesman“ vykdyti veiklą, nei draudimo mūsų darbuotojams patekti į Vilniaus atliekų MBA įrenginių teritoriją ir dirbti savo darbą. Todėl kreipėmės į aukštesnės instancijos teismą – prašome panaikinti savavališkus VAATC veiksmus įkvėpusią nutartį ir išspręsti susidariusią situaciją iš esmės“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

A. Blazgys taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VAATC dabar gamyklos teritorijoje mėgina vykdyti „Energesman“ veiklą, nors tam yra visiškai nepasiruošusi: neturi nei reikiamo darbuotojų skaičiaus, nei būtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Liepos 24 d., praėjus vos kelioms valandoms po skundžiamos nutarties priėmimo, VAATC atstovai, atvykę į MBA gamyklą, įteikė ten buvusiems „Energesman“ darbuotojams VAATC direktoriaus įsakymą, kuriuo nurodyta išsinešti daiktus ir pasišalinti. Nuo liepos 24 d. vakaro „Energesman“ nebeturi jokios MBA gamyklos kontrolės.

Skundą, kuriuo prašoma panaikinti aptariamą nutartį, Vilniaus apygardos teismui „Energesman“ pateikė liepos 31 d.

„Pixabay“ nuotr.