Tag: Energesman; atliekų krizė; Algirdas Blazgys; Vilnius

VAATC atsisakymas sumokėti 1,23 mln. Eur sąskaitas už gegužės ir birželio mėnesiais UAB „Energesman“ suteiktas paslaugas yra neteisėtas ir pažeidžia sutartį. Gegužę ir birželį gamykloje priimtos atliekos yra tinkamai išrūšiuotos, supresuotos ir laukia eilės, kada galės būti sudegintos. Eksploatavimo sutartyje VAATC yra įsipareigojęs „Energesman“ sumokėti pagal tą mėnesį į gamyklą pristatytą atliekų kiekį, o ne pagal tai, kiek atliekų išvežta sudeginti.  

Atliekos sutvarkytos tinkamai

Gamyklos teritorijoje esančios dar nerūšiuotos atliekos buvo atvežtos per liepos mėnesį – tai patvirtina valstybinė atliekų apskaitos sistema GPAIS, kur matomas visų atliekų judėjimas ir tikslūs jų kiekiai.

Pagal GPAIS, liepos 1-15 d. į Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklą buvo atvežta 6 697 tonos mišrių komunalinių atliekų. Per birželį ir liepą taip pat dar buvo atvežta 1797 tonos biologiškai skaidžių atliekų iš „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ pagal Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) įsakymą.

„Savo sprendimą nemokėti VAATC grindžia liepos mėnesį gamykloje užfiksuotu atliekų kiekiu. Tai yra skirtingi laikotarpiai, todėl liepos mėnesio situacija neįrodo, kad gegužę ir birželį paslaugos nebuvo suteiktos. Visos gegužę ir birželį pristatytos atliekos buvo tinkamai išrūšiuotos, yra supresuotos ir sandėliuojamos, kol bus sudegintos – tai leidžiama daryti pagal sutartį ir taip buvo daroma kiekvieną vasarą,“ – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

Prieštarauja sutarčiai ir įstatymui      

Šiuo metu gamyklos teritorijoje yra apie 19 tūkst. tonų atliekų. Iš jų virš 10 tūkst. tonų yra išrūšiuotos ir sutvarkytos atliekos, paruoštos deginimui. Per dieną Vilniaus kogeneracinė jėgainė iš „Energesman“ priima deginimui 200 tonų atliekų. Bendrovė prašė šią normą padidinti, tačiau liepos 17 dieną ESOC priėmė priešingą sprendimą ir „Energesman“ skiriamą deginimo normą dar sumažino.    

„Sutartyje nėra įpareigojimo, kad VAATC mums sumoka tik tuomet, kai atliekos jau yra sudegintos. Yra įpareigojimas sumokėti už tą mėnesį į gamyklą pristatytas atliekas pagal jų svorį. Priėmimo-perdavimo aktai už gegužę ir birželį yra suderinti ir VAATC patvirtinti, atliekos yra išrūšiuotos ir supresuotos, tad atsisakymas sumokėti yra sutarties pažeidimas. Tai akivaizdus įrodymas – kad VAATC tikslingai siekia susidoroti, sustabdęs mokėjimus, ką nuo pat pradžių ir sakome“, – pabrėžia A. Blazgys.

Šiuo metu už gegužės mėnesio paslaugas VAATC yra nesumokėjęs „Energesman“ 0,23 mln. Eur (su PVM), o už birželį suteiktas paslaugas nesumokėta virš 1 mln. Eur (su PVM). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, VAATC privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Kitoms įmonėms moka, „Energesman“ – ne

VAATC nėra atsiskaičiusi su „Energesman“ ir už į gamyklą pristatytas bei bendrovės sutvarkytas bioskaidžias atliekas.

Biologiškai skaidžios atliekos gamykloje yra sukraunamos į sandarius tunelius, kelias savaites į juos pučiamas šiltas oras. Tokiu būdu jos išdžiovinamos ir stabilizuojamos. Tuomet „Energesman“ turi pasamdyti transportą ir pervežti jas į Kazokiškių sąvartyną.

„Šiam procesui sunaudojame didelius kiekius elektros energijos, samdome transportą, dirba mūsų darbuotojai, turime prižiūrėti įrangą – tačiau iki šiol už tai nesame gavę nė cento, nors 1000 tonų atliekų buvo atvežta dar birželio mėnesį“, – pabrėžia A. Blazgys.    

„Energesman“ tris kartus kreipėsi į VAATC, kad su bendrove būtų suderinta atsiskaitymo tvarka, tačiau jokio atsakymo iš VAATC nebuvo gauta.

„Taikomi dvigubi standartai – VAATC sumoka bendrovėms „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ už atliekų sutvarkymą, dalį šio tvarkymo proceso atliekame mes, tačiau mums atsisakoma mokėti. Svarbu suprasti, kad ESOC įsakymas mus įpareigoja priimti ir sutvarkyti atliekas, tačiau neįpareigoja to daryti nemokamai. Lygiai taip pat, kaip ESOC įpareigoja kogeneracinę jėgainę priimti ir sudeginti atliekas, tačiau už tai privaloma susimokėti“, – pastebi A. Blazgys.

Siekia perduoti kitiems  

Dėl papildomų išlaidų kompensavimo bendrovė ne kartą kreipėsi ir į Vilniaus savivaldybę, tačiau gauti neigiami atsakymai.

„Neturime pagrindo tikėti, kad šį kartą bus kitaip, ypač matant bendrą situaciją ir siekį bet kokiais būdais perimti gamyklos modernizavimą ir operavimą bei perduoti šiuos užsakymus kitai bendrovei“, – sako A. Blazgys.

Pagal rūšiavimo gamyklos eksploatavimo sutartį, VAATC yra įsipareigojęs mokėti gamyklos operatoriui „Energesman“ po 53,81 Eur (be PVM) už toną į gamyklą atvežamų mišrių komunalinių atliekų.  

Į šią kainą įeina atliekų priėmimas, svėrimas, iškrovimas, rūšiavimas, smulkinimas, sijojimas, metalo, stiklo, plastiko ir kitų antrinių žaliavų atskyrimas, darbuotojų, technikos, elektros ir kuro sąnaudos, pakrovimas, transportavimas ir sudeginimas.  

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad UAB „Energesman“ ir UAB VAATC operavimo sutartis šiuo metu yra galiojanti, todėl nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendrovė šiuo metu rengia ieškinį teismui dėl būsimo neteisėto operavimo sutarties nutraukimo. 

„Kaip ir sakėme – VAATC nesilaikė sutarties sąlygų siekdama be įspėjimo nutraukti sutartį. Bandymas perimti gamyklą taip pat buvo neteisėtas – veikiama buldozeriu, nežiūrint nei sutarčių, nei įstatymų“, –  sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Šiuo metu bendrovė rengia ieškinį teismui dėl VAATC nurodytų nutraukimo pagrindų, kurie yra nepagrįsti. Sutartį vienašališkai nutraukti galima tik dėl esminių sutarties pažeidimų ir tik įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Mes laikomės nuostatos, kad VAATC nurodytos priežastys nėra esminiai sutarties pažeidimai ir tai sieksime įrodyti teisme. Akivaizdu, kad Vilniaus gyventojai sumokės daug pinigų už institucijų bylinėjimąsi, o vėliau, tikimės, ir už žalos atlyginimą“, – pabrėžia A. Blazgys.

Atskirai bus skundžiamas ir modernizavimo sutarties nutraukimas, šiuo metu rengiamas ieškinys. Ši sutartis sudaryta „Energesman“ laimėjus VAATC paskelbtą tarptautinį viešąjį pirkimą. VAATC nesilaikė sutarties sąlygų ir neatliko pirmojo mokėjimo iki birželio 26 d., kaip numatyta sutartyje.

„Esame 100 procentų įsitikinę, kad modernizavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai – žinoma, tą turės patvirtinti teismas. O žalą, kaip visada, teks atlyginti gyventojams“, – teigia A. Blazgys. 

Dirbome šeštadienį ir sekmadienį, kad būtų pagreitintas atliekų tvarkymas ir sumažinti susikaupusių atliekų kiekiai. Vis dėlto didesni pajėgumai reikalauja ir didesnių išlaidų, kurias įmonė priversta dengti iš vidinių resursų, nes VAATC sąskaitų vis dar nėra apmokėjusi. Apyvartinių lėšų trūkumas įmonėje susidarė dėl VAATC ir Vilniaus savivaldybės neveiklumo, nes per laikotarpį po gaisro įmonė patyrė 4,2 mln. papildomų išlaidų ir būtinų investicijų, prie kurių VAATC ir Vilniaus savivaldybė atsisakė prisidėti.

Dirbome ir savaitgalį

„Dirbome visą savaitgalį, atliekas rūšiavome ir tiekėme deginti – dedame visas pastangas, kad kuo greičiau sutvarkytume susikaupusias atliekas“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Penktadienį atliekų rūšiavimo gamykloje lankėsi Eglė Paužuolienė, laikinai einanti pareigas Aplinkos apsaugos departamento direktorė. Buvo aptarta, kaip spręsti susidariusią situaciją, kad nekiltų rizika aplinkai.

Dar žiemą – merai atsisakė prisidėti

Jau beveik pusantrų metų „Energesman“ atliekas tvarko sudegusioje gamykloje, dėl to veiklos sąnaudos išaugo. Bendrai per šį laikotarpį „Energesman“ patyrė 4,2 mln. papildomų išlaidų ir reikalingų investicijų, kurios ir lėmė skolų susidarymą.  

„Energesman“ savo lėšomis ir įmonės darbuotojų pastangomis atkūrė vieną (iš trijų) stacionarią rūšiavimo liniją, sukalė laikiną pastogę atliekas rūšiuojantiems darbuotojams.

Visą šį laikotarpį yra nuomojami papildomi mobilūs įrenginiai, kuriais rūšiuojamos, smulkinamos ir presuojamos atliekos. Už šių įrenginių nuomą „Energesman“ kas mėnesį iš įmonės lėšų moka po 100 tūkst. Eur.

Iš viso mobiliųjų įrenginių nuomai jau išleista 1,4 mln. (su PVM) Eur. Šias išlaidas finansavo „Energesman“.

Kadangi ekstremalioji situacija užsitęsė ilgai, „Energesman“ prašė VAATC, kad jie, kaip gamyklos savininkas, patys nuomotų įrangą ir suteiktų operatoriui ją naudoti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.

Taip pat buvo patirta dar apie 1 mln. (su PVM) Eur papildomų išlaidų vykdant įvairius Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymus, tokius, kaip atliekų transportavimas į kitus regionus, deginimas brangesniuose įrenginiuose, papildomų srautų tvarkymas.

Dar 0,3 mln. (su PVM) Eur sąskaitą įmonei „Energesman“ išrašė pats VAATC už 14 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų pasaugojimą Kazokiškių sąvartyne. Sprendimą vežti atliekas į sąvartyną taip pat priėmė ESOC.  

„Dar žiemą raštu kreipėmės į VAATC ir visų aštuonių savivaldybių merus, informuodami, kad po gaisro atliekų tvarkymo išlaidos yra išaugusios. Kvietėme VAATC ir merus, kaip gamyklos savininkus, skirti lėšų iš merų rezervų ir prisiimti bent dalį šių papildomų išlaidų. Tačiau visi atsisakė. Buvome palikti visas išaugusias išlaidas dengti vieni, nors institucijų patvirtinta, kad gaisras kilo ne dėl mūsų kaltės“, – pabrėžia A. Blazgys.

Septynių aplinkinių rajonų merai teigė, kad negali skirti papildomų lėšų objektui, kuris nėra jų teritorijoje. O Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė todėl, kad įmonė neturi registruoto  nekilnojamo turto Vilniuje, nors iškart po gaisro buvo skyręs 15 980 Eur.

VAATC nesutiko indeksuoti įkainio 

Pagal gamyklos operavimo sutartį, atliekų tvarkymo įkainis, kurį VAATC už atliekų tvarkymą moka „Energesman“, kasmet turėtų būti indeksuojamas atitinkamai didėjančioms sąnaudoms. Tai turi būti padaryta kasmet kovo mėnesį.  

„Dar 2025 žiemą kreipėmės į VAATC su prašymu indeksuoti atliekų tvarkymo įkainį 1,37 Eur už toną, pateikėme pagrindimą, kad nuo metų pradžios 12 procentų didėjo minimali mėnesinė alga. Vis dėlto VAATC atsisakė įkainį indeksuoti, todėl per visus 2025 metus negavome 0,33 mln. Eur pajamų, kurių beveik būtų užtekę sumokėti kogeneracinei jėgainei ir skola nebūtų susidarius“, – pabrėžia A. Blazgys.  

Šiuo metu už vienos tonos mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą VAATC įmonei „Energesman“ sumoka po 53,81 Eur (be PVM), už maisto atliekas – po 15 Eur (be PVM) už toną. Tai yra mažiausias įkainis Lietuvoje.

Dirbome nuostolingai – laukėme gamyklos atstatymo

Atliekų krizė Vilniuje visiškai nebus išspręsta, kol nebus atstatyta sudegusi atliekų rūšiavimo gamykla, nes mobilieji įrengimai negali pilnai pakeisti stacionarių linijų.

VAATC tik šių metų gegužės mėnesį sudarė teismo patvirtintą taikos sutartį su „Energesman“, kur susitarė dėl gamyklos pastato atstatymo ir naujų įrenginių įsigijimo.

„Visi procesai VAATC truko labai ilgai. Prieš kelerius metus sudegusią atliekų gamyklą verslas sugebėjo pilnai atstatyti per pusantrų metų, tuo tarpu VAATC per metus tik sugebėjo susitarti, kaip ir iš kokių lėšų gamykla bus atstatoma. Mes darėme didelių nuolaidų VAATC, prisiėmėme didžiąją dalį tiek pastato, tiek naujųjų įrenginių investicinių išlaidų, kad tik greičiau pajudėtų procesas. Nes kiekviena darbo diena sudegusioje gamykloje mums buvo nuostolinga“, – pasakoja A. Blazgys.  

Jau iki sutarties pasirašymo, šių metų kovą „Energesman“ pradėjo gamyklos pastato atstatymą. Iki dabar jau yra atstatytos naujos atraminės kolonos, metalinės jungiamosios sijos. Belikę uždengti stogo ir sienų dangą – ji yra pagaminta ir buvo atvežta į gamyklos teritoriją.     

„Energesman“ į pastato atstatymą jau investavo apie 1 mln. Eur.

„Statybos darbus sustabdėme birželį, kai pasikeitė VAATC vadovas ir jie nustojo laikytis susitarimų. Tačiau pastato atstatymui visos medžiagos paruoštos, statybininkai darbus galėtų užbaigti per mėnesį – tam tereikia atlaisvinti teritoriją ir turėti lėšų atsiskaitymui“, – sako A. Blazgys.    

Įrangai paskelbtas viešasis pirkimas

„Energesman“ pirminiams naujos rūšiavimo įrangos užsakymams jau yra išleidusi 0,5 mln. Eur savo lėšų.

Naujai gamyklos įrangai įsigyti VAATC paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą (pirkimo ID: 5728395). Jame pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Mažiausią kainą pasiūlė „Energesman“ – 11,75 mln. Eur. Antroje vietoje liko UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“, pasiūlę 15,55 mln. Eur, trečioje – UAB „Azortum“ su 15,74 mln. Eur.

Šių metų gegužės 15  d. VAATC su „Energesman“ pasirašė gamyklos modernizavimo sutartį. Pagal sutartį, VAATC įsipareigojo vėliausiai iki birželio 26 d. pervesti pirmąjį mokėjimą (4,4 mln. Eur). Tačiau pinigai nebuvo sumokėti, o liepos 10 d. VAATC pranešė, kad sutartį vienašališkai nutraukia. 

„Mes jau esame pabaigę 90 procentų gamyklos projektavimo, sumokėję avansus kai kuriems įrangos gamintojams, atlikę bandymus su pasirinkta įranga, už kuriuos taip pat turėjome sumokėti iš savų lėšų. Mes pasitikėjome VAATC, įstatymais ir mūsų demokratine valstybe – kad pasirašytų sutarčių bus laikomasi. Pasirodo – VAATC yra aukščiau visko, jokie įsipareigojimai ir įstatymai jiems kažkodėl negalioja“, – sako A. Blazgys.

Pasiruošimas turės prasidėti nuo pradžių

Prie apyvartinių lėšų trūkumo prisidėjo ir sezoniškumas – šildymo sezonu yra deginama gerokai daugiau atliekų, todėl reikšmingai išauga Vilniaus kogeneracinei jėgainei sumokama pinigų suma. Mažiau pajamų įmonė gavo ir iš antrinių žaliavų pardavimo, nes jų mažiau atrinko dėl sudegusių įrenginių.

„Taip diena po dienos buvome palikti vieni finansuoti išaugusias kasdienes atliekų tvarkymo sąnaudas, investuoti į pastato atstatymą ir naujos įrangos projektavimą. Visą šį laiką Vilniaus regiono atliekos buvo tvarkomos – stengėmės iš paskutiniųjų, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų, o gamykla būtų kuo greičiau atstatyta“, – sako A. Blazgys.  

Buvo padarytas visas paruošiamasis darbas, kad kitų metų kovą Vilniuje pradėtų veikti moderni atliekų rūšiavimo gamykla.

„Tereikėjo, kad VAATC laikytųsi savo įsipareigojimų, laiku apmokėtų sąskaitas arba operatyviai patvirtintų mums galimybę pasinaudoti faktoringu. Sunku suprasti, kodėl taip šventai tikima, kad viską sugriovus bus geriau – juk ne pasakoje gyvename, o realybėje. Visą pusantrų metų darbą reikės pradėti nuo pradžių“, – pastebi A. Blazgys.

Praėjusiais metais „Energesman“ patyrė 0,56 mln. Eur nuostolį, bendrovės pajamos pernai siekė 11,67 mln. Eur. Ankstesniais metais įmonė dirbo su nedideliu pelnu, todėl neturėjo galimybių sukaupti didelį finansinį rezervą.

Visą uždirbtą pelną įmonė skyrė investicijoms į inovatyvius sprendimus, kurie mažino į Kazokiškių sąvartyną vežamų atliekų kiekį. Net ir po gaisro įmonė į sąvartyną išvežė mažiau nei 10 proc. niekam nebetinkamų atliekų, nors, pagal pirminę sutartį su VAATC, sąvartyne galėjo šalinti 19 proc. atliekų. Buvo susitarta, kad atstačius gamyklą į Kazokiškių sąvartyną būtų vežama tik iki 5 proc. atliekų.