Tag: Energesman; atliekų krizė; Algirdas Blazgys; Vilnius

Teismas dar nesprendė dėl Vilniaus atliekų gamyklos sutarties nutraukimo teisėtumo. Gamyklos operatorius „Energesman“ laikosi pozicijos, kad tiek operavimo, tiek modernizavimo sutartys yra galiojančios, jų nutraukimas yra neteisėtas, nes tam nėra svarių priežasčių. Jų nutraukimas bus skundžiamas atskirais ieškiniais.  

Vilniaus apygardos teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl sutarties nutraukimo grindžiamas Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) ir vadovo (ESOV) sprendimais – tai yra šališka Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti institucija. Jos sprendimai jau apskųsti Regionų administraciniam teismui.

„Teismai yra klaidinami, nes ESOC ir ESOV sprendimai pateikia iškraipytą informaciją, kadangi tai yra politinė institucija, jai šiuo metu vadovauja Dalius Krinickas, kuris yra mero dešinioji ranka šiame rinkos perdalijimo procese. Jie priima kokius tik nori sprendimus ir jie įgauna teisinę galią“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Vilniaus ESOC ir ESOV priimami sprendimai yra neobjektyvūs, diskriminuojantys kitus regionus ir nepatinkančius rinkos dalyvius. Neseniai Vilniaus ESOC priėmė sprendimą, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė nepriimtų deginti atliekų iš Alytaus ir Utenos regionų, kurie jau išreiškė nepritarimą tam. Su Vilniaus ESOC sprendimais nesutinka ir Elektrėnų savivaldybė, kur yra Kazokiškių sąvartynas. 

„Vilniaus ESOC ir ESOV viršija savo įgaliojimus, nes pagal Civilinės saugos įstatymą miesto lygio ekstremalioji situacija nesuteikia centrui teisės keisti sutartinius santykius. Tačiau teismai šiais sprendimais turi remtis tol, kol jie nėra nuginčyti, nes tai oficiali institucija. Būtent todėl paraleliai teismuose ginčijame visus ESOC ir ESOV sprendimus, nes šiuo metu jie sukuria pagrindą visam šiam chaosui“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Pagal atliekų gamyklos eksploatavimo sutartį, ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms – dėl reikšmingų priežasčių ir įspėjus prieš 20 darbo dienų.

„Mūsų vertinimu, VAATC nenurodė reikšmingų priežasčių, dėl kurių galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, todėl laikome, kad eksploatavimo sutartis yra galiojanti. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims teismas“, – sako P. Miliauskas.  

Jei teismas pripažins, kad viena ar abi sutartys – gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo –  su „Energesman“ nutrauktos neteisėtai, VAATC turės atlyginti patirtus nuostolius. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai sieks apie 20 mln. Eur. Nuostoliai gali dar didėti ilgėjant laikotarpiui, kai VAATC yra perėmusi gamyklą. 

Vilniaus meras Valdas Benkunskas ketvirtadienį tinklalaidėje pas Algį Ramanauską pasitelkė juodąsias technologijas ir pareiškė, neva Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ pavasarį „tyčia pradėjo išvedinėti pinigus iš savo bendrovės“. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, pabrėžia operatorius. Tai lengvai gali patikrinti teisėsaugos institucijos, pasitelkusios įmonės banko išrašus.

Skleidžia nepagrįstas sąmokslo teorijas

„Meras nusirito labai žemai – iki rytų propagandistų lygio, kurie naudoja juodąsias technologijas ir skleidžia sąmokslo teorijas. Jo teiginiai yra šmeižtas – tai tikrai žema tokio rango politikui ir atrodo desperatiškai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.  

Po gaisro „Energesman“ atliekas tvarkė sudegusioje gamykloje, dėl to veiklos sąnaudos išaugo, nes reikėjo nuomoti papildomą techniką, vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymus, atstatyti gamyklos pastatą.

Praėjusių metų finansinė ataskaita rodo, kad pernai įmonė patyrė 0,56 mln. Eur nuostolį.

„Ką gali „išvesti“ iš minuso? Nieko. Mes pinigus įnešinėjome, kad išmokėtume atlyginimus darbuotojams, sumokėtume už elektrą ir nupirktume kuro krautuvams. Po gaisro mes finansavome regiono atliekų tvarkymą iš savo lėšų, kad jis nesustotų“, – pabrėžia A. Blazgys.    

Savivaldybė skyrė 0,4% išlaidų – vadina didele pagalba

Per visą laikotarpį nuo gaisro Vilniaus miesto savivaldybė papildomoms išlaidoms padengti skyrė 15 980 Eur. Kitos septynios regiono savivaldybės ir VAATC neskyrė nė cento. Vilniaus meras po gaisro nė karto nebuvo atvykęs į gamyklą.

Tinklalaidėje meras šią pagalbą pavadino didelėmis pastangomis: „Po to (gaisro) mes iš tikrųjų dėjome daug pastangų, kad atsistotų ant kojų ta pati įmonė, turėjome ir daug pagalbos, ir pasirašėme sutartis dėl atstatymo“.

„Mero pagalba sudarė 0,4% išaugusių išlaidų – tai yra lašas jūroje. Buvome palikti visas išaugusias išlaidas dengti vieni, nes nesulaukėme jokios pagalbos iš VAATC ir savivaldybių“, – pabrėžia A. Blazgys.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į mero žodžius kitu aspektu: „Meras kalba taip, lyg ne VAATC, o jis asmeniškai sprendė dėl visų klausimų – sutarčių pasirašymo ir nutraukimo. Tai akivaizdžiai pažeidžia institucijų nepriklausomumo principą – ar VAATC tėra kišeninis mero įrankis perdalinant atliekų rinką?“

VAATC skola viršija 6 milijonus Eur

VAATC skola įmonei „Energesman“ šiuo metu siekia 6,12 mln. Eur. 1,23 mln. Eur yra nesumokėta už gegužės ir birželio mėnesius, 0,49 mln. Eur už liepos mėnesį suteiktas paslaugas. Dar 4,4 mln. Eur VAATC yra skolingas pagal gamyklos modernizavimo sutartį.

„VAATC grubiai nevykdo savo įsipareigojimų nei pagal eksploatavimo, nei pagal modernizavimo sutartis ir jų skola mums auga, nes jau skaičiuojame delspinigius“, – pabrėžia A. Blazgys.

Pinigų reikėjo įrangai ir ESOC sprendimams

Visą laikotarpį po gaisro „Energesman“ nuomojo papildomus mobilius įrenginius, nes dvi stacionarios rūšiavimo linijos buvo sudegusios. Už šių įrenginių nuomą „Energesman“ kas mėnesį mokėjo po 100 tūkst. Eur. Iš viso mobilių įrenginių nuomai buvo išleista 1,4 mln. (su PVM) Eur. Šias išlaidas finansavo vien „Energesman“.

Kadangi ekstremalioji situacija užsitęsė ilgai, „Energesman“ prašė VAATC, kad jie, kaip gamyklos savininkas, patys nuomotų įrangą ir suteiktų operatoriui ją naudoti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.

Taip pat buvo patirta dar apie 1 mln. (su PVM) Eur papildomų išlaidų vykdant įvairius ESOC nurodymus, tokius, kaip atliekų transportavimas į kitus regionus, deginimas brangesniuose įrenginiuose, papildomų srautų tvarkymas.

Dar 0,3 mln. (su PVM) Eur sąskaitą įmonei „Energesman“ išrašė pats VAATC už 14 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų pasaugojimą Kazokiškių sąvartyne. Sprendimą vežti atliekas į sąvartyną taip pat priėmė ESOC. 

„Energesman“ į pastato atstatymą ir statybines medžiagas jau investavo apie 1 mln. Eur.  Taip pat dar papildomai lėšų „Energesman“ išleido pirminiams naujos rūšiavimo įrangos užsakymams gamyklos atnaujinimui.

Tuo tarpu VAATC bendrovei netaikė jokių mokėjimo atidėjimų ar nuolaidų, kurie padėtų sureguliuoti sutrikusius finansinius srautus.  

VAATC ir Vilniaus savivaldybė daug kalba, kad Vilniaus atliekų gamyklą operuojant „Energesman“, vežėjai turėjo laukti ilgose eilėse. Tačiau jie nutyli, kad VAATC birželio mėnesį atsisakė paleisti šį pavasarį įdiegtą elektroninę eilių valdymo sistemą. Ji būtų sureguliavusi srautus ir pagal grafiką atvykusiems vežėjams nebūtų reikėję laukti. Sistemos paleidimas sustabdytas po to, kai pasikeitė VAATC vadovas.

Nutyli apie įdiegtą sprendimą

„Reikia turėti ypač daug cinizmo, kad atsistojęs Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdyje kaltintum kitą, nors pats piktybiškai atsisakei pakeisti situaciją. Darbuotojai jau buvo apmokyti naudotis eilių valdymo sistema, tačiau VAATC specialiai atsisakė ją paleisti, kad tik eilių problema išliktų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

Dar šių metų kovo 18 d. VAATC pasirašė sutartį su UAB „Teracode“, dirbančia su prekės ženklu „Logifly“, kuri Vilniaus atliekų gamykloje įrengė elektroninę eilių valdymo sistemą, kuria turėjo naudotis atliekų vežėjai. Sutarties vertė siekia 8,8 tūkst. Eur.

Viešojo pirkimo sutartis: https://viespirkiai.org/sutartis/2008048337

Sustabdyta atėjus naujam VAATC vadovui

Sistema turėjo pradėti veikti birželio 1 dieną. Prie įvažiavimo į gamyklą jau buvo įrengti stulpai su šviestlentėmis, jos buvo prijungtos, „Energesman“ užsakė ir pajungė modemus bei internetą, sistema buvo ištestuota.

VAATC ir „Energesman“ darbuotojai – logistikos vadybininkas, svėrėjai – buvo apmokyti naudotis sistema. Buvo likę tik surengti mokymus vežėjams ir birželį eilių klausimas būtų išspręstas.

Tačiau gegužės 28 d. VAATC vadovu tapus Mariui Švaikauskui, staiga projektas buvo sustabdytas ir niekada nebuvo paleistas.

„Taip galima elgtis tik vienu atveju – jei ateini turėdamas tikslą išmesti operatorių, o ne su juo kartu dirbti. Kito paaiškinimo tokiems veiksmams nėra“, – pabrėžia A. Blazgys.

Pirmenybė atvykusiems pagal grafiką

Pagal įdiegtą sistemą, vežėjai, atvykę prie atliekų rūšiavimo gamyklos, turėjo nuskanuoti QR kodą. Sistema automatiškai formuotų dvi vežėjų eiles. Pirma eilė būtų skirta vežėjams, atvykusiems savo laiku pagal iš anksto sudarytą grafiką. Antroji – atvykusiems ne savo nustatytu laiku, anksčiau ar vėliau jo.

Pirmenybė iškrauti atliekas būtų teikiama vežėjams, atvykusiems savo laiku. Todėl jiems nebūtų reikėję laukti bendroje eilėje.

„Tai būtų išsprendę esminę problemą – kad kai kurie vežėjai atvyksta ne pagal suderintą grafiką, o jiems patinkančiu laiku, todėl susidaro vežėjų spūstys ir jiems kartais tenka laukti“, – pabrėžia A. Blazgys.

Užfiksuota, kad per laikotarpį po gaisro 50 proc. vežėjų atvyko ne savo laiku – vadinasi, kas antra šiukšliavežė. Dėl to nukentėdavo savo laiku atvykę vežėjai, kurie vis tiek turėdavo laukti bendroje eilėje.

Savo ruožtu „Energesman“ visada laikėsi Ekstremalių situacijų operacijų centro nustatyto grafiko – per valandą priimti ne mažiau nei 6 šiukšliavežes. Vadinasi, vienai šiukšliavežei buvo skiriama 10 minučių pasverti automobilį ir išpilti atliekas.

Jokių „Energesman“ pažeidimų dėl šio grafiko nesilaikymo nėra užfiksuota.

Tarp vežėjų – bendrovė, siekusi įsigyti operatorių

Svarbu pabrėžti, kad didžiąją dalį atliekų iš Vilniaus regiono surenka ir veža bendrovės „Ecoservice“ bei „Ekonovus“.

Būtent „Ecoservice“ vieno iš vadovų vardu „Energesman“ akcininkui buvo pateiktas pasiūlymas parduoti akcijas. Pasiūlymas buvo pateiktas per trečią asmenį. Tai įvyko kelios dienos iki VAATC paskelbė įspėjimą nutraukti sutartis su „Energesman“.

Atliekų tvarkymas Vilniaus regiono gyventojams brangsta mažiausiai 12 mln. Eur per metus, bet greičiausiai ši suma sieks 15 mln. Eur, nes VAATC neatskleidžia visų sutarčių, tad tikslios atliekų tvarkymo kainos patikrinti neįmanoma. Atliekų rūšiavimo gamyklą galima atstatyti tik per dvejus metus, o jos atstatymas kainuos apie 20 mln. Eur.

Taip per dvejus metus papildomai bus išleista apie 50 mln. Eur lėšų. Tai po 57 Eur iš kiekvieno gyventojo.

Tvarkymas pabrango dvigubai

„Mero pažadai virto fakelu. Priimtuose sprendimuose nėra jokios verslo logikos – jie aiškiai nenaudingi gyventojams. Tuomet kyla klausimas – kam jie naudingi ir kieno interesams atstovauja VAATC ir Vilniaus meras?“ – klausia Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Penktadienį VAATC paskelbė, kad atliekų tvarkymas šiuo metu kainuoja 100-110 Eur už toną. Tačiau tiksliai šios kainos patikrinti šiuo metu nėra galimybės, nes VAATC neatskleidžia sutarties su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ) priedo, kur įvardytas atliekų deginimo įkainis.

Taip pat nėra žinoma, kiek kainuoja biologinės atliekų dalies sutvarkymas, kurį dabar atlieka VAATC.

Remiantis vieša sutarties su VKJ verte ir numatomu sudeginti atliekų kiekiu, deginimo kaina siekia 73 Eur už toną (sutarties vertė 2,2 mln. Eur, numatoma sudeginti 30 tūkst. tonų).

Tokiu atveju atliekų tvarkymo kaina auga iki 130 Eur už toną.

„Imame vidurkį tarp mūsų ir VAATC skaičiavimų – gauname 120 Eur už toną. Tai papildomi 15 mln. Eur per metus. Tiksliai taip, kaip nuo pat pradžių ir sakėme“, – skaičiuoja A. Blazgys.

Iki šiol operatoriui „Energesman“ už pilną atliekų sutvarkymą su deginimu ir biologine dalimi buvo mokama 53,81 Eur už toną. Per metus Vilniaus regione susidaro 220 tūkst. tonų atliekų.

Gamyklos atstatymas taip pat kainuos daugiau

Meras penktadienį viešai pripažino, kad prie mažesnių kainų galima sugrįžti tik atstačius gamyklą.

Jei VAATC naują viešąjį pirkimą paskelbtų artimiausiu metu, visas procesas iki naujų įrenginių paleidimo užtruks mažiausiai dvejus metus. Jis gali užsitęsti dar labiau dėl teisinių ginčų, nutraukus jau pasirašytą modernizavimo sutartį su „Energesman“.

Visą ši laiką už atliekų tvarkymą bus mokama brangiau – taip bus išleista apie 30 mln. Eur.

Brangiau kainuos ir pačios gamyklos atstatymas. Gruodį VAATC paskelbtame viešajame pirkime kiti konkurso dalyviai pateikė maždaug 16 mln. Eur pasiūlymus. UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“ naują įrangą pagaminti siūlė už 15,55 mln. Eur, o UAB „Azortum“ – už 15,74 mln. Eur.

„Kol įvyks naujas viešasis pirkimas, įvertinus aukštą infliaciją, sumažėjusią konkurenciją, kaina tikrai pakils ir sieks apie 20 mln. Eur. Ir visą šią sumą turės sumokėti patys gyventojai, nes bus prarasta jau paskirta 3,6 mln. Eur Europos Sąjungos parama ir mūsų įsipareigojimas VAATC grąžinti visą įrangai išleistą sumą su palūkanomis”,  – pabrėžia A. Blazgys.  

Pagal gegužės 15 d. pasirašytą modernizavimo sutartį, „Energesman“ siūlė naują įrangą įrengti gerokai pigiau – už 11,75 mln. Eur, o vėliau šią sumą grąžinti VAATC per likusį operavimo laikotarpį, kartu mokant 6% palūkanas.

„Sudėjus dvejų metų išlaidas už brangesnį atliekų tvarkymą ir pabrangusį gamyklos atstatymą, turime 50 mln. Eur papildomų išlaidų. Išlaidų bus dar daugiau, nes VAATC nesugebės taip efektyviai operuoti atliekų gamyklos, kaip tai gali daryti privatus verslas. Taip yra dėl gebėjimų ir dėl biurokratinių procedūrų“, – pabrėžia A. Blazgys.

Gamyklą operuotų nelegaliai

Kyla pagrįstų klausimų, ar VAATC apskirtai galės operuoti atliekų gamyklą neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Šiuo metu galiojantis TIPK leidimas yra išduotas gamyklos operatoriui UAB „Energesman“.

Naujo TIPK leidimo išsiėmimas gali užtrukti 1-3 metus, iki tol veikla būtų vykdoma nelegaliai, pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymą.

Pagal „Energesman“ turimą TIPK leidimą, gamykloje įmonė turi teisę laikyti 24 tūkst. tonų atliekų. Ši riba niekada nebuvo viršijama. Oficialios atliekų apskaitos sistemos GPAIS duomenimis, liepos 23 d. gamykloje buvo 18,8 tūkst. tonų atliekų. Iš jų virš 10 tūkst. tonų – jau išrūšiuotos ir supresuotos atliekos, paruoštos deginti.

VAATC gamyklos operavimą perėmė liepos 24 d.  

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – Vilniaus mišrių atliekų gamyklos perėmimu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Skaičiavimai:

120-53,81=66,19 * 220000=14,56 mln. Eur

110-53,81=56,19 * 220000=12,36 mln. Eur

VAATC neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo operuoti Vilniaus mišrių atliekų gamyklą. Šiuo metu VAATC atliekas tvarko pažeisdamas Aplinkos apsaugos įstatymą. Naujo TIPK leidimo išsiėmimas gali užtrukti 1-3 metus, iki tol veikla būtų vykdoma nelegaliai. Šiandien gamykla neveikė, nes joje buvo atjungtas elektros energijos tiekimas.

Esamo leidimo neperduos

Šiuo metu galiojantis TIPK leidimas yra išduotas gamyklos operatoriui UAB „Energesman“, su kuriuo vis dar galioja VAATC pasirašyta operavimo sutartis.

„Mes, žinoma, nesutiksime perleisti mūsų turimo TIPK leidimo gamyklą užgrobusiam VAATC, tad jiems visą leidimo išsiėmimo procesą reikės pradėti nuo pradžių. O tai bus ilgas ir sudėtingas kelias, kuris truks ne vienerius metus“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Vilniaus miesto Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimai yra žemesnės teisinės galios ir negali pateisinti VAATC vykdomos nelegalios veiklos neturint taršos leidimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą.

Atjungė elektrą

Šį rytą Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje buvo atjungta elektra ir gamykla apskritai neveikė.

Iki šiol VAATC nėra atidavęs viso gamykloje esančio turto, kuris priklauso „Energesman“. Jo vertė siekia 3 mln. Eur – tai smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė.

Gamykloje esančio „Energesman“ turto vertė yra didesnė nei pačiam VAATC priklausančios įrangos – ji siekia tik 2 mln. Eur. 

„Šiandien VAATC įleido darbuotojus pasiimti dalį asmeninių ir įmonei priklausančių įrankių. Jie buvo laikomi konteineryje, į kurį VAATC atstovai neteisėtai įsilaužė. Dalis įrankių buvo dingę – juos neteisėtai naudojo VAATC atstovai“, – sako A. Blazgys.

VAATC taip pat savavališkai perstatė vieną iš „Energesman“ priklausančių smulkintuvų už gamyklos ribų, kur teritorija nėra saugoma. Apie tai neinformavo įmonės.

Atliekos tvarkomos gerokai brangiau

Nepriklausoma pilietinė viešųjų pirkimų analizės iniciatyva „Viešpirkiai“ paviešino VAATC sudarytas sutartis su bendrovėmis „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir Vilniaus kogeneracine jėgaine.

 Pagal jas, už tonos atliekų sutvarkymą VAATC įsipareigojo mokėti 62,8 EUR (be PVM) bendrovei „Ecoservice“ ir 77 EUR (be PVM) bendrovei „Ekonovus“.

Dar papildomai mokama po 73 Eur (be PVM) už tonos atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Taip pat papildomai kainuoja biologinės atliekų dalies sutvarkymas Vilniaus MBA tuneliuose, kuriuos šiuo metu operuoja VAATC, tačiau tiksli šios paslaugos kaina nėra žinoma.

Tad bendra kaina gali siekti 130 Eur už toną atliekų, kai „Energesman“ atliekas tvarkė po 53,81 Eur (be PVM), įskaitant sudeginimą ir biologinės dalies sutvarkymą. 

Visiems prieinamoje svetainėje viespirkiai.org skelbiama ir daugiau VAATC sudarytų sutarčių dėl krautuvų, sijotuvų, keltuvų nuomos, atliekų transportavimo, apsaugos, valymo, viešųjų ryšių paslaugų. Bendra per liepos mėnesį sudarytų sutarčių vertė jau siekia 10,58 mln. Eur.

„Akivaizdu, kad Vilniaus regiono gyventojų atliekos jau tvarkomos daugiau nei dvigubai brangiau. VAATC švaisto iš gyventojų sukauptą rezervą, kurį turėjo skirti investicijoms ir atliekų sistemos tobulinimui – tai nusikalstama“, – pabrėžia A. Blazgys.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – Vilniaus mišrių atliekų gamyklos perėmimu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Nepriklausoma pilietinė viešųjų pirkimų analizės iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė VAATC sudarytas atliekų tvarkymo sutartis su „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir Vilniaus kogeneracine jėgaine. Kaina siekia 135,8 Eur (be PVM) už toną atliekų sutvarkymo ir sudeginimo. Per metus gyventojams atliekų tvarkymas pabrangs 18 mln. Eur, jei ir toliau bus mokamos tokios kainos.

VAATC melavo dėl sutarčių derinimo

VAATC šiuo metu už atliekų tvarkymą mokama kaina yra beveik trigubai didesnė, nei atliekas tvarkydavo „Energesman“ (53,81 Eur  be PVM kartu su deginimu). Per metus Vilniaus regione susidaro 220 tūkst. tonų atliekų.

Sutartys sudarytos liepos 16-17 dienomis. Nuo to laiko VAATC sąmoningai vengė atskleisti kainas ir teigė, kad sutartys yra derinamos.

„Matome dar vieną VAATC melą – vieną iš daugelio. Tai desperatiškas bandymas pateisinti dirbtinai sukeltą atliekų krizę. Akivaizdu, kad veikiama ne gyventojų naudai, nes atliekų tvarkymas brangsta. Tik laiko klausimas, kada šis pabrangimas atsispindės gyventojams siunčiamose sąskaitose“,  – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

VAATC sudarė atskiras sutartis dėl atliekų tvarkymo ir atliekų deginimo. Už tonos atliekų sutvarkymą VAATC įsipareigojo mokėti 62,8 EUR (be PVM) bendrovei „Ecoservice“ ir 77 EUR (be PVM)  bendrovei „Ekonovus“.

Dar papildomai bus mokama po 73 Eur (be PVM) už tonos atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Bendra atliekų sutvarkymo ir sudeginimo kaina siekia 135,8 Eur (be PVM) (62,8 + 73), kai atliekas tvarko „Ecoservice“.   

Visiems prieinamoje svetainėje viespirkiai.org skelbiama ir daugiau VAATC sudarytų sutarčių dėl krautuvų, sijotuvų, keltuvų nuomos, atliekų transportavimo, apsaugos, valymo paslaugų. Bendra per liepos mėnesį sudarytų sutarčių vertė jau siekia 10,58 mln. Eur.

„Šiuos milijonus VAATC jau įsipareigojo sumokėti tiekėjams – ir tai yra gyventojų pinigai. Visų šių išlaidų nebūtų buvę, jei VAATC laikytųsi pasirašytų taikos ir modernizavimo sutarčių ir nebūtų dirbtinai sukėlęs šios krizės“, – pabrėžia A. Blazgys.

VAATC klaidina visuomenę

VAATC skleidžiama informacija apie neva gamyklos teritorijoje sukauptis 30 ar net 40 tūkst. tonų atliekų kiekius neatitinka oficialių duomenų.

Liepos 23 d. atliekų apskaitos sistemoje „GPAIS“ buvo fiksuojamas 18,8 tūkst. tonų atliekų kiekis. Paėjusią savaitę gamykloje lankėsi Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie dronais patvirtino, kad gamykloje yra apie 20 tūkst. tonų atliekų.

VAATC neteisėtai gamyklą perėmė liepos 24 d., iki tol „Energesman“ atliekas tvarkė ir tiekė deginti. Tikslūs priimtų ir sudegintų atliekų kiekiai kasdien buvo siunčiami Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

„VAATC sąmoningai klaidina ir gąsdina visuomenę, kad pateisintų savo veiksmus perimti atliekų tvarkymo veiklą ir, kaip rodo viešumoje paskleista informacija, perduotų atliekų srautus suinteresuotoms verslo grupėms“, – pabrėžia dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.   

Kaip pastebi advokatas, kyla pagrįstų abejonių, kad Marius Švaikauskas netinkamai eina VAATC vadovo pareigas.

„Jis griauna Vilniaus regiono gyventojams svarbų MBA gamyklos modernizavimo projektą ir per itin trumpą laiką nuo vadovavimo VAATC pradžios išleidžia didžiules pinigų sumas, priklausančias Vilniaus regiono gyventojams. Pagal įstatymus, vadovo veiklą prižiūri VAATC valdyba. Kyla klausimas, ar ji tinkamai atlieka savo pareigas, jeigu valdybos panosėje lėšos yra švaistomos į kairę ir į dešinę? Nes valdyba turi veikti visų regiono gyventojų interesais“, – atkreipia dėmesį P. Miliauskas.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – šiuo metu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Skaičiavimas: 135,8 – 53,81= 81,99*220000=18,04 mln. Eur 

Po gaisro sulaukėme kelių dešimčių patikrinimų iš Aplinkos apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų. Už kiekvieną smulkmeną – pavyzdžiui, už tvoros pastatytą konteinerį – mums buvo fiksuojami pažeidimai.

Tačiau pas konkurentą „Ecoservice“ institucijos nepastebėjo, kad buvo neteisėtai naudojama 0,7 ha valstybinės žemės, joje laikytos atliekos, taip pat jos neturi pastabų bendrovei „Ekonovus“, kuri atliekas tvarko ant Vilnelės kranto – tiesiai ant žemės.  

Valstybinę žemę seniai naudoja kaip savo 

„Sunku atsistebėti tokiais dvigubais standartais. Pagrįstai kyla klausimas – kieno interesams dirba šios įstaigos? Šioje nešvarios konkurencijos schemoje jos suvaidino reikšmingą vaidmenį. Tik norėtųsi paklausti, už kokią sumą jos parduoda savo sąžinę ir pasitikėjimą valstybe?“ – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.      

Penktadienį, liepos 24 d., buvo paskelbta, kad po Lietuvos žaliųjų partijos kreipimosi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, buvo užfiksuoti pažeidimai „Ecoservice“ atliekų tvarkymo centre Gariūnų 71, Vilniuje.

0,7 ha valstybinės žemės buvo naudojama kaip „Ecoservice“ teritorijos dalis – joje stovi tvoros, vartai, transporto svarstyklės, atliekų sandėliavimo aikštelės, moduliniai konteineriai, laikomos atliekos ir įrengta kita veiklai reikalinga infrastruktūra. Tai aiškiai matoma „Regia“ žemėlapyje. 

„Negirdėjome, kad Aplinkos apsaugos departamentas būtų fiksavęs ir paskelbęs pažeidimą „Ecoservice“, kad atliekos laikomos už gamyklos teritorijos ribų. Nors mums buvo surašytas pažeidimas už tai, kad praėjusią vasarą po gaisro už tvoros pastatėme kelis konteinerius su išrūšiuotomis metalo atliekomis, nes viduje turėjome atlaisvinti vietą technikai, kuri atvyko ardyti pažeistų pastato konstrukcijų“, – stebisi A. Blazgys.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat „Energesman“ fiksavo pažeidimą dėl to, kad praėjusią vasarą po gaisro tvarkant atliekas gamyklos kieme už tvoros buvo pabirę plastikinių maišelių. Juos ten buvo nupūtęs vėjas, o darbuotojai dar nebuvo spėję surinkti.

„Tuo tarpu konkurentui galima už gamyklos teritorijos nuolat laikyti atliekas ir departamentas jiems neturi jokių pastabų. Kaip tai gali būti įmanoma?“ – klausia A. Blazgys.

Tvarko atliekas ant Vilnelės kranto, iš institucijų – tyla

Aplinkos apsaugos departamentas fiksavo vertinimą, kad „Energesman“ dalį atliekų laiko teritorijoje be vandeniui nelaidžios dangos, todėl kyla rizika, kad iš atliekų susidaręs filtratas ir užterštos paviršinės nuotekos gali patekti į dirvožemį.

Liepos 17 dieną departamentas apie tai išplatino viešą pranešimą, nors patikrinimo procedūra dar nėra baigta ir pažeidimas dar nėra oficialiai patvirtintas. Nepaisant to, šiuo departamento pirminiu vertinimu, kaip reikšmingu įrodymu teisme, rėmėsi VAATC ir Vilniaus savivaldybė, perimant „Energesman“ veiklą.   

Nors visoje Vilniaus MBA teritorijoje yra įrengta užteršto vandens surinkimo sistema ir vanduo nenubėga į gruntą.

Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas neturi jokių priekaištų įmonei „Ekonovus“, kuri ant plikos žemės laiko krūvas nerūšiuotų atliekų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jau prieš savaitę išplito vaizdai, kaip „Ekonovus“ priklausančioje teritorijoje Naujojoje Vilnioje, Pramonės g. 141, atliekos tvarkomos tiesiog ant žemės, be kietos dangos, po atviru dangumi.

Bet svarbiausia – kad už keliasdešimt metrų nuo šios vietos teka upė Vilnelė.  

Gyventojų užfiksuoti vaizdai čia.    

„Tai yra tikroji ekologinė katastrofa – lietus lyja tiesiai ant atliekų, nuotekos bėga į Vilnelę, sunkiasi į gruntą. Tačiau iš visų institucijų – spengianti tyla, nors Aplinkos apsaugos departamentas privalėjo pagal įstatymą pradėti vykdyti jų stebėseną. Gyventojai prie šio įrašo pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybę, merą asmeniškai, institucijas – jie visi tikrai tai matė, bet apie fiksuotus pažeidimus viešumoje nieko negirdėti“, – pabrėžia A. Blazgys. 

Neplaninis patikrinimas – kelios dienos prieš puolimą  

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patvirtintas taisykles, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad atliekos turi būti laikomos ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu nuo pastatų.

„Jei išplėstume savo teritoriją į valstybinę žemę, kaip konkurentai, – tikrai galėtume tokį reikalavimą atitikti. Tačiau elgėmės pagal įstatymus – dar 2024 m. kreipėmės į VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, kad Vilniaus MBA būtų suformuotas dar vienas sklypas, nes esama teritorija yra per maža ugniagesių reikalavimui įgyvendinti. Tačiau sklypas iki šiol nebuvo skirtas“, – pabrėžia A. Blazgys.

Liepos 8 d. PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą „Energesman“ teritorijoje ir užfiksavo šį priešgaisrinių taisyklių pažeidimą – kad atliekos laikomos arčiau nei 15 metrų nuo pastatų.

Šiuo argumentu rėmėsi VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybė, liepos 10 dieną pranešdama apie nutraukiamą sutartį ir vėliau teikdama ieškinį teisme.

„Keistas sutapimas laike – kodėl ugniagesiams kilo noras liepos 8 dieną dar kartą mus patikrinti? Kieno užsakymus jie iš tikrųjų vykdo? Akivaizdu, kad ne savo planus. Nes tuomet jie tikrai turėjo fiksuoti pažeidimus pas konkurentus, kurie atliekas laiko valstybinėje žemėje, ir įpareigoti juos sutilpti savo sklype. Tik kodėl apie tai iš institucijų negirdime nė žodžio? Tikiuosi, kad artimiausiu metu išgirsime“, – pabrėžia A. Blazgys.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – tokiu būdu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Patvirtiname, kad įmonės akcininkui buvo pateiktas pasiūlymas parduoti akcijas. Norą įsigyti akcijas perdavė konkuruojančios bendrovės „Ecoservice“ vienas iš vadovų. Atmetus pasiūlymą, po kelių dienų gauta žinia apie visų sutarčių nutraukimą.   

Finansinis spaudimas

„Susidėlioja nuosekli ir tikslinga veiksmų seka – atėjus naujam VAATC vadovui, mums sustabdomi visi mokėjimai pagal visas galiojančias sutartis, neleidžiama pasinaudoti faktoringo paslauga ir pasiskolinti lėšų. Kai susiduriame su apyvartinių lėšų trūkumu, sulaukiame pasiūlymo parduoti akcijas. Jo atsisakome ir tuomet paskelbiama, kad su mumis nutraukiamos visos sutartys“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Pasiūlymas įsigyti akcijas gautas liepos 8 dieną. Jis buvo perduotas per trečiąjį asmenį susirašinėjimo programėlėje.

Kviečiame pasižiūrėti naujausią tinklaraštininko Skirmanto Malinausko epizodą, kur jis remiasi savo šaltiniais – norinčių perimti mūsų įmonės veiklą tikrai yra. Mūsų tema nuo 43 minutės, bet pasižiūrėkite ir pirmąją dalį – ji puikiai atskleidžia, kaip valstybės institucijos tampa įrankiais įtakingų asmenų rankose.

Atsisakius – nutraukiamos sutartys

Apie sutarčių nutraukimą paskelbta liepos 10 d. prieš pat darbo pabaigą. Įmonei nebuvo leista dalyvauti valdybos posėdyje, kur buvo sprendžiamas toks svarbus, visam regionui dideles pasekmes sukeliantis klausimas.

Dėl sprendimo nebuvo tartasi ir su kitomis septyniomis regiono savivaldybėmis, iš kurių surinktos atliekos yra apdorojamos gamykloje. Šios savivaldybės yra VAATC mažosios akcininkės, tačiau jų statusas nesumažina teisės būti informuotoms ir dalyvauti sprendžiant tokius svarbius klausimus.

Sutarčių nutraukimo dokumentai buvo parengti neprofesionaliai, skubotai, juose nebuvo numatytas 20 darbo dienų įspėjimo terminas, kaip numatoma gamyklos eksploatavimo sutartyje.

Nurodytos priežastys – ilgalaikės ir kompleksinės, kurių sprendime dalyvauja pats VAATC bei Vilniaus miesto savivaldybė, todėl gerai žinoma, kad nurodytų priežasčių neįmanoma išspręsti per 20 darbo dienų.      

Atliktas visas paruošiamasis darbas

„Šiuo metu konkurentui itin naudinga perimti gamyklą, nes yra padarytas visas paruošiamasis darbas gamyklos atstatymui ir modernizavimui. VAATC turi visą informaciją apie įrangos gamintojus bei jų kontaktus, nes buvo pasirašyti trišaliai susitarimai“, – sako A. Blazgys.

Taip pat jau padaryta didžioji darbų dalis atstatant pastatą – visos laikančiosios konstrukcijos sumontuotos, tereikia susukti fasadų ir stogo dangą, kuri taip pat jau yra atvežta į gamyklos teritoriją ir dabar perimta VAATC.

Perėmė gamyklą, nors teismas to tiesiai neleido

Penktadienį, liepos 24 d., vakare VAATC su būriu apsaugos darbuotojų perėmė Vilniaus atliekų gamyklos operavimą. Tuo metu prie gamyklos lankėsi ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Šiuo metu darbo paieškos portaluose ir socialiniuose tinkluose VAATC ieško darbuotojų, kurie galėtų operuoti atliekų gamyklą. Buvo bandoma pervilioti ir „Energesman“ darbuotojus. 

Perimdama gamyklą, VAATC rėmėsi penktadienį Vilniaus apylinkės teismo priimta nutartimi. Tačiaunutartyje nenurodyta, kad VAATC gali perimti gamyklos operavimą. Nutartis aiškiai suteikia tik teisę disponuoti MBA pastatais ir technika bei leisti VAATC atstovams patekti į teritoriją.

Teismo nutartis yra sukėlusi teisinę koliziją, nes „disponavimo“ teisė yra aiškiai apibrėžta įstatymais. Ji suteikia savininkui galimybę turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Tačiau disponavimas nesuteikia teisės turto valdyti ir naudoti. VAATC ieškinyje neprašė suteikti teisės valdyti atliekų gamyklą, todėl penktadienio nutartimi ji ir nebuvo suteikta.

Neįleido į gamyklą, perėmė ir „Energesman“ turtą

„Gamyklos perėmimas turi daug savavaldžiavimo požymių. Jei teisme bus įrodyta, kad VAATC neturėjo teisės perimti gamyklos ir bus nustatyta didelė žala – bus kalbama apie baudžiamąją atsakomybę“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

VAATC atstovai penktadienį neleido „Energesman“ vadovui patekti į gamyklos teritoriją, neleista pasiimti asmeninių daiktų. Taip pat neleista sudaryti teritorijoje esančio „Energesman“ turto sąrašo.

Gamyklos teritorijoje liko „Energesman“ priklausantys smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė. Jų vertė siekia milijonus eurų.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.        

Penktadienį vakare VAATC su grupe apsaugos darbuotojų jėga įsiveržė į Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos teritoriją, liepė gamyklos operatoriaus UAB „Energesman“ darbuotojams palikti darbo vietas ir ją užgrobė. Į gamyklą tuo metu buvo atvykęs ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. 

VAATC rėmėsi penktadienį Vilniaus apylinkės teismo priimta nutartimi, tačiau ji tokios teisės VAATC nesuteikė. Teismo nutartimi tik buvo suteikta teisė disponuoti MBA pastatais ir technika bei leisti VAATC atstovams patekti į teritoriją. Tačiau VAATC nebuvo suteikta teisė perimti gamyklos operavimo. 

Teismo nutartis yra sukėlusi teisinę koliziją, nes „disponavimo“ teisė yra aiškiai apibrėžta įstatymais. Ji suteikia savininkui galimybę turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Tačiau disponavimas nesuteikia teisės turto valdyti ir naudoti.

VAATC ieškinyje neprašė suteikti teisės valdyti atliekų gamyklą, todėl penktadienio nutartimi ji ir nebuvo suteikta.   

„Pamatėme tikrą šiukšlių mafiją, apie kurią kalba žmonės. Man nebuvo leista įeiti į gamyklos teritoriją, neleista pasiimti asmeninių daiktų. Neleista sudaryti teritorijoje esančio mūsų įmonės turto sąrašo – nes ten yra daug mūsų įmonei priklausančios įrangos“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Gamyklos teritorijoje liko „Energesman“ priklausantys smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė. Jų vertė siekia milijonus eurų.

Tuo metu, kai prie gamyklos vyko „Energesman“ vadovas ir advokatas, gamyklos teritorijoje buvo ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Tai labai panašu į savavaldžiavimą. VAATC savavališkai perėmė gamyklą, nors tokios teisės šiuo metu jie neturi. Jiems buvo suteikta išskirtinai tik disponavimo teisė ir galimybė patekti į teritoriją – bet išvaryti „Energesman“ darbuotojų ir uždrausti jiems patekti į teritoriją, kur yra darbuotojų asmeninis turtas, VAATC pagal šią nutartį negali“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.       

Pagal tai, kaip suformuluota teismo nutartis, VAATC ir „Energesman“ gamyklos eksploatavimo sutartis yra galiojanti.

„Energesman“ toliau teisinėmis priemonėmis gins pažeistas teises. Taip pat skųs penktadienio Vilniaus apylinkės teismo nutartį. Tam yra suteiktas 7 dienų terminas.

Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ vykdys Vilniaus apylinkės teismo sprendimą – leis disponuoti MBA pastatais, technika ir leis VAATC atstovams patekti į teritoriją. To bendrovė netrukdė daryti niekada. Taip pat „Energesman“ toliau vykdys savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkys atliekas.

VAATC teismo prašė įmonei „Energesman“ „uždrausti trukdyti“ VAATC atstovams patekti į rūšiavimo gamyklos teritoriją ir „uždrausti disponuoti“ VAATC priklausančiais statiniais ir technika.

Disponavimas yra viena iš trijų nuosavybės teisių, kuri reiškia, kad savininkas gali turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Kitos dvi teisės – tai turto valdymas ir naudojimas.

„Mes niekada netrukdėme, netrukdome ir netrukdysime VAATC atstovams patekti į teritoriją ir disponuoti savo turtu. O teisės valdyti ir naudotis pastatais bei įrengimais VAATC teismo neprašė ir tokia teisė šiuo teismo sprendimu jiems nebuvo suteikta. Todėl mes privalome toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkyti atliekas – tą toliau ir darysime“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. 

Teismas aiškinamojoje dalyje pripažino, kad VAATC „pasirinkta reikalavimo formuluotė uždrausti disponuoti statiniais ir mobiliąja technika daiktinės teisės požiūriu nėra visiškai korektiška“.    

„Teismo sprendimas tik įvedė dar daugiau chaoso šioje situacijoje. Kaip ir iki šiol, taip ir toliau, VAATC gali disponuoti jiems priklausančiais statiniais ir įrengimais bei patekti į teritoriją, o „Energesman“ gali juos valdyti ir naudoti. Su tokia nutartimi perimti gamyklos operavimo veiklos VAATC negali“, – sako dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.        

„Energesman“ lieka teisė ir pareiga priimti bei tvarkyti atliekas Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje, nes gamyklos eksploatavimo sutartis yra galiojanti.