Tag: Energesman; atliekų krizė; Algirdas Blazgys; Vilnius

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro (ESOC) ir jo vadovo (ESOV) sprendimus, leidusius visiškai sustabdyti ir kitiems rinkos dalyviams perimti bendrovės veiklą.

Skundą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams „Energesman“ pateikė pirmadienį, rugpjūčio 3 d.

Liepos mėnesį ESOC ir ESOV priėmė sprendimus, kuriais iš esmės pertvarkė atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione – perskirstė atsakomybes tarp jos dalyvių, nustatė atliekų deginimo prioritetus, dėl kurių „Energesman“ tiesiog negalėjo perduoti išrūšiuotų atliekų deginti.

Skunde pabrėžiama, kad ESOC ir ESOV neturėjo teisės kištis į komercinę veiklą ir priimti tokius sprendimus. Esant savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, centras ar jo vadovas negali kištis į komercinius santykius. Tačiau būtent tai buvo padaryta. Į komercinius santykius leidžia kištis tik valstybės lygio ekstremalioji situacija.

„Skundžiami sprendimai dirbtinai sustabdė visą „Energesman“ vykdytą veiklą ir užprogramavo atliekų kaupimąsi MBA teritorijoje. Pavyzdžiui, Vilniaus kogeneracinei jėgainei nurodyta pirmiausia priimti deginti atliekas iš bendrovių „Ecoservice“ ir „Ekonovus“. Tuo pat metu „Energesman“ ir toliau turėjo priiminėti rūšiuoti atliekas, tačiau nebegalėjo visų jų perduoti deginti, nes jėgainė buvo užimta prioritetą gavusių bendrovių, taip pat iš kitų regionų atvežamų atliekų deginimu. Tokiu būdu mums buvo sukurtos dirbtinės kliūtys išvalyti MBA gamyklos teritoriją nuo sukauptų atliekų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Iš viso į MBA įrenginius pristatomo atliekų srauto apie 55 proc. sudaro degiosios atliekos, kurios būdavo perduodamos Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Užkirtus kelią jas sudeginti, „Energesman“ buvo priversta kaupti atliekas MBA teritorijoje.

A. Blazgys atkreipia dėmesį, kad tokie ESOC ir ESOV sprendimai buvo priimti MBA operatoriui „Energesman“ nedalyvaujant posėdžiuose: „Prašėme galimybės dalyvauti, pristatyti realią situaciją, pasidalinti įžvalgomis, siūlyti sprendimus, tačiau į mūsų prašymus atsižvelgta nebuvo.“

„Energesman“ ir jos eksploatuota MBA gamykla yra svarbi grandis visoje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemoje. Vykdydama MBA eksploatavimo sutartį, „Energesman“ iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių priėmė mišrias komunalines atliekas ir rūšiavo jas MBA įrenginiuose. Iš atliekų buvo atskiriamas metalas, popierius, plastikas, stiklas bei kitos perdirbti tinkamos medžiagos. Taip pat – perdirbti netinkamos atliekos. Dalis šių apdorotų atliekų naudojamos energijai gauti – degiosios atliekos perduodamos Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Atliekų priėmimo ir apdorojimo bei perdavimo deginti veiksmus iš „Energesman“ perėmusios bendrovės „Ekonovus“, „Ekobazė“ ir VAATC iki šiol neturi tam reikalingų leidimų.

„Pixabay“ nuotr.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, kurią Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) sutraktavo kaip leidimą perimti MBA gamyklą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 24 d.  nustatė laikinąsias apsaugos priemones. Jų esmė: neleisti „Energesman“ trukdyti VAATC atstovams patekti į gamyklos teritoriją bei disponuoti jos turtu. VAATC, remdamasis šia nutartimi, perėmė MBA gamyklos kontrolę, nors nutartis tokios teisės nesuteikė.

„Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones VAATC sutraktavo kaip leidimą visiškai perimti MBA gamyklos kontrolę, nors iš tiesų to nė neprašė. VAATC prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei reikalavimų uždrausti „Energesman“ vykdyti veiklą, nei draudimo mūsų darbuotojams patekti į Vilniaus atliekų MBA įrenginių teritoriją ir dirbti savo darbą. Todėl kreipėmės į aukštesnės instancijos teismą – prašome panaikinti savavališkus VAATC veiksmus įkvėpusią nutartį ir išspręsti susidariusią situaciją iš esmės“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

A. Blazgys taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VAATC dabar gamyklos teritorijoje mėgina vykdyti „Energesman“ veiklą, nors tam yra visiškai nepasiruošusi: neturi nei reikiamo darbuotojų skaičiaus, nei būtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Liepos 24 d., praėjus vos kelioms valandoms po skundžiamos nutarties priėmimo, VAATC atstovai, atvykę į MBA gamyklą, įteikė ten buvusiems „Energesman“ darbuotojams VAATC direktoriaus įsakymą, kuriuo nurodyta išsinešti daiktus ir pasišalinti. Nuo liepos 24 d. vakaro „Energesman“ nebeturi jokios MBA gamyklos kontrolės.

Skundą, kuriuo prašoma panaikinti aptariamą nutartį, Vilniaus apygardos teismui „Energesman“ pateikė liepos 31 d.

„Pixabay“ nuotr.

Atliekų tvarkymas Vilniaus regiono gyventojams brangsta mažiausiai 12 mln. Eur per metus, bet greičiausiai ši suma sieks 15 mln. Eur, nes VAATC neatskleidžia visų sutarčių, tad tikslios atliekų tvarkymo kainos patikrinti neįmanoma. Atliekų rūšiavimo gamyklą galima atstatyti tik per dvejus metus, o jos atstatymas kainuos apie 20 mln. Eur.

Taip per dvejus metus papildomai bus išleista apie 50 mln. Eur lėšų. Tai po 57 Eur iš kiekvieno gyventojo.

Tvarkymas pabrango dvigubai

„Mero pažadai virto fakelu. Priimtuose sprendimuose nėra jokios verslo logikos – jie aiškiai nenaudingi gyventojams. Tuomet kyla klausimas – kam jie naudingi ir kieno interesams atstovauja VAATC ir Vilniaus meras?“ – klausia Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Penktadienį VAATC paskelbė, kad atliekų tvarkymas šiuo metu kainuoja 100-110 Eur už toną. Tačiau tiksliai šios kainos patikrinti šiuo metu nėra galimybės, nes VAATC neatskleidžia sutarties su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ) priedo, kur įvardytas atliekų deginimo įkainis.

Taip pat nėra žinoma, kiek kainuoja biologinės atliekų dalies sutvarkymas, kurį dabar atlieka VAATC.

Remiantis vieša sutarties su VKJ verte ir numatomu sudeginti atliekų kiekiu, deginimo kaina siekia 73 Eur už toną (sutarties vertė 2,2 mln. Eur, numatoma sudeginti 30 tūkst. tonų).

Tokiu atveju atliekų tvarkymo kaina auga iki 130 Eur už toną.

„Imame vidurkį tarp mūsų ir VAATC skaičiavimų – gauname 120 Eur už toną. Tai papildomi 15 mln. Eur per metus. Tiksliai taip, kaip nuo pat pradžių ir sakėme“, – skaičiuoja A. Blazgys.

Iki šiol operatoriui „Energesman“ už pilną atliekų sutvarkymą su deginimu ir biologine dalimi buvo mokama 53,81 Eur už toną. Per metus Vilniaus regione susidaro 220 tūkst. tonų atliekų.

Gamyklos atstatymas taip pat kainuos daugiau

Meras penktadienį viešai pripažino, kad prie mažesnių kainų galima sugrįžti tik atstačius gamyklą.

Jei VAATC naują viešąjį pirkimą paskelbtų artimiausiu metu, visas procesas iki naujų įrenginių paleidimo užtruks mažiausiai dvejus metus. Jis gali užsitęsti dar labiau dėl teisinių ginčų, nutraukus jau pasirašytą modernizavimo sutartį su „Energesman“.

Visą ši laiką už atliekų tvarkymą bus mokama brangiau – taip bus išleista apie 30 mln. Eur.

Brangiau kainuos ir pačios gamyklos atstatymas. Gruodį VAATC paskelbtame viešajame pirkime kiti konkurso dalyviai pateikė maždaug 16 mln. Eur pasiūlymus. UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“ naują įrangą pagaminti siūlė už 15,55 mln. Eur, o UAB „Azortum“ – už 15,74 mln. Eur.

„Kol įvyks naujas viešasis pirkimas, įvertinus aukštą infliaciją, sumažėjusią konkurenciją, kaina tikrai pakils ir sieks apie 20 mln. Eur. Ir visą šią sumą turės sumokėti patys gyventojai, nes bus prarasta jau paskirta 3,6 mln. Eur Europos Sąjungos parama ir mūsų įsipareigojimas VAATC grąžinti visą įrangai išleistą sumą su palūkanomis”,  – pabrėžia A. Blazgys.  

Pagal gegužės 15 d. pasirašytą modernizavimo sutartį, „Energesman“ siūlė naują įrangą įrengti gerokai pigiau – už 11,75 mln. Eur, o vėliau šią sumą grąžinti VAATC per likusį operavimo laikotarpį, kartu mokant 6% palūkanas.

„Sudėjus dvejų metų išlaidas už brangesnį atliekų tvarkymą ir pabrangusį gamyklos atstatymą, turime 50 mln. Eur papildomų išlaidų. Išlaidų bus dar daugiau, nes VAATC nesugebės taip efektyviai operuoti atliekų gamyklos, kaip tai gali daryti privatus verslas. Taip yra dėl gebėjimų ir dėl biurokratinių procedūrų“, – pabrėžia A. Blazgys.

Gamyklą operuotų nelegaliai

Kyla pagrįstų klausimų, ar VAATC apskirtai galės operuoti atliekų gamyklą neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Šiuo metu galiojantis TIPK leidimas yra išduotas gamyklos operatoriui UAB „Energesman“.

Naujo TIPK leidimo išsiėmimas gali užtrukti 1-3 metus, iki tol veikla būtų vykdoma nelegaliai, pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymą.

Pagal „Energesman“ turimą TIPK leidimą, gamykloje įmonė turi teisę laikyti 24 tūkst. tonų atliekų. Ši riba niekada nebuvo viršijama. Oficialios atliekų apskaitos sistemos GPAIS duomenimis, liepos 23 d. gamykloje buvo 18,8 tūkst. tonų atliekų. Iš jų virš 10 tūkst. tonų – jau išrūšiuotos ir supresuotos atliekos, paruoštos deginti.

VAATC gamyklos operavimą perėmė liepos 24 d.  

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – Vilniaus mišrių atliekų gamyklos perėmimu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Skaičiavimai:

120-53,81=66,19 * 220000=14,56 mln. Eur

110-53,81=56,19 * 220000=12,36 mln. Eur

VAATC neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo operuoti Vilniaus mišrių atliekų gamyklą. Šiuo metu VAATC atliekas tvarko pažeisdamas Aplinkos apsaugos įstatymą. Naujo TIPK leidimo išsiėmimas gali užtrukti 1-3 metus, iki tol veikla būtų vykdoma nelegaliai. Šiandien gamykla neveikė, nes joje buvo atjungtas elektros energijos tiekimas.

Esamo leidimo neperduos

Šiuo metu galiojantis TIPK leidimas yra išduotas gamyklos operatoriui UAB „Energesman“, su kuriuo vis dar galioja VAATC pasirašyta operavimo sutartis.

„Mes, žinoma, nesutiksime perleisti mūsų turimo TIPK leidimo gamyklą užgrobusiam VAATC, tad jiems visą leidimo išsiėmimo procesą reikės pradėti nuo pradžių. O tai bus ilgas ir sudėtingas kelias, kuris truks ne vienerius metus“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Vilniaus miesto Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimai yra žemesnės teisinės galios ir negali pateisinti VAATC vykdomos nelegalios veiklos neturint taršos leidimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą.

Atjungė elektrą

Šį rytą Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje buvo atjungta elektra ir gamykla apskritai neveikė.

Iki šiol VAATC nėra atidavęs viso gamykloje esančio turto, kuris priklauso „Energesman“. Jo vertė siekia 3 mln. Eur – tai smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė.

Gamykloje esančio „Energesman“ turto vertė yra didesnė nei pačiam VAATC priklausančios įrangos – ji siekia tik 2 mln. Eur. 

„Šiandien VAATC įleido darbuotojus pasiimti dalį asmeninių ir įmonei priklausančių įrankių. Jie buvo laikomi konteineryje, į kurį VAATC atstovai neteisėtai įsilaužė. Dalis įrankių buvo dingę – juos neteisėtai naudojo VAATC atstovai“, – sako A. Blazgys.

VAATC taip pat savavališkai perstatė vieną iš „Energesman“ priklausančių smulkintuvų už gamyklos ribų, kur teritorija nėra saugoma. Apie tai neinformavo įmonės.

Atliekos tvarkomos gerokai brangiau

Nepriklausoma pilietinė viešųjų pirkimų analizės iniciatyva „Viešpirkiai“ paviešino VAATC sudarytas sutartis su bendrovėmis „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir Vilniaus kogeneracine jėgaine.

 Pagal jas, už tonos atliekų sutvarkymą VAATC įsipareigojo mokėti 62,8 EUR (be PVM) bendrovei „Ecoservice“ ir 77 EUR (be PVM) bendrovei „Ekonovus“.

Dar papildomai mokama po 73 Eur (be PVM) už tonos atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Taip pat papildomai kainuoja biologinės atliekų dalies sutvarkymas Vilniaus MBA tuneliuose, kuriuos šiuo metu operuoja VAATC, tačiau tiksli šios paslaugos kaina nėra žinoma.

Tad bendra kaina gali siekti 130 Eur už toną atliekų, kai „Energesman“ atliekas tvarkė po 53,81 Eur (be PVM), įskaitant sudeginimą ir biologinės dalies sutvarkymą. 

Visiems prieinamoje svetainėje viespirkiai.org skelbiama ir daugiau VAATC sudarytų sutarčių dėl krautuvų, sijotuvų, keltuvų nuomos, atliekų transportavimo, apsaugos, valymo, viešųjų ryšių paslaugų. Bendra per liepos mėnesį sudarytų sutarčių vertė jau siekia 10,58 mln. Eur.

„Akivaizdu, kad Vilniaus regiono gyventojų atliekos jau tvarkomos daugiau nei dvigubai brangiau. VAATC švaisto iš gyventojų sukauptą rezervą, kurį turėjo skirti investicijoms ir atliekų sistemos tobulinimui – tai nusikalstama“, – pabrėžia A. Blazgys.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – Vilniaus mišrių atliekų gamyklos perėmimu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Nepriklausoma pilietinė viešųjų pirkimų analizės iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė VAATC sudarytas atliekų tvarkymo sutartis su „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir Vilniaus kogeneracine jėgaine. Kaina siekia 135,8 Eur (be PVM) už toną atliekų sutvarkymo ir sudeginimo. Per metus gyventojams atliekų tvarkymas pabrangs 18 mln. Eur, jei ir toliau bus mokamos tokios kainos.

VAATC melavo dėl sutarčių derinimo

VAATC šiuo metu už atliekų tvarkymą mokama kaina yra beveik trigubai didesnė, nei atliekas tvarkydavo „Energesman“ (53,81 Eur  be PVM kartu su deginimu). Per metus Vilniaus regione susidaro 220 tūkst. tonų atliekų.

Sutartys sudarytos liepos 16-17 dienomis. Nuo to laiko VAATC sąmoningai vengė atskleisti kainas ir teigė, kad sutartys yra derinamos.

„Matome dar vieną VAATC melą – vieną iš daugelio. Tai desperatiškas bandymas pateisinti dirbtinai sukeltą atliekų krizę. Akivaizdu, kad veikiama ne gyventojų naudai, nes atliekų tvarkymas brangsta. Tik laiko klausimas, kada šis pabrangimas atsispindės gyventojams siunčiamose sąskaitose“,  – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

VAATC sudarė atskiras sutartis dėl atliekų tvarkymo ir atliekų deginimo. Už tonos atliekų sutvarkymą VAATC įsipareigojo mokėti 62,8 EUR (be PVM) bendrovei „Ecoservice“ ir 77 EUR (be PVM)  bendrovei „Ekonovus“.

Dar papildomai bus mokama po 73 Eur (be PVM) už tonos atliekų sudeginimą Vilniaus kogeneracinei jėgainei.

Bendra atliekų sutvarkymo ir sudeginimo kaina siekia 135,8 Eur (be PVM) (62,8 + 73), kai atliekas tvarko „Ecoservice“.   

Visiems prieinamoje svetainėje viespirkiai.org skelbiama ir daugiau VAATC sudarytų sutarčių dėl krautuvų, sijotuvų, keltuvų nuomos, atliekų transportavimo, apsaugos, valymo paslaugų. Bendra per liepos mėnesį sudarytų sutarčių vertė jau siekia 10,58 mln. Eur.

„Šiuos milijonus VAATC jau įsipareigojo sumokėti tiekėjams – ir tai yra gyventojų pinigai. Visų šių išlaidų nebūtų buvę, jei VAATC laikytųsi pasirašytų taikos ir modernizavimo sutarčių ir nebūtų dirbtinai sukėlęs šios krizės“, – pabrėžia A. Blazgys.

VAATC klaidina visuomenę

VAATC skleidžiama informacija apie neva gamyklos teritorijoje sukauptis 30 ar net 40 tūkst. tonų atliekų kiekius neatitinka oficialių duomenų.

Liepos 23 d. atliekų apskaitos sistemoje „GPAIS“ buvo fiksuojamas 18,8 tūkst. tonų atliekų kiekis. Paėjusią savaitę gamykloje lankėsi Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie dronais patvirtino, kad gamykloje yra apie 20 tūkst. tonų atliekų.

VAATC neteisėtai gamyklą perėmė liepos 24 d., iki tol „Energesman“ atliekas tvarkė ir tiekė deginti. Tikslūs priimtų ir sudegintų atliekų kiekiai kasdien buvo siunčiami Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

„VAATC sąmoningai klaidina ir gąsdina visuomenę, kad pateisintų savo veiksmus perimti atliekų tvarkymo veiklą ir, kaip rodo viešumoje paskleista informacija, perduotų atliekų srautus suinteresuotoms verslo grupėms“, – pabrėžia dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.   

Kaip pastebi advokatas, kyla pagrįstų abejonių, kad Marius Švaikauskas netinkamai eina VAATC vadovo pareigas.

„Jis griauna Vilniaus regiono gyventojams svarbų MBA gamyklos modernizavimo projektą ir per itin trumpą laiką nuo vadovavimo VAATC pradžios išleidžia didžiules pinigų sumas, priklausančias Vilniaus regiono gyventojams. Pagal įstatymus, vadovo veiklą prižiūri VAATC valdyba. Kyla klausimas, ar ji tinkamai atlieka savo pareigas, jeigu valdybos panosėje lėšos yra švaistomos į kairę ir į dešinę? Nes valdyba turi veikti visų regiono gyventojų interesais“, – atkreipia dėmesį P. Miliauskas.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – šiuo metu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Skaičiavimas: 135,8 – 53,81= 81,99*220000=18,04 mln. Eur 

Po gaisro sulaukėme kelių dešimčių patikrinimų iš Aplinkos apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų. Už kiekvieną smulkmeną – pavyzdžiui, už tvoros pastatytą konteinerį – mums buvo fiksuojami pažeidimai.

Tačiau pas konkurentą „Ecoservice“ institucijos nepastebėjo, kad buvo neteisėtai naudojama 0,7 ha valstybinės žemės, joje laikytos atliekos, taip pat jos neturi pastabų bendrovei „Ekonovus“, kuri atliekas tvarko ant Vilnelės kranto – tiesiai ant žemės.  

Valstybinę žemę seniai naudoja kaip savo 

„Sunku atsistebėti tokiais dvigubais standartais. Pagrįstai kyla klausimas – kieno interesams dirba šios įstaigos? Šioje nešvarios konkurencijos schemoje jos suvaidino reikšmingą vaidmenį. Tik norėtųsi paklausti, už kokią sumą jos parduoda savo sąžinę ir pasitikėjimą valstybe?“ – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.      

Penktadienį, liepos 24 d., buvo paskelbta, kad po Lietuvos žaliųjų partijos kreipimosi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, buvo užfiksuoti pažeidimai „Ecoservice“ atliekų tvarkymo centre Gariūnų 71, Vilniuje.

0,7 ha valstybinės žemės buvo naudojama kaip „Ecoservice“ teritorijos dalis – joje stovi tvoros, vartai, transporto svarstyklės, atliekų sandėliavimo aikštelės, moduliniai konteineriai, laikomos atliekos ir įrengta kita veiklai reikalinga infrastruktūra. Tai aiškiai matoma „Regia“ žemėlapyje. 

„Negirdėjome, kad Aplinkos apsaugos departamentas būtų fiksavęs ir paskelbęs pažeidimą „Ecoservice“, kad atliekos laikomos už gamyklos teritorijos ribų. Nors mums buvo surašytas pažeidimas už tai, kad praėjusią vasarą po gaisro už tvoros pastatėme kelis konteinerius su išrūšiuotomis metalo atliekomis, nes viduje turėjome atlaisvinti vietą technikai, kuri atvyko ardyti pažeistų pastato konstrukcijų“, – stebisi A. Blazgys.

Aplinkos apsaugos departamentas taip pat „Energesman“ fiksavo pažeidimą dėl to, kad praėjusią vasarą po gaisro tvarkant atliekas gamyklos kieme už tvoros buvo pabirę plastikinių maišelių. Juos ten buvo nupūtęs vėjas, o darbuotojai dar nebuvo spėję surinkti.

„Tuo tarpu konkurentui galima už gamyklos teritorijos nuolat laikyti atliekas ir departamentas jiems neturi jokių pastabų. Kaip tai gali būti įmanoma?“ – klausia A. Blazgys.

Tvarko atliekas ant Vilnelės kranto, iš institucijų – tyla

Aplinkos apsaugos departamentas fiksavo vertinimą, kad „Energesman“ dalį atliekų laiko teritorijoje be vandeniui nelaidžios dangos, todėl kyla rizika, kad iš atliekų susidaręs filtratas ir užterštos paviršinės nuotekos gali patekti į dirvožemį.

Liepos 17 dieną departamentas apie tai išplatino viešą pranešimą, nors patikrinimo procedūra dar nėra baigta ir pažeidimas dar nėra oficialiai patvirtintas. Nepaisant to, šiuo departamento pirminiu vertinimu, kaip reikšmingu įrodymu teisme, rėmėsi VAATC ir Vilniaus savivaldybė, perimant „Energesman“ veiklą.   

Nors visoje Vilniaus MBA teritorijoje yra įrengta užteršto vandens surinkimo sistema ir vanduo nenubėga į gruntą.

Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas neturi jokių priekaištų įmonei „Ekonovus“, kuri ant plikos žemės laiko krūvas nerūšiuotų atliekų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jau prieš savaitę išplito vaizdai, kaip „Ekonovus“ priklausančioje teritorijoje Naujojoje Vilnioje, Pramonės g. 141, atliekos tvarkomos tiesiog ant žemės, be kietos dangos, po atviru dangumi.

Bet svarbiausia – kad už keliasdešimt metrų nuo šios vietos teka upė Vilnelė.  

Gyventojų užfiksuoti vaizdai čia.    

„Tai yra tikroji ekologinė katastrofa – lietus lyja tiesiai ant atliekų, nuotekos bėga į Vilnelę, sunkiasi į gruntą. Tačiau iš visų institucijų – spengianti tyla, nors Aplinkos apsaugos departamentas privalėjo pagal įstatymą pradėti vykdyti jų stebėseną. Gyventojai prie šio įrašo pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybę, merą asmeniškai, institucijas – jie visi tikrai tai matė, bet apie fiksuotus pažeidimus viešumoje nieko negirdėti“, – pabrėžia A. Blazgys. 

Neplaninis patikrinimas – kelios dienos prieš puolimą  

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patvirtintas taisykles, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad atliekos turi būti laikomos ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu nuo pastatų.

„Jei išplėstume savo teritoriją į valstybinę žemę, kaip konkurentai, – tikrai galėtume tokį reikalavimą atitikti. Tačiau elgėmės pagal įstatymus – dar 2024 m. kreipėmės į VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, kad Vilniaus MBA būtų suformuotas dar vienas sklypas, nes esama teritorija yra per maža ugniagesių reikalavimui įgyvendinti. Tačiau sklypas iki šiol nebuvo skirtas“, – pabrėžia A. Blazgys.

Liepos 8 d. PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą „Energesman“ teritorijoje ir užfiksavo šį priešgaisrinių taisyklių pažeidimą – kad atliekos laikomos arčiau nei 15 metrų nuo pastatų.

Šiuo argumentu rėmėsi VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybė, liepos 10 dieną pranešdama apie nutraukiamą sutartį ir vėliau teikdama ieškinį teisme.

„Keistas sutapimas laike – kodėl ugniagesiams kilo noras liepos 8 dieną dar kartą mus patikrinti? Kieno užsakymus jie iš tikrųjų vykdo? Akivaizdu, kad ne savo planus. Nes tuomet jie tikrai turėjo fiksuoti pažeidimus pas konkurentus, kurie atliekas laiko valstybinėje žemėje, ir įpareigoti juos sutilpti savo sklype. Tik kodėl apie tai iš institucijų negirdime nė žodžio? Tikiuosi, kad artimiausiu metu išgirsime“, – pabrėžia A. Blazgys.

Kaip sekmadienį paskelbė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas – tokiu būdu vykdomas atliekų rinkos persidalijimas. Konkurentams šiuo metu itin palanku perimti gamyklą, nes atliktas visas paruošiamasis darbas naujos atliekų rūšiavimo gamyklos atstatymui.

Patvirtiname, kad įmonės akcininkui buvo pateiktas pasiūlymas parduoti akcijas. Norą įsigyti akcijas perdavė konkuruojančios bendrovės „Ecoservice“ vienas iš vadovų. Atmetus pasiūlymą, po kelių dienų gauta žinia apie visų sutarčių nutraukimą.   

Finansinis spaudimas

„Susidėlioja nuosekli ir tikslinga veiksmų seka – atėjus naujam VAATC vadovui, mums sustabdomi visi mokėjimai pagal visas galiojančias sutartis, neleidžiama pasinaudoti faktoringo paslauga ir pasiskolinti lėšų. Kai susiduriame su apyvartinių lėšų trūkumu, sulaukiame pasiūlymo parduoti akcijas. Jo atsisakome ir tuomet paskelbiama, kad su mumis nutraukiamos visos sutartys“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Pasiūlymas įsigyti akcijas gautas liepos 8 dieną. Jis buvo perduotas per trečiąjį asmenį susirašinėjimo programėlėje.

Kviečiame pasižiūrėti naujausią tinklaraštininko Skirmanto Malinausko epizodą, kur jis remiasi savo šaltiniais – norinčių perimti mūsų įmonės veiklą tikrai yra. Mūsų tema nuo 43 minutės, bet pasižiūrėkite ir pirmąją dalį – ji puikiai atskleidžia, kaip valstybės institucijos tampa įrankiais įtakingų asmenų rankose.

Atsisakius – nutraukiamos sutartys

Apie sutarčių nutraukimą paskelbta liepos 10 d. prieš pat darbo pabaigą. Įmonei nebuvo leista dalyvauti valdybos posėdyje, kur buvo sprendžiamas toks svarbus, visam regionui dideles pasekmes sukeliantis klausimas.

Dėl sprendimo nebuvo tartasi ir su kitomis septyniomis regiono savivaldybėmis, iš kurių surinktos atliekos yra apdorojamos gamykloje. Šios savivaldybės yra VAATC mažosios akcininkės, tačiau jų statusas nesumažina teisės būti informuotoms ir dalyvauti sprendžiant tokius svarbius klausimus.

Sutarčių nutraukimo dokumentai buvo parengti neprofesionaliai, skubotai, juose nebuvo numatytas 20 darbo dienų įspėjimo terminas, kaip numatoma gamyklos eksploatavimo sutartyje.

Nurodytos priežastys – ilgalaikės ir kompleksinės, kurių sprendime dalyvauja pats VAATC bei Vilniaus miesto savivaldybė, todėl gerai žinoma, kad nurodytų priežasčių neįmanoma išspręsti per 20 darbo dienų.      

Atliktas visas paruošiamasis darbas

„Šiuo metu konkurentui itin naudinga perimti gamyklą, nes yra padarytas visas paruošiamasis darbas gamyklos atstatymui ir modernizavimui. VAATC turi visą informaciją apie įrangos gamintojus bei jų kontaktus, nes buvo pasirašyti trišaliai susitarimai“, – sako A. Blazgys.

Taip pat jau padaryta didžioji darbų dalis atstatant pastatą – visos laikančiosios konstrukcijos sumontuotos, tereikia susukti fasadų ir stogo dangą, kuri taip pat jau yra atvežta į gamyklos teritoriją ir dabar perimta VAATC.

Perėmė gamyklą, nors teismas to tiesiai neleido

Penktadienį, liepos 24 d., vakare VAATC su būriu apsaugos darbuotojų perėmė Vilniaus atliekų gamyklos operavimą. Tuo metu prie gamyklos lankėsi ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Šiuo metu darbo paieškos portaluose ir socialiniuose tinkluose VAATC ieško darbuotojų, kurie galėtų operuoti atliekų gamyklą. Buvo bandoma pervilioti ir „Energesman“ darbuotojus. 

Perimdama gamyklą, VAATC rėmėsi penktadienį Vilniaus apylinkės teismo priimta nutartimi. Tačiaunutartyje nenurodyta, kad VAATC gali perimti gamyklos operavimą. Nutartis aiškiai suteikia tik teisę disponuoti MBA pastatais ir technika bei leisti VAATC atstovams patekti į teritoriją.

Teismo nutartis yra sukėlusi teisinę koliziją, nes „disponavimo“ teisė yra aiškiai apibrėžta įstatymais. Ji suteikia savininkui galimybę turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Tačiau disponavimas nesuteikia teisės turto valdyti ir naudoti. VAATC ieškinyje neprašė suteikti teisės valdyti atliekų gamyklą, todėl penktadienio nutartimi ji ir nebuvo suteikta.

Neįleido į gamyklą, perėmė ir „Energesman“ turtą

„Gamyklos perėmimas turi daug savavaldžiavimo požymių. Jei teisme bus įrodyta, kad VAATC neturėjo teisės perimti gamyklos ir bus nustatyta didelė žala – bus kalbama apie baudžiamąją atsakomybę“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

VAATC atstovai penktadienį neleido „Energesman“ vadovui patekti į gamyklos teritoriją, neleista pasiimti asmeninių daiktų. Taip pat neleista sudaryti teritorijoje esančio „Energesman“ turto sąrašo.

Gamyklos teritorijoje liko „Energesman“ priklausantys smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė. Jų vertė siekia milijonus eurų.

76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.        

Penktadienį vakare VAATC su grupe apsaugos darbuotojų jėga įsiveržė į Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos teritoriją, liepė gamyklos operatoriaus UAB „Energesman“ darbuotojams palikti darbo vietas ir ją užgrobė. Į gamyklą tuo metu buvo atvykęs ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. 

VAATC rėmėsi penktadienį Vilniaus apylinkės teismo priimta nutartimi, tačiau ji tokios teisės VAATC nesuteikė. Teismo nutartimi tik buvo suteikta teisė disponuoti MBA pastatais ir technika bei leisti VAATC atstovams patekti į teritoriją. Tačiau VAATC nebuvo suteikta teisė perimti gamyklos operavimo. 

Teismo nutartis yra sukėlusi teisinę koliziją, nes „disponavimo“ teisė yra aiškiai apibrėžta įstatymais. Ji suteikia savininkui galimybę turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Tačiau disponavimas nesuteikia teisės turto valdyti ir naudoti.

VAATC ieškinyje neprašė suteikti teisės valdyti atliekų gamyklą, todėl penktadienio nutartimi ji ir nebuvo suteikta.   

„Pamatėme tikrą šiukšlių mafiją, apie kurią kalba žmonės. Man nebuvo leista įeiti į gamyklos teritoriją, neleista pasiimti asmeninių daiktų. Neleista sudaryti teritorijoje esančio mūsų įmonės turto sąrašo – nes ten yra daug mūsų įmonei priklausančios įrangos“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.

Gamyklos teritorijoje liko „Energesman“ priklausantys smulkintuvai, magnetai, biokonversijos įranga, statybinės medžiagos, kompiuteriai ir kita nuosavybė. Jų vertė siekia milijonus eurų.

Tuo metu, kai prie gamyklos vyko „Energesman“ vadovas ir advokatas, gamyklos teritorijoje buvo ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Tai labai panašu į savavaldžiavimą. VAATC savavališkai perėmė gamyklą, nors tokios teisės šiuo metu jie neturi. Jiems buvo suteikta išskirtinai tik disponavimo teisė ir galimybė patekti į teritoriją – bet išvaryti „Energesman“ darbuotojų ir uždrausti jiems patekti į teritoriją, kur yra darbuotojų asmeninis turtas, VAATC pagal šią nutartį negali“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.       

Pagal tai, kaip suformuluota teismo nutartis, VAATC ir „Energesman“ gamyklos eksploatavimo sutartis yra galiojanti.

„Energesman“ toliau teisinėmis priemonėmis gins pažeistas teises. Taip pat skųs penktadienio Vilniaus apylinkės teismo nutartį. Tam yra suteiktas 7 dienų terminas.

Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ vykdys Vilniaus apylinkės teismo sprendimą – leis disponuoti MBA pastatais, technika ir leis VAATC atstovams patekti į teritoriją. To bendrovė netrukdė daryti niekada. Taip pat „Energesman“ toliau vykdys savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkys atliekas.

VAATC teismo prašė įmonei „Energesman“ „uždrausti trukdyti“ VAATC atstovams patekti į rūšiavimo gamyklos teritoriją ir „uždrausti disponuoti“ VAATC priklausančiais statiniais ir technika.

Disponavimas yra viena iš trijų nuosavybės teisių, kuri reiškia, kad savininkas gali turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan. Kitos dvi teisės – tai turto valdymas ir naudojimas.

„Mes niekada netrukdėme, netrukdome ir netrukdysime VAATC atstovams patekti į teritoriją ir disponuoti savo turtu. O teisės valdyti ir naudotis pastatais bei įrengimais VAATC teismo neprašė ir tokia teisė šiuo teismo sprendimu jiems nebuvo suteikta. Todėl mes privalome toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkyti atliekas – tą toliau ir darysime“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. 

Teismas aiškinamojoje dalyje pripažino, kad VAATC „pasirinkta reikalavimo formuluotė uždrausti disponuoti statiniais ir mobiliąja technika daiktinės teisės požiūriu nėra visiškai korektiška“.    

„Teismo sprendimas tik įvedė dar daugiau chaoso šioje situacijoje. Kaip ir iki šiol, taip ir toliau, VAATC gali disponuoti jiems priklausančiais statiniais ir įrengimais bei patekti į teritoriją, o „Energesman“ gali juos valdyti ir naudoti. Su tokia nutartimi perimti gamyklos operavimo veiklos VAATC negali“, – sako dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.        

„Energesman“ lieka teisė ir pareiga priimti bei tvarkyti atliekas Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje, nes gamyklos eksploatavimo sutartis yra galiojanti.

Atliekų krizė Vilniuje nesibaigė – ji tik prasidėjo ir tęsis dar dvejus, trejus ar net penkerius metus. Tiek, kiek vyks teisiniai ginčai teismuose ir kol nebus atstatyta atliekų rūšiavimo gamykla. Vilnius taps priklausomas nuo kelių atliekų tvarkymo bendrovių, kurios ir veš, ir rūšiuos atliekas – konkurencija atliekų sektoriuje dar labiau sumažės. 

Krizė tęsis tol, kad nebus naujos gamyklos

Kadangi ginčai tiek dėl gamyklos eksploatavimo, tiek dėl modernizavimo sutarčių nutraukimo bus nagrinėjami teisme, kol jie nebus baigti, VAATC bus sudėtinga skelbti naują viešąjį pirkimą gamyklos atnaujinimui. Taip pat kils klausimų dėl naujo gamyklos operatoriaus konkurso teisėtumo.

„Tokie teismai visose instancijose gali trukti ir penkerius metus. Pralaimėjus, tektų atlyginti žalą ir negautas pajamas už visą šį laikotarpį – kalbame apie dešimtis milijonų“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

Gamyklos pastato atstatymas taip pat taptų VAATC atsakomybe – tektų šių darbų užbaigimą organizuoti ir finansuoti patiems. Tam vėl tektų skelbti naują viešąjį pirkimą – o tai užtruktų.

„Visą šį laiką – kalbame apie kelerius metus – atliekos daugiausia bus tvarkomos mobiliaisiais įrenginiais. Vadinasi, sumažės antrinių žaliavų atrinkimas, išaugs deginimui ir į sąvartyną išvežamų atliekų kiekiai – tad atliekų krizė visą šį laiką tęsis“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.   

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad VAATC neturi jokios praktinės patirties operuoti tokią gamyklą.

„VAATC yra įstaiga, kuri visą laiką daugiausia dėliojo popierius. Gamyklos operavimas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mišrios atliekos yra užterštos, dėl to įranga dažnai genda. VAATC pats operuoja Kazokiškių sąvartyną – visi matome, kaip sunkiai jiems tai sekasi, nuolat fiksuojami pažeidimai, o gyventojai kenčia“, – pabrėžia A. Blazgys.

Sumažės konkurencija

Atliekų tvarkymą perėmus bendrovėms „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“, Vilnius taps visiškai priklausomas nuo šių kelių bendrovių. Kartu su „Energesman“ tai buvo keturi didžiausi atliekų tvarkytojai Vilniaus regione.  

Iki šiol šios bendrovės vežė atliekas iš gyventojų į rūšiavimo vietas, taip pat rūšiavo atskirai surinktas plastiko, popieriaus, stiklo, metalo atliekas.

„Koncentracija dar labiau išaugs, o konkurencija sumažės – Vilnius nebeturės kitų pasirinkimų, jei kils ginčai su šiomis bendrovėmis. Kai nebelieka konkurencijos, įmonės gali be apribojimų didinti kainas ir diktuoti savo sąlygas, nes kito pasirinkimo tiesiog nebelieka“, – pabrėžia P. Miliauskas. 

Negalės gauti ES paramos

VAATC perėmus atliekų rūšiavimo gamyklos operavimą, Vilnius negalės pasinaudoti jokia Europos Sąjungos parama, nes europinis finansavimas gali būti skiriamas tik tiems atliekų tvarkymo įrenginiams, kurie turi teisėtai parinktus privačius operatorius.

Neturint privataus operatoriaus taip pat nebus galima pasinaudoti ES parama gamyklos A zonos (maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo) modernizavimui, kuri kainuos 3,6 mln. Eur ir kurią modernizuoti buvo įsipareigojęs pats VAATC tiesiogiai.

Bus prarasta ir 7,5 mln. Eur ES parama tekstilės ir plastiko perdirbimui, kuri jau buvo paskirta „Energesman“.

Preliminariais skaičiavimais, „VAATC“ sukelta sumaištis Vilniaus regiono gyventojams kainuos virš 50 mln. Eur dėl pabrangusio atliekų tvarkymo, deginimo, gamyklos atstatymo ir sumažėjusios konkurencijos. Jei teisiniai ginčai truks ilgai – suma gali ir dar labiau išaugti.